- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- II-165-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00004-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pažeidėjas
- Ž. D.
nuotoliniu būdu ,,Zoom“ dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. D.,
nuotoliniu būdu ,,Zoom“ dalyvaujant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Ilonai Marijai Jakštienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. D. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-02-ANR_N-7447-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė Ilona Marija Jakštienė 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-02-ANR_N-7447-2024 Ž. D. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn Ž. D. buvo patrauktas už tai, kad atliekant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) mokestinių prievolių vykdymo stebėseną, Bendrovės vadovui Ž. D. per MANO VMI portalą ir el. pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 11 d. buvo išsiųstas Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (7.45 Mr)FR0706-1967 (toliau – ir MAN), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, nurodyta iki 2024 m. spalio 22 d. pateikti informaciją apie Bendrovės ūkinę veiklą. Bendrovės vadovas Ž. D. per nurodytą laiką MAN neįvykdė – informacijos bei dokumentų nepateikė. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktų nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
Ž. D. nesutikdamas su priimtu nutarimu per Instituciją Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, jog iki 2024 m. spalio 31 d. Ž. D. tik de jure buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas, tačiau 2024 m. spalio 25 d. pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį visas savo akcija perleido kitam asmeniui – N. K. ir nuo 2024 m. spalio 31 d. vadovo pareigų nebevykdo. 2024 m. gegužės 1 d. įgaliojimo pagrindu Ž. D. įgaliojo kitą asmenį N. K., neapibrėžtam laikui vykdyti faktinius Bendrovės valdymo veiksmus, įskaitant ir informacijos, dokumentų bei kitų duomenų teikimą VMI. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo vertinimu nėra jokio faktinio pagrindo spręsti, kad būtent jis yra atsakingas už dokumentų nepateikimą VMI, tai yra jis yra netinkamas subjektas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, jog visi reikalavimai pateikti dokumentus buvo siunčiami Ž. D. kaip įmonės vadovui per portalą mano VMI ir elektroniniu paštu, kartu įmonės vadovas buvo informuotas, jog jeigu negali įvykdyti reikalavimo, per nustatytą laikotarpį turi susisiekti ir Institucija, tačiau to nepadarė. Nors pareiškėjas nurodo, jog iki 2024 m. spalio 31 d. jis buvo tik de jure įmonės vadovas, tačiau tuo laikotarpiu būtent Ž. D. Mokesčių mokėtojų registre buvo nurodytas kaip faktinis įmonės vadovas. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad byloje esantį įgaliojimą dėl N. K. Ž. D. pateikė tik su skundu, tačiau ne tada, kai buvo jo reikalaujama pateikti duomenis apie Bendrovės veiklą, taip neinformuojant VMI apie įgaliojimą ir įgaliotą asmenį, kartu atkreiptinas dėmesys, kad nėra duomenų, jog N. K. dirba ar dirbo Mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo metu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Todėl spręstina, kad VMI pateikto reikalavimo metu įmonės direktorius buvo būtent Ž. D..
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. D. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad nuo įgaliojimo pasirašymo jis buvo atsitraukęs nuo įmonės veiklos, tikėjosi, kad viską pagal įgaliojimą padarys N. K., jokių laiškų dėl VMI reikalavimo nebuvo gavęs, niekas su juo nesusisiekė. Nuo įmonės veiklos buvo atsitraukęs, nes ketino parduoti įmonę. 2024 m. spalio 25 d. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Nuo 2024 m. liepos mėnesio iš darbo buvo išėjusi buhalterė, kuri turėjo peržiūrėti įmonės elektroninį paštą. Tikėjosi, kad N. K. vykdys įgaliojimą. Apie įgaliojimo pasirašymą nieko nebuvo informavęs, nes buvo pasitaręs, jog to nereikia. Mano, jog yra netinkamas subjektas traukti administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė Ilona Marija Jakštienė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsiliepimą palaiko, prašo nekeisti priimto nutarimo. Paaiškino, kad reikalavimas Ž. D. buvo siunčiamas tiek įmonės elektroninio pašto adresu, tiek ir paties vadovo elektroninio pašto adresu ir per elektroninį portalą. Taip pat kolegė paaiškino, jog mėgino su vadovu susisiekti telefonu, tačiau bandymas buvo nesėkmingas. Kartu pažymėjo, kad jei ir buvo pasirašytas įgaliojimas, tai apie pasikeitimus turėjo būti informuota ir Institucija, vis tik atkreiptas dėmesys, kad byloje pateiktas įgaliojimas net gi nėra pasirašytas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. D. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-495/2023 pasisakyta, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo nevykdomi. Kiekvienu atveju turi būti nustatytas ne tik konkretus įstatymų įgalioto pareigūno nurodymas, bet ir įvertintas tokio nurodymo teisėtumas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės institucija, atsakinga už šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Šio įstatymo 33 straipsnyje yra įtvirtintos mokesčių administratoriaus teisės, kurios yra susiję ir su nurodymais mokesčių mokėtojui pateikti atitinkamus reikalaujamus duomenis. Tuo tarpu komentuojamo įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintos mokesčių mokėtojo pareigos, kurios apima ir pareigą bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių ir pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus. Tokiu būdu nekyla abejonių, jog nagrinėjamu atveju Institucija turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į juridinio asmens vadovą prašant pateikti duomenis apie Bendrovės ūkinę veiklą, kartu neabejotina, jog įmonės vadovas turėjo prievolę tokią informaciją pateikti. O būtent Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte numatyta, jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Kartu šio įstatymo 37 straipsnyje numatytos ir bendrosios vadovo pareigos, jo skyrimas ir atleidimas į pareigas. Toks teisinis reguliavimas deleguoja prievolę bendrovės vadovui teikti reikalaujamus dokumentus mokesčių administratoriui.
Nors šiuo atveju byloje yra pateiktas pareiškėjo 2024 m. gegužės 1 d. data surašytas įgaliojimas, kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. D., įgalioja N. K. valdyti įmonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, teikti SODRA ir VMI ataskaitas, pasirašyti darbo sutartis, tačiau šis įgaliojimas nėra laikytinas įrodymu nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.140 straipsnio 1 dalyje numatytą, kad juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas. Nagrinėjamu atveju įgaliojimas nėra pasirašytas vadovo todėl jokios teisinės galios neturi ir nėra laikomas aktualiu nagrinėjamu atveju. Taip pat pažymėtina, kad apskritai vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis įmonės vadovo pareigų perleidimas įgaliojimo pagrindu taip pat nėra tinkamas, įmonės vadovo skyrimas ir atleidimas yra aiškiai reglamentuotas komentuoto įstatymo ribose. Lietuvos Respublikos civilio kodekso antroje knygoje taip pat apibrėžta kokiais institutais vadovaujantis gali būti įgaliotas asmuo veikti įmonės vardus, tačiau absoliutus vadovo pareigų perleidimas taip pat nenumatytas. Įmonės vadovui keliami ypač dideli atidumo, apdairumo, rūpestingumo reikalavimai, įmonės vadovas privalo įmonės vardu veikti taip, kad ši būtų ne tik konkurencinga rinkoje, tačiau ir būtų užtikrintai įvykdyti visi įstatymų deleguoti mokesčių mokėtojui keliami reikalavimai, kas šiuo atveju apima ir reikalaujamų dokumentų pateikimą.
Teismo posėdžio metu Ž. D. paaiškino, kad nuo 2024 m. liepos mėnesio iš darbo buvo išėjusi buhalterė, kuri tikrindavo įmonės elektroninį paštą, dėl ko Institucijos reikalavimo jis nematė, o taip pat tokio reikalavimo ir negavo į savo asmeninį elektroninį paštą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog dokumentai mokesčių mokėtojui įteikiami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Tokiu būdu 2024 m. spalio 11 d. Institucija pagrįstai išsiuntė reikalavimą pateikti duomenis apie Bendrovės ūkinę veiklą, per įmonės elektroninį paštą. Vien tai, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. D. netikrino įmonės elektroninio pašto jo neatleidžia nuo atsakomybės vykdant direktoriaus pareigas ir pateikiant Institucijai reikalaujamus dokumentus. Kartu pažymėtina, kad Ž. D. nuo atsakomybės neatleidžia ir 2024 m. spalio 25 d. Kėdainių rajono 1-ajame notarų biure sudaryta vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria Ž. D. N. K. pardavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas, kadangi Institucijos užklausa buvo siųsta 2024 m. spalio 11 d., o jos įvykdymo terminas buvo numatytas 2024 m. spalio 22 d., reikalaujamų pateikti duomenų laikotarpis nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., tai yra, kai Ž. D. buvo įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas, o be kita ko Sutartis pati savaime tik patvirtina faktą, jog Ž. D. pardavė akcijas, tačiau įmonės vadovo pasikeitimas Sutartimi nenumatytas. Įvertinus aptartus duomenis, neabejotina, jog 2024 m. spalio 11 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo Ž. D., byloje nenustatytas joks juridinis faktas, kuris leistų spręsti, kad minėtuoju laikotarpiu įmonei vadovavo kitas asmuo, tokiu būdu Ž. D., neįvykdęs Institucijos MAN pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktų nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti Ž. D. skundą nėra teisinio pagrindo, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-02-ANR_N-7447-2024 yra pagrįsti ir nekeistini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Ž. D. skundą atmesti, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-02-ANR_N-7447-2024, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.