Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, 36,56 Eur nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2013-04-01 iki 2014-12-31, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmenį, gautame iš Gyventojų registro, nurodyta, jog J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išraše nurodyta, jog J. S. palikimą priėmė Lietuvos valstybė. Dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas. Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, jog centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas. Nagrinėjamu atveju būtent ji priėmė J. S. palikimą, todėl palikėjo kreditorė pareiškėja gali pareikšti jai, kaip atstovaujančiai Lietuvos valstybę, kreditorinį reikalavimą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkų centras 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė notarei pranešimą apie 36,56 Eur J. S. įsiskolinimą, t. y. pareiškė kreditorinius reikalavimus pagal palikimo atsiradimo laiką, kuris laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2019 m., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2019 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal, t. y. šiuo atveju už laikotarpį iki 2013-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-12-31 atmestinas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, nepateikė duomenų, patvirtinančių mokesčio sumokėjimą arba paneigiančių pareigą mokėti mokestį, todėl nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškėjai 21,72 Eur vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 ir 10,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, įmonės kodas 112021042, pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 21,72 Eur (dvidešimt vienas Eur 72 ct) vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir 10,69 Eur (dešimt Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.