Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-02 · Byla Nr. N-575-2648-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-1342-331/2010Nutartis · 2010-10-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. N-575-2648-11Nutartis · 2011-12-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
N-575-2648-11
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01014-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Audrius Bakaveckas
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2648/2011Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01014-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 28 d. nutartimi G. B. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. birželio 21 d. nutarimą (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jai už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 300 (trijų šimtų) litų bauda, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda G. B. buvo paskirta už tai, kad ji 2010 m. gegužės 11 d., 21 val. 20 min., Vilniaus rajone, Nemėžio kaime, Baltarusių gatvėje perdavė vairuoti automobilį „Ford Focus“ asmeniui neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Nurodė, jog G. B. savo kaltės nepripažino, iš esmės nurodydama, jog vairavimo perdavimo fakto nebuvo, o ji galėjo mokyti vairuoti savo dukterėčią I. Š. kaip šeimos narį. Padarė išvadą, kad G. B. pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jų paaiškinimai teisme bei kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėjo, jog nesutinka G. B. argumentais, kad ji galėjo mokyti I. Š. vairuoti, nes mokyti vairuoti šeimos narį galima tik kai vairavimo mokytojas, mokinys ir automobilis atitinka Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 2B-302 patvirtintame vairuotojų pirminio mokymo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytus reikalavimus, o byloje jokių įrodymų, kad ji, jos automobilis ir mokinė I. Š. atitiko šiuos Apraše nustatytus reikalavimus, nėra, jų nepateikė ir pati G. B.. Pridūrė, jog G. B. taip pat neatitinka instruktoriui keliamų reikalavimų, ji ir I. Š. yra teta ir dukterėčia, kas šeimos nariais pagal teisės aktų normas nėra laikoma, be to, jos kartu negyvena, paduodamos skundus teismui nurodė skirtingus adresus, ką patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) ir registro duomenys. Konstatavo, kad Institucijos Nutarimu administracinė nuobauda jai buvo paskirta tinkamai.

II.

G. B., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 56 – 58), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė, pažeisdamas procesines teisės normas, ir bylą išnagrinėjo, neišnykus paties teismo nustatytiems ir prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turintiems bylos atidėjimo pagrindams. Pažymi, jog 2010 m. rugsėjo 8 d. vykusiame posėdyje teismas tenkino jos ir jos atstovo prašymą bei bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2010 m. rugsėjo 24 d. Teigia, jog teismas sutiko su proceso šalies išreikšta pozicija, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje sprendžiamas I. Š. administracinės atsakomybės klausimas turės prejudicinę reikšmę šioje byloje, o 2010 m. spalio 18 d. posėdyje teismas nustatęs, kad šis klausimas dar nėra išspręstas, nutarė bylą nagrinėti iš esmės ir ją išnagrinėjo procesinio sprendimo paskelbimą atidėdamas iki 2010 m. spalio 28 d. Pažymi, jog tarp šių dviejų bylų egzistavo prejudicinis ryšys, todėl jos administracinės atsakomybės klausimas objektyviai galėjo būti sprendžiamas tik Vilniaus rajono apylinkės teismui išnagrinėjus I. Š. bylą, nes būtent joje yra tiriama, ar I. Š. veiksmai vertintini kaip „automobilio vairavimo faktas“. Teigia, jog I. Š. byloje buvo apklausti ne tik pažeidimą fiksavę pareigūnai, bet ir kartu automobilyje buvusi I. Š. motina, joje yra pateikti I. Š. įrodymai, kad ji pažeidimo padarymo metu buvo baigusi vairavimo mokyklos teorijos kursą ir turėjusi dvi vairavimo pamokas. Pažymi, jog teismas, nustatęs bylos nagrinėjimo negalimumą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir stabdyti bylos nagrinėjimą, tačiau jis remdamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bylos nagrinėjimą atidėjo. Taip pat mano, kad teismas privalėjo remtis ne formaliai G. B. atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, o tirti, ar šiame procesiniame dokumente nurodyti faktai yra įrodyti. Priduria, jog teismas, nesivadovavo jos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Nr. N261-1524/2010, kurioje sprendžiant identišką bylą buvo konstatuota, jog nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki 2010 m. rugpjūčio 12 d. vienintelė sąlyga, keliama norint mokyti vairuoti asmenis – buvimas šeimos nariu. Pažymi, jog kartu su I. Š. automobilyje buvo ir jos motina L. Š., todėl teismas šią aplinkybę taip pat turėjo įvertinti. Nurodo, jog G. B. turi 20 metų vairavimo stažą, todėl iš esmės gali būti I. Š. vairavimo mokytoja, o I. Š. tuo metu buvo 24 metai, ji buvo išklausiusį teorinį vairavimo kursą ir turėjusi dvi vairavimo pamokas, taigi – pakankamai įgudusi mokytis vairuoti. Pažymi ir tai, jog nesupranta, kokiu pagrindu teismas giminystės ryšį nustatinėjo, remdamasis jų gyvenamųjų vietų adresu. Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje, darydamas išvadą, kad G. B. padarė ATPK 128 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, turėjo savo poziciją pagrįsti neginčijamai byloje pateiktais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į G. B. skundą nurodo, jog naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo. Pažymi, jog G. B. ir I. Š. nėra laikomos šeimos nariais Aprašo prasme, todėl apeliantė I. Š. mokyti vairuoti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

G. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 128 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Ji savo kaltę padarius minėtą pažeidimą iš esmės neigia tuo, jog turėjo teisę mokyti I. Š. vairuoti kaip jos šeimos narys, tačiau vairavimo faktas įrodymais nustatytas nebuvo, o pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai bei jos bylą išnagrinėjo nesulaukęs prejudicinę galią turinčio sprendimo I. Š. byloje priėmimo.

ATPK 128 straipsnio 3 dalis numato, jog perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti ar neturinčiam teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, kad G. B. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino ir padarė pakankamai argumentuotas išvadas, o jos argumentai dėl procesinių teisių nagrinėjamoje byloje pažeidimo yra nepagrįsti.

Pažymėtina, jog teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. B. bylą išnagrinėjo, nesulaukęs sprendimo I. Š. byloje, nors pats pripažino tarp šių dviejų bylų esant prejudicinį ryšį. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2010 rugsėjo 8 d. vykusiame posėdyje bylos nagrinėjimą ne sustabdė, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, o atidėjo jį iki konkrečiai apibrėžto laikotarpio – 2010 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 25). Pridurtina, jog 2010 m. rugsėjo 24 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dar kartą – iki 2010 m. spalio 18 d., o 2010 m. spalio 18 d., kai vyko atidėtasis posėdis, teismui jau buvo žinoma, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi sustabdė I. Š. bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės G. B. skundą (b. l. 43). Atsižvelgus į tai, teismas stabdyti bylą ar dar kartą ją atidėti neturėjo jokio pagrindo, bet priešingai – turėjo pareigą G. B. bylą išnagrinėti iš esmės tam, kad teisingumo vykdymas nebūtų tapęs neįmanomu. Be to, 2010 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusiame posėdyje dalyvavo ir G. B. atstovas, kuris, kaip matyti iš LITEKO duomenų, atstovavo ir I. Š. interesus jos byloje, bei tam, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės jis jokių prieštaravimų nepareiškė, todėl apeliaciniame skunde G. B. nurodomi motyvai yra atmestini.

Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, jog jai nagrinėjamoje byloje nekyla jokių abejonių dėl I. Š., kuri pažeidimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, automobilio „Ford Focus“ vairavimo fakto. Pasakytina, jog tarnybiniuose policijos pareigūnų pranešimuose (b. l. 8 – 9) yra užfiksuota, jog pareigūnai, kurių šališkumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, aiškiai matė, kad minėtas automobilis važiavo bent 100 metrų, o G. B. ir I. Š. vairuotojo ir keleivio vietomis susikeitė tik šiam automobiliui sustojus. Šiuos faktus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas V. K.. Tuo tarpu G. B. keliamą versiją, kad ji turėjo teisę mokyti I. Š. vairuoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kritiškai, nes ji nepateikė jokių duomenų, galinčių įrodyti jos teiginių teisingumą, nors tą padaryti turėjo galimybę, naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis. Teisėjų kolegija taip pat pritaria tai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad G. B. nėra laikoma I. Š. šeimos nariu, nes Aprašas įtvirtina baigtinį asmenų, kurie yra laikomi šeimos nariais, ratą, į kurį G. B., būdamas I. Š. teta, nepatenka. Pridurtina, jog tai, kad kartu su I. Š. automobilyje važiavo motina nagrinėjamu atveju G. B. atsakomybės taip pat nešalina. Pasakytina, jog teisėjų kolegija nemano, kad apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nesiremdamas jo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Nr. N261-1524/2010, nes šioje byloje buvo sprendžiamas asmens, kuris vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, atsakomybės klausimas ir joje kaip tik buvo pažymėta, jog reikalavimas būti šeimos nariu, mokant vairuoti, yra adresuojamas mokytojui, o ne mokiniui, ir būtent mokytojas yra atsakingas už tokio reikalavimo nesilaikymą, taigi toks reikalavimas nagrinėjamu atveju buvo adresuotas būtent G. B., tačiau ji jo nepaisė, už ką ir buvo pagrįstai nubausta.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad G. B. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAudrius BakaveckasRičardas Piličiauskas