Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeistų daiktų savininkų S. Ž. (S. Ž.) ir L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus AB „PAREX bankas“ prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Viltransa“,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kreditorius AB „PAREX bankas“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir prašė areštuoti įkaito davėjams S. Ž. ir L. S. nuosavybės teise priklausančius ir bankui įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 0,0726 ha bendro ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, 210,23 kv. m bendro ploto nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą), esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini); įspėti skolininką UAB „Viltransa“ ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus 193 974,53 eurų (arba 669 755,26 Lt) skolos bei neatlyginus 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti turtą įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Nurodė, kad skolininkas UAB „Viltransa“ ir kreditorius AB „PAREX bankas“ 2006-08-21 sudarė kreditavimo sutartį (su vėlesniais susitarimais) (toliau ir Sutartis), pagal kurią jis iki 2009-08-31 suteikė skolininkui 227 060 eurų kreditą, apyvartinėms lėšoms papildyti. Tinkamas prievolių įvykdymas užtikrintas 2006-09-13 hipotekos lakštu, kuriuo buvo įkeistas S. Ž. ir L. S. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas, nebaigtas statyti namas, kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora). Pasibaigus kredito grąžinimo terminui, skolininkas skolos negrąžino, apie tai jis informavo įkeistų daiktų savininkus, tačiau nustatytu terminu pradelstas kreditas, palūkanos, delspinigiai grąžinti nebuvo. 2010-04-15 skolininko skola bankui sudaro 164 229,15 eurų negrąžinto kredito, 3094,91 eurų palūkanų, 26650,47 eurų delspinigių.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus, esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), t. y. 0,0726 ha bendro ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį S. Ž., su priklausiniais 210,23 kv. m ploto gyvenamuoju namu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu S. Ž. ir L. S., kiemo statiniais (tvora) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu S. Ž. ir L. S., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie neteko teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę, įspėjo skolininką UAB „Viltransa“ ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos, t. y. 164 229,15 eurų negrąžinto kredito, 3094,91 eurų palūkanų, 26650,47 eurų delspinigių, iš viso: 193 974,53 eurų bei 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktais bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti, paaiškino kreditoriui, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nurašo įteikimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams dienos nebus grąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo ir pateikti hipotekos lakšto originalą. Teismas nustatė, kad skolininkas UAB „Viltransa“ užtikrino kreditoriui AB „PAREX bankas“ kredito grąžinimą iki 2009-08-31 pagal 2006-08-31 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisdamas S. Ž. ir L. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2006-09-13). AB „PAREX bankas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, nurodė, jog prievolė, suėjus skolos grąžinimo terminui, nėra įvykdyta, skolą sudaro 164 229,15 eurų negrąžinto kredito, 3094,91 eurų palūkanų, 26650,47 eurų delspinigių ir 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų, todėl hipotekos skyriaus teisėja areštavo įkeistus daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d., 2 d., CPK 558 str. 1 d., areštavo hipotekos sutartimi įkeistus nekilnojamuosius daiktus, esančius sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini), t. y. 0,0726 ha bendro ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį S. Ž., su priklausiniais: 210,23 kv. m ploto gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais (tvora), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiais S. Ž. ir L. S., bei įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos, palūkanų, delspinigių, žyminio mokesčio išlaidų, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius AB PAREX bankas ir skolininkas UAB „Viltransa“ 2006-08-31 sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kreditorius iki 2009-08-31 (su teise pratęsti) suteikė skolininkui UAB „Viltransa“ 227 060 eurų apyvartinėms lėšoms. Buvo sudarytas hipotekos sandoris, įformintas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-09-13 įregistruotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, kuriuo buvo užtikrintas 2006-08-31 kreditavimo sutarties sąlygų įvykdymas, įkeičiant kreditoriui S. Ž. ir L. S. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 0,0726 ha bendro ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą su priklausiniais: 210,23 kv. m ploto gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais (tvora), esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Kreditorius AB „PAREX bankas“ 2009-05-08, 2009-05-25, 2009-09-03, 2009-09-23 raštais (įspėjimais) pranešė skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams, kad skolininkas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-09-23 rašte skolininkui (jo direktoriui S. Ž.) bankas nurodė, kad nuo 2009-09-03 kreditavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta, skolininkui nevykdant įsipareigojimų, įspėjo, kad skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų iki nustatyto termino, 2009-10-08 bankas pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka iš skolininkui priklausančio turto, bei iš įkeistų daiktų savininkų asmeninio turto ir lėšų (b. l. 44). Kreditorius 2009-09-23 raštu dėl UAB „Viltransa“ įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo taip pat informavo įkeisto turto savininkę L. S.. (b. l. 45). Kreditoriaus 2009-09-23 raštai įkeistų daiktų savininkams buvo įteikti asmeniškai (b. l. 41). Kreditorius AB „PAREX bankas“ 2010-04-22 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti įkeistų daiktų savininkams nuosavybės teise priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-04-23 nutartimi pareiškimą tenkino. Ši nutartis nepripažintina nepagrįsta ir neteisėta dėl įkeistų daiktų savininkų atskirajame skunde nurodytų argumentų.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kreditorius AB „PAREX bankas“ pareiškime nurodė, kad skolininkas kreditavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų grąžinti kreditą iki 2009-08-31 neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui buvo skolingas 193 974,53 eurų. Taip pat kreditorius nurodė, kad suėjus kredito grąžinimo terminui skolininkas skolos negrąžino, todėl jis kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė 2009-09-03 ir apie tai informavo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus. Duomenys, kad kreditoriui yra sumokėta paskola, palūkanos, delspinigiai, nepateikti, o CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, todėl darytina išvada, kad kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d.).

Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Taigi tokie prašymai, taip pat pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kuris leidžia patikimai apsaugoti kreditoriaus teises ir supaprastinta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) užtikrina materialiųjų teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Esant nustatytai hipotekai, kreditorius, nesikreipdamas į teismą ieškinio teisenos tvarka, turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, kuris, atsižvelgdamas į specialiąsias išieškojimą iš įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas, areštuoja turtą ir įspėja skolininką apie priverstinį išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą. Hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija yra patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., t. y. atlieka veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia jokių kitų klausimų. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjui nėra suteikti įgaliojimai spręsti dėl priverstinio skolos išieškojimo veiksmų sustabdymo, šių veiksmų atlikimo atidėjimo vėlesniam laikui ar kitų klausimų, susijusių su kreditoriaus veiksmais dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantų nurodomi argumentai, kad jie ieško pirkėjo įkeistam nekilnojamajam turtui, kad būtina laukti kol nekilnojamojo turto rinka taps stabili ir pakils nekilnojamojo turto kaina, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXVI skyriuje nustatytą tvarką ir sąlygas, o šios teisės normos nenumato, kad priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto gali būti sustabdytas ar atidėtas iki pasikeis tam tikros aplinkybės.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus įkeistų daiktų savininkų atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apeliantų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš S. Ž. ir L. S. po 4,25 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą, (įmokos kodas 5660).