Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. M. ir V. Š. prašymą suinteresuotam asmeniui A. R. dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai L. M. ir V. Š. 2015 m. liepos 28 d. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su prašymu patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį, siekdami taikiai išspręsti ginčus ir užkirsti kelią galimiems teisminiams ginčams ateityje. 2015 m. rugpjūčio 7 d. Šilutės rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį.2015 m. rugsėjo 28 d. suinteresuotas asmuo A. R. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2428-750/2015. 2015 m. spalio 30 d. Šilutės rajono apylinkės teismas nutartimi procesą atnaujino.2016 m. vasario 10 d. Šilutės rajono apylinkės teismas panaikino 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.2016 m. gegužės 30 d. Šilutės rajono apylinkės teismas nutartimi patenkino atskiruosius skundus ir 2016 m. vasario 10 d. nutartį panaikino, nutarė pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėti iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjų prašymo netenkino, panaikino 2015 m. rugpjūčio 7 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį ir priteisė iš L. M. ir V. Š. A. R. naudai po 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad pareiškėjų prašoma patvirtinti taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir negali būti patvirtinta. Pareiškėjai ir A. R. yra civilinėje byloje Nr. e2-59-635/2016 dalyvaujantys asmenys, jie žinojo apie teismo priimtas nutartis, draudžiančias perleisti ginčo turtą. Jie turėjo suprasti, kad norėdami išspręsti kilusį ginčą geranoriškai, privalėjo į sprendimo procesą įtraukti A. R. arba bent jau apie savo susitarimą jį informuoti. Tačiau pareiškėjai faktiškai minėtą susitarimą nuo jo nuslėpė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja L. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens A. R. prašymą dėl 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties panaikinimo atmesti.Nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino, jog A. R. yra pareiškėjų ginčo dėl pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo dalyvis. Teismui patvirtinus taikos sutartį bus nutraukta 2009 m. rugpjūčio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 4157, taikyta restitucija, todėl A. R. nebeliks pagrindo ginčyti sutartį.Teismas nurodė, kad taikos sutartimi bus pažeistos A. R. teisės ir interesai, tačiau nedetalizavo, kokios šios teisės yra.Teismas nepagrįstai A. R. priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Be to, A. R. pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės.Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nepagrįstas apeliantų argumentas, kad jis neva nėra ginčo dėl pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjų, dalyvis. Jis kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas šią pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ab initio ir civilinėje byloje Nr. e2-1563-635/2015 atsakovai yra būtent pareiškėjai L. M. ir V. Š.. Nurodė, kad nors apeliantai nurodė, kad taikos sutartis jų teisių nepažeidžia, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-1563-635/2015 teismas pareiškėjams (atsakovams) taikė laikinąsias apsaugos priemones – L. M. uždraudė perleisti ginčo sklypą bet kuriam kitam asmeniui, išskyrus A. R., o šiuo atveju taikos sutartimi sklypą L. M. perleidžia V. Š.. Apeliantai nurodė, kad taikos sutartimi neva yra anuliuojamas pirkimo–pardavimo sandoris, todėl jam jos ginčyti nebereikėtų. Taikos sutartimi pareiškėjai tik nutraukia pirkimo–pardavimo sutartį, o A. R. reikalauja, kad teismas civilinėje byloje Nr.e2-1563-635/2015 būtent anuliuotų šį sandorį, t. y. prašo pripažinti jį negaliojančiu nuo sudarymo momento. Skirtingos teisinės pasekmės yra sandorį pripažinus negaliojančiu ab initio ir sandorį nutraukus.Apeliantė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos, nes prašymas dėl jų priteisimo pateiktas tik 2016 m. rugpjūčio 23 d. Nesutiktina, nes prašymas dėl išlaidų priteisimo buvo pateiktas per EPP 2016 m. rugpjūčio 22 d. Teismas buvo atidėjęs sprendimo priėmimo klausimo išsprendimą ir išlaidų priteisimo klausimą išsprendė tik 2016 m. rugpjūčio 29 d.Prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas ir spręsti dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje nustatytų pasekmių apeliantei taikymo.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pareiškėja apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, jog teismas nepagrįstai nepatvirtino šalių pateiktos taikos sutarties, nes jos nuostatos prieštarauja viešajai tvarkai.Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė neperžengiant įstatymo nustatytų ribų laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti.Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti 2015 m. birželio 3 d. taikos sutartį, kuria šalys susitarė: nutraukti 2009 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4157 ir taikyti restituciją, t. y. V. Š. grąžinamos nuosavybės teisės į 5,4860 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., o L. M. V. Š. grąžina 5 792,00 Eur (20 000 Lt) sumokėtą sumą už šį turtą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Šilutės rajono apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-59-635/2016 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams V. Š., L. M., tretiesiems asmenims notarui A. G., N. Š., VĮ Registrų centrui dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo. Šioje byloje ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2007 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį ir 2009 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją natūra ir grąžinti jo nuosavybėn žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), Šilutės r. Teismas šioje byloje 2015 m. birželio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė padaryti viešame registre įrašą, kurio pagrindu atsakovė L. M. negali perleisti nuosavybės teisės į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu Šilutės r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi šias laikinąsias apsaugos priemones pakeitė ir papildė nustatydamas, kad atsakovei L. M. yra leidžiama mainų ar pirkimo, ar dovanojimo sandoriu perleisti ginčo žemės sklypą, esantį Šilutės r., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. R. ir tuo tikslu leidžiama išduoti pažymą dėl sandorio, atlikti sandorio registraciją bei visus kitus teisinius veiksmus, susijusius su sandorio sudarymu. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad žemės sklypas, dėl kurio pareiškėjai norėjo sudaryti taikos sutartį, yra ginčo objektas ir civilinės bylos Nr. e2-59-635/2016 nagrinėjimo dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjų taikos sutartį. Apeliantės argumentas, kad patvirtinus taikos sutartį nebebūtų pagrindo bylinėtis su A. R. dėl šio žemės sklypo, nepagrįstas. Pareiškėjai išaiškintina, kad pagal CPK nuostatas bet kurioje proceso stadijoje proceso šalys visus klausimus dėl ginčo dalyko taikos sutartimi gali išspręsti jau nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-59-635/2016.Remiantis šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas priteisė A. R. iš pareiškėjų po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutiko ir skunde nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose nėra atlyginamos. Be to, pareiškėjas pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjų ir A. R. yra priešingas teisinis suinteresuotumas, todėl yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš LITEKO duomenų matyti, kad A. R. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo per EPP programą 2016 m. rugpjūčio 22 d. 16.08 val., bylos iš esmės nagrinėjimas baigtas 2016 m. rugpjūčio 22 d. 13.00 val., vadinasi, A. R. pateikė prašymą po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė A. R. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismo nutarties dalis, kuria buvo tenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, naikintina.A. R. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą, tačiau nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.A. R. prašė teismo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, tarp šalių vyksta teisminiai ginčai. Tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, ir nenustatyta piktnaudžiavimo atvejų, todėl pagrindo skirti baudą nėra. A. R. turėtos išlaidos dėl bylų nagrinėjimo yra atlyginamos įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkintas A. R. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės – netenkinti A. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjų.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.