Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Ligoninės kamerų tipo patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu), kurių 14.5. papunktyje nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Ligoninės 12 korpuso kiekvienoje kamerų tipo patalpoje sanitarinis mazgai įrengti atskirai.

Ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus šeimos gydytojos pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas, vaikšto su lazdele arba pasiremdamas į sieną, tačiau niekad nesinaudojo neįgaliojo vežimėliu, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis dažniausiai juda tik neįgaliojo vežimėliu arba ramentais yra neatitinkantis tikrovės. Taip pat pareiškėjas dalyvauja savarankiškuose šiaurietiško ėjimo užsiėmimuose, sveikatingumo mankštos užsiėmimuose bei organizuojamose lauko sporto aikštelės užsiėmimuose (krepšinio žaidimas). Pareiškėjo skunde nurodyti tikrovės neatitinkantys teiginiai apie sveikatos būklę. Be to pareiškėjas raštu neteikė skundų/prašymų Ligoninės administracijai dėl, pareiškėjo manymu, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo.

Nurodė, kad Ligoninėje dirbantys pareigūnai visuomet informuodavo Ligoninėje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus apie nuteistųjų išsakytus nusiskundimus dėl sveikatos būklės. Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje Nr. 2017/501, užfiksuota, kad pareiškėjas Ligoninėje gydytojo konsultuotas 2019 m. gruodžio 18 d. Konsultacijos metu pareiškėjas, nurodė, kad skauda dešinę pėdą ir čiurną apie savaitę laiko. Skausmo atsiradimo priežasties gydytojui nenurodė. Tą pačią dieną pareiškėjas su siuntimu buvo konvojuotas į LSMU Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. LSMU Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Anamnezėje nurodyta: „<...> Paciento teigimu prieš 1 sav. kryptelėjo dešinę čiurną - į gydytojus nesikreipė . Šiandien atliktoje ro stebėtas maleolo lūžimas be žymesnės fragmentų dislokacijos <...>“.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Ligoninėje 12 korpuso 103 kameroje. Iš Ligoninės direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. NB-542 (b. l. 19–20) matyti, jog pareiškėjas į 12 korpuso 103 kamerą buvo perkeltas 2012 m. gruodžio 9 d., iš kamerų tipo patalpų išleistas – 2020 m. sausio 2 d, todėl šioje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. sausio 2 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo pataisos namuose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, kad Ligoninės 12 korpuso 103 kameroje sanitarinis mazgas nepritaikytas neįgaliesiems, todėl pareiškėjui, turinčiam judėjimo negalią (judančiam su neįgaliojo vežimėliu arba ramentais) ir nesant tualete įrengtų turėklų buvo sudėtinga naudotis tualetu, dėl netinkamo tualeto įrengimo pareiškėjas griuvo ir susilaužė koją.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (2 straipsnio 10 dalis). Šiame įstatyme nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, pagal kurį, neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais, bei savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, reiškiančiais, kad neįgalieji turi būti nuolat skatinami būti savarankiški (3 straipsnio 5 ir 6 punktai).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 3139 patvirtina, kad pareiškėjui yra nustatytas 30 proc. darbingumo lygis (b. l. 9). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos duomenimis, nuo 2019 m. spalio 30 d. pareiškėjui neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 10). Nurodyti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu pateko į neįgaliųjų asmenų kategoriją ir turėjo nustatytą specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.

Atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie tai, ar 103 kameros sanitarinis mazgas buvo pritaikytas neįgaliesiems, t. y. ar jame buvo įrengti ranktūriai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su įvairiais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog jam koja lūžo 2019 m. gruodžio 12 d., tačiau Ligoninės pareigūnai nereagavo į pareiškėjo nusiskundimus, todėl medicininė pagalba buvo suteikta tik 2019 m. gruodžio 18 d. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl kojos skausmų buvo užfiksuoti 2019 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjas skausmo atsiradimo priežasties nenurodė. (b. l. 30). Duomenų apie tai, jog pareiškėjas anksčiau su prašymais dėl patirtos kojos traumos ir dėl medicininės pagalbos suteikimo kreipėsi į Ligoninės pareigūnus byloje nėra. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų išduotame medicinos dokumentų išraše yra užfiksuota, jog paciento teigimu jis prieš 1 savaitę kryptelėjo dešinę čiurną – į gydytojus nesikreipė (b. l. 32–33). Pareiškėjas skunde nurodo, jog lūžus kojai pareigūnams iš karto pranešė apie įvykį, tačiau nekonkretizuoja, kada konkrečiai ir į kokius pareigūnus kreipėsi. Be to, kaip matyti iš medicininių dokumentų, pareiškėjas apžiūros metu nenurodė skausmo atsiradimo priežasties, taigi, nesiejo savo sveikatos sutrikimo su konkrečia patirta trauma naudojantis tualetu. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, jog pareiškėjas dėl aptariamų aplinkybių į Kalėjimų departamentą su skundu kreipėsi tik 2020 m. birželio 29 d. (b. l. 35– 36) Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą persiuntė Ligoninei nagrinėti pagal kompetenciją (b. l. 34). 2020 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas Ligoninės administracijai pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog nereikalauja pateikti raštiško atsakymo ir pretenzijų neturi (b. l. 37). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes pareiškėjo argumentai, jog Ligoninės pareigūnai 6 dienas, nereagavo į pareiškėjo prašymus suteikti medicininę pagalbą atmestini kaip neįrodyti.