Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės J. G. ieškinio atsakovui K. G. dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalijimo po ½ dalį ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo priėmimo klausimą, tretieji asmenys Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 29 d. teisme gautas ieškovės J. G. ieškinys atsakovui K. G., kuriuo ieškovė prašo atidalinti natūra tarp šalių bendrosiomis dalinėmis nuosavybėmis turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paskirti ieškovei naudojimuisi žemės sklypo dalį, žemės sklypo naudojimo plane pažymėtą balta spalva, indeksu 1. Atsakovui priteisti nuosavybės teise ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paskirti atsakovui naudojimuisi žemės sklypo dalį, žemės sklypo naudojimo plane pažymėtą mėlyna spalva, indeksu 2. Priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga, todėl svarbu nustatyti, kuriam teismui yra teisminga byla. Jeigu byla teismui neteisminga, tai teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 31 str. 1 d. ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Išimtinis teritorinis teismingumas reiškia, kad yra įstatymo įsakmiai nurodytas teismas, kuris turi nagrinėti bylą. Šios taisyklės pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6 p., 360 str.). Esant imperatyvioms teismingumo taisyklėms, šalys neturi teisės rinktis į kurį teismą kreiptis, jos privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles.

Taigi ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Pagal CK 1.98 straipsnio 2 dalį, nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Civilinio proceso kodekso nuostatos reglamentuoja tiek bendrąsias ginčo nagrinėjimo taisykles, tiek ir teismo sprendimo priverstinio vykdymo procesą.

Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės pareikštas ieškinys – atidalinti natūra tarp šalių bendrosiomis dalinėmis nuosavybėmis turtą: žemės sklypą, priteisti ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką yra iš esmės susiję su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą bei tokių teisių suvaržymu atsakovo atžvilgiu. Šalių santuoka pasibaigusi, tad jų bendrosios nuosavybės teisė į santuokoje įgytą turtą taip pat pasibaigė, šis turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Taigi šiuo atveju, sprendžiant ieškovės ieškinio tenkinimo klausimą, taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalijimo po ½ dalį ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nagrinėtinas pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą ir yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismui, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškovė su šiuo ieškiniu turėtų kreiptis į Radviliškio rajono apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p., 290-291 str., teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės J. G. ieškinį atsakovui K. G. dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalijimo po ½ dalį ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Ieškinį grąžinti ieškovei.

Išaiškinti ieškovei teisę kreiptis su ieškiniu į Radviliškio rajono apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.