Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. K. 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), esančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narei – sugyventinei K. P., su kuria gyvena bendrai neįregistravę santuokos, rankomis suėmęs už kaklo, ją smaugė ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai K. P. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. K. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus ir mano, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams. Jis apie 20 metų gyvena kartu su K. P. (duomenys neskelbtini). Veda bendrą ūkį, tačiau santuokos nėra įregistravę. Jis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. 2020 m. rugsėjo 13 d., namuose vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Tos pačios dienos vakare, tiksliai kuriuo laiku pasakyti negali, jis susiginčijo su K., nes ji jam liepė išjungti muziką. Tada jis supykęs, kad ji jam neleidžia klausyti muzikos, sugriebė jai rankomis už kaklo ir ją smaugė. S. K. nesudavė. Mano, kad nuo tokių veiksmų K. galėjo jausti skausmą. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, jos atsiprašė. Ankščiau nėra prieš Kristiną smurtavęs (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 50 – 51).

Nukentėjusioji K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo sugyventiniu V. K. P. r., (duomenys neskelbtini), jau apie 20 metų. Gyvena neįregistravę santuokos, tačiau veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi. Abu oficialiai niekur nedirba, registruoti Užimtumo tarnyboje. A. V. nėra prieš ją smurtavęs. 2020 m. rugsėjo 13 d., vakare, vartojo alkoholį kartu su V. ir kaimynu. Gėrė degtinę. Tos pačios dienos vakare, apie 23.40 val., V. garsiai leido muziką ir ji liepė jam ją patildyti. Jis supyko, kad liepė jam išjungti muziką ir sugriebė kambaryje jis jai rankomis už kaklo ir smaugė. Nuo to jautė ji skausmą. Paskui ją paleido. Ji tada paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Pas medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko, užduotį buvo gavusi. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Kaip ją V. smaugė niekas nematė. Jos sugyventinis atsiprašė (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 63 – 64).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 35 – 37, 38 – 43).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusioji K. P. paaiškino, kad būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis V. K. trukdė jai ilsėtis, garsiai leido muziką, dėl to ji paprašė, kad sugyventinis muziką išjungtų. Tada tarp jos ir jos sugyventinio V. K. kilo konfliktas, kurio metu jis rankomis suėmęs jai už kaklo, ją smaugė. Taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pažymėta smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta – kaklas. V. K. nustatytas 1,91 promilių girtumas (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 1 – 4).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. K. nukentėjusiajai K. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu su sugyventine K. P. tyčia, rankomis suėmęs už kaklo, ją smaugė ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padariusi jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis supykęs, kad nuketėjusioji jam neleidžia klausyti muzikos, sugriebė jai rankomis už kaklo ir ją smaugė. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji parodė, kad V. K. supykęs griebė rankomis jai už kaklo ir smaugė, nuo to jautė ji skausmą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo K. P. pasitvirtino. K. V. K., būdams neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, supykęs, tyčia savo sugyventinei rankomis suėmęs už kaklo, ją smaugė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai K. P. sukėlė fizinį skausmą. K. V. K. sąmoningai tyčia savo sugyventinei K. P. rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta smaugiant kaklą), veiksmų intensyvumą (pats kaltinamasis nurodė, kad nuo tokių veiksmų nukentėjusioji galėjo jausti skausmą), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai. Kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai patvirtino pati nukentėjusioji. Konstatuojama, kad K. P. patirtas fizinis skausmas yra V. K. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. V. K. yra nukentėjusiosios sugyventinis, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 69 – 70).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, ta kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. K. – teistas, nusikalstamą veiką padarė neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 71 – 73), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, bedarbis, nesiregistruoja Užimtumo taryboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas paskiriant įpareigojimus – per bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog V. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. nubaustas galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei visą bausmės laiką nebendrauti su nuteistąja B. M..

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinama su Alytaus apylinkės teismo kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Į paskirtą bausmę įskaitomas V. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. 00.05 val. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 14.35 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 12 – 14, 15 – 16).

Teismas paskiria kaltinamajam V. K. BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

V. Kiti proceso klausimai

K. V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 74 – 76) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę 1 (vienų) metu 4 (keturių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti V. K. per 3 (trijų) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti V. K. paskirtą bausmę su Alytaus aplinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą galutinę 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir visą bausmės laiką nebendrauti su nuteistąja B. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę V. K. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. 00.05 val. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 14.35 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Palikti galioti V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį V. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajai V. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.