Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismas netyrė ir nevertino ieškovės veiksmų teisėtumo organizuojant ir atliekant balkonų remontus, tuo teismas pažeidė savo pareigą kuo išsamiau išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, surinkti visus įrodymus, juos ištirti ir įvertinti. Atsakovo nuomone, šiuo atveju ieškovei nebuvo suteikta absoliuti teisė savo nuožiūra ir namo gyventojų sąskaita priimti vienašališkus sprendimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, o byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia, jog namo administratorius priėmė sprendimą namą remontuoti ar kad namo gyventojai sutiko namą remontuoti už 9 150,35 Lt. Atsakovas nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“;teismas neatsižvelgė į tai, jog atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai tą pačią dieną buvo pasirašyti skirtingų atstovų, o bylą pateiktas atliktų balkonų remonto darbų priėmimo – perdavimo aktas yra kitos rangos sutarties sudedamoji dalis. Be to, ieškovo pateikta PVM sąskaita – faktūra neįrodo, jog ieškovė sumokėjo rangovui už atliktus darbus;teismas sprendimą grindė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-27 įsakymu Nr. A-1492, tačiau pagal šių nuostatų 8.2 p. ir 8.10 p. administratorius privalo planuoti namo remonto ar kitokio tvarkymo darbus bei savo prievoles vykdyti tik patalpų savininkų interesais. Atsakovo nuomone, jog šiuo atveju teismas turėjo vadovautis CK 4.85 nuostatomis. Teismas neatsižvelgė į tai, jog 2008-07-25 prašyme namo gyventojai prašė suderinti su jais namo remonto pobūdį bei atlikimo laiką;atsakovo nuomone, ieškovas veikė išimtinai tik rangovo UAB „Staterma“ interesais.

ginčo namo balkonų remonto darbai buvo atlikti turint visus reikiamus tokiems darbams atlikti būtinus dokumentus bei laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. teisės aktai nenumato atskirtos procedūros, kaip administratorius turi priimti sprendimą ar jį užfiksuoti. Todėl vien tas faktas, kad balkonų remontas buvo organizuotas ir atliktas, patvirtina administratoriaus sprendimą dėl balkonų remonto buvus priimtą;byloje nėra duomenų, kad ieškovės pasamdyti rangovai nebūtų atlikę darbų, atliktų darbų kaina būtų nepagrįstai didelė, taip pat, kad butų savininkai būtų reiškę pretenzijas remonto darbus atlikusiai įmonei ar namo administratoriui;atsakovo argumentai, jog ieškovė veikė išimtinai rangovų interesais byloje nėra pagrįsti jokiais įrodymais;atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų atleisti atsakovą nuo prievolės išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo dalies patalpų savininko pareigos atlyginti išlaidas namo bendrojo naudojimo patalpų remontui. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nevisapusiškai byloje įvertino surinktus įrodymus, galimai dėl to padarė netinkamas išvadas. Kolegija pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kolegija nesutinka su apelianto nuomone, jog teismas nevisapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, atskirai pasisakydamas apie kiekvieno iš jų įrodomąją vertę, jų įtaką teismo padarytai išvadai. Atsakovo nuomone, teismas nevertino tos aplinkybės ar ieškovė galėjo vienašališkai priimti sprendimą dėl balkonų remonto. Kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos CK 4.82 str. 3 d. numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 str. 3 d. numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.84 str. 1 d. (2003 m. vasario 20 d. Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklių 6 p., 12 p. (toliau – taisyklės)) numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties <...> skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Nagrinėjamu atveju, namo, kuriame apeliantas turi nuosavybės teisėmis patalpas, savininkai nėra įkūrę bendrijos ir nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, todėl 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 buvo paskirtas šio namo administratorius – ieškovė. CK 4.84 str. 3 d. numatyta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Ginčo laikotarpiu galiojo Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-1492 redakcija), kurių 4 p. ir 5 p. numatyti administratoriaus uždaviniai ir funkcijos, susijusios su bendrojo naudojimo objekto naudojimu ir priežiūra. Tiek CK 4.84 str. 4 d., tiek minėti nuostatai patvirtina administratoriaus teisę savo nuožiūra administruoti bendrojo naudojimo objektus. Kadangi ginčo namo gyventojai nėra sudarę patalpų savininkų bendrijos bei nepriima sprendimų bendru sutarimu, kolegijos nuomone, administratorius turėjo teisę priimti sprendimą dėl namo, kurį jis administruoja, būklės gerinimo. Atsižvelgiant į tai, pritartina ieškovės išsakytai nuomonei, jog faktas, kad balkonų remontas buvo organizuotas ir atliktas, patvirtina administratoriaus sprendimą dėl balkonų remonto buvus priimtą. Kolegija nesutinka su apelianto nuomone, jog šis sprendimas buvo priimtas vienašališkai. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2007-09-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento turto tvarkymo skyriaus pateiktas aktas (b. l. 61-62) patvirtina, jog ginčo namui buvo būtinas remontas, be to ir patys namo gyventojai 2008-07-25 kreipėsi į administratorių dėl namo remonto (b. l. 63-64). Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su ta aplinkybe, jog šie dokumentai buvo pagrindas pradėti remonto darbus ir teigia, jog tokiu atveju darbus administratorius turėjo planuoti, o teismas turėjo remtis 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje teismams yra išaiškinęs, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Teismų praktika Nr. 32). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog buvo atliktas ginčo namo balkonų remontas, dėl kurio byloje ir kilo ginčas. Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Kolegijos vertinimu, pripažintina, jog ieškovės atlikti darbai buvo atlikti siekiant likviduoti avarinę namo padėtį ir yra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovės pateikti darbų atlikimo dokumentai, t.y. Lokalinė sąmata, Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, Atliktų darbų priėmimo aktas patvirtina, jog buvo atlikti būtent tokie darbai, kurie priskirtini gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams, kuriems nebuvo būtinas patalpų savininkų pritarimas.

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai tą pačią dieną buvo pasirašyti skirtingų atstovų, ieškovo pateikta PVM sąskaita – faktūra neįrodo, jog ieškovė sumokėjo rangovui už atliktus darbus, ieškovas veikė išimtinai tik rangovo UAB „Staterma“ interesais. Kolegijos nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo paneigti daugiabučio namo patalpos savininko prievolės atsiskaityti už namo priežiūrą ir remontą. Kaip matyti iš bylos duomenų, rangovas namo balkonų remontui atlikti buvo parinktas atsižvelgiant į palankiausią pasiūlymą (b. l. 112), ieškovės pateikti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai yra patvirtinti tiek darbą atlikusios, tiek priėmusios įmonių atsakingų darbuotojų parašais, ginčo dėl netinkamai atlikto balkonų remonto byloje nėra. Taip pat ieškovės pateikta PVM sąskaita – faktūra patvirtina, jog atlikti darbai buvo priimti, ieškovė pagal šį finansinį dokumentą turi prievolę UAB „Staterma“ atsiskaityti už atliktus darbus. Kolegijos nuomone, atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog ieškovė veikė išimtinai tik rangovo interesais nėra pagrįsta jokiais objektyviais paaiškinimais bei įrodymais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aukščiau paminėtus įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas kelia klausimą ir dėl atliktų darbų kainos pagrįstumo. Už balkonų remontą ieškovė rangovui sumokėjo 9 150,35 Lt. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, pateikė duomenis, jog ginčo namo gyventojai kreipėsi į administratorių su reikalavimu tvarkyti namą, t.y. gyventojai prašė sutvarkyti balkonų išorę (b. l. 63). Ieškovė pateikė teismui namo gyventojams adresuotą pranešimą, kuriame nurodė, jog 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. bus atliekamas ginčo namo fasado remontas, kurio sąmatinė vertė 9 150,35 Lt (b. l. 65). Duomenų, kad namo gyventojai būtų ginčiję sprendimą remontuoti balkonus ar ginčiję remonto vertę, byloje nėra pateikta. Byloje taip pat nėra duomenų, jog namo gyventojai būtų inicijavę darbų atšaukimą, būtų kreipęsi į administratorių dėl kainos derinimo. Kaip liudija byloje surinkti įrodymai, rangovas buvo parinktas tas, kuris pasiūlė palankesnę gyventojams remonto kainą. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kolegijai nėra pagrindo teigti, jog namo balkonų remonto kaina buvo nustatyta savavališkai, ši kaina yra neproporcingai didelė atliktų darbų pobūdžiui.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.