Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Grauželio ir Jolantos Medvedevienės,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokato padėjėjui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui A. D., tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad atsakovui A. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,0693 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., dydis yra 299 Eur.

Atsakovo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu minėtiems žemės sklypui buvo nustatyta įvairių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ir nebuvo vykdoma ūkinė veikla, sklype augo pieva ir krūmai. UAB „Inreal“ parengtoje 2020-06-17 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 20-06-349K (toliau – Vertinimo ataskaita) atsakovui priklausančio 2,2400 ha (pagal vėliau patikslintus kadastro duomenis – 2,1901 ha) bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., 0,0693 ha dydžio dalies, projektinis Nr. 281-2, rinkos vertė 2020-04-27 yra 209 Eur. Žemės sklypo savininko kiti patiriami turtiniai netekimai/nuostoliai – 90 Eur.

Atsakovas A. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT su pareiškimu sutiko. Pažymėjo, kad Vertinimo ataskaita yra teisinga, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nurodytą atlyginimo dydį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų Vertinimo ataskaitos neatitiktį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Įsiteisėjusia Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo patenkinta pareiškimo dalis dėl NŽT direktoriaus 2021 m. vasario 1 d. akto Nr. ŽVP-353-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ teisėtumo tvirtinimo ir leista įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą A. D. nuosavybės teise valdomą 0,0693 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti.

Taigi, nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas. Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant vertinimo ataskaitą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimto atsakovui priklausiusio žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

Vertinimo ataskaitoje nurodyta ginčo žemės sklypo rinkos vertė ir apskaičiuotų nuostolių suma – iš viso 299 Eur. Ši suma nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Metodika). Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ vertintojas R. M., turintis turto vertintojo kvalifikaciją.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad Vertinimo ataskaita būtų nuginčyta, taip pat nėra faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu.

Atsakovas nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neteikė jokių pastabų, pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso bei sklypo ir nuostolių vertės nustatymo, taip pat neskundė teismui nei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, nei Vertinimo ataskaitos. Atsakovas nekelia ginčo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą pagrįstai nustatytas NŽT 2021 m. vasario 1 d. akte Nr. ŽVP-353-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“, pagal Vertinimo ataskaitoje nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę, t. y. visuomenės poreikiams paimto atsakovui priklausiusio 0,0693 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)1, esančio (duomenys neskelbtini)rinkos vertė yra 209 Eur, o kiti patiriami turtiniai netekimai/nuostoliai – 90 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui A. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,0693 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 299 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.