Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prestižo linija“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės vertinimu, vidutinis vartotojas, perskaitęs Produktų reklamas, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, jog pastarieji turi gydomąjį ir profilaktinį poveikį ir dėl šios priežasties būti suklaidintas.

Pareiškėjos manymu, galimybę suklysti vidutiniam vartotojui reikėtų vertinti atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Bendrovės manymu, vidutinis vartotojas (jauna mergina), pamatęs atitinkamą reklamą, įgis lūkestį, kad atitinkamas „Careprost serumas“ sustiprins jos blakstienas. Tokia reklama nesudaro pagrindo tikėtis, kad šis serumas galėtų kokiu nors būdu išgydyti merginos akis arba kitus organus. Pareiškėjos nuomone, „Careprost serumą“ naudojančio vartotojo lūkestis turėtų atitikti realų šio serumo poveikį. Pareiškėja atsakovei pateikė dokumentus, patvirtinančius realų pozityvų poveikį asmenims, naudojantiems šį serumą.

Pareiškėja pabrėžia, kad Tarnyba savo pozicijos dėl draudimo naudoti žodį „gydomasis“ nepagrindžia jokiais galiojančiais Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktais. Atsakovė nenurodė jokių teisės aktų, kurie aiškiai susietų sąvokos „gydomasis“ naudojimą išimtinai su vaistiniais preparatais. Taip pat nenurodė jokių Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų, kurie tiesiogiai nustatytų, kad skleidžiant reklamą apie kosmetikos gaminius, draudžiama naudoti sąvoką „gydomasis“.

Skunde pažymi, kad aptariant bimatoprosto veikimą taip pat naudojamas anglų kalbos žodis „treatment“, kuris verčiamas į lietuvių kalbą kaip „gydymas“. Atitinkamas dokumentas apie bimatoprosto veikimą taip pat išsamiai paaiškina šio elemento teigiamą poveikį blakstienoms. Todėl Bendrovė laikosi nuomonės, kad apibūdindama bimatoprostą kaip turintį gydomąjį poveikį, ji nesuklaidino vartotojų. Vilniaus visuomenės sveikatos centras yra pateikęs informaciją apie serumo blakstienoms Careprost įtraukimą į kosmetikos duomenų bazę. Pareiškėja mano, jog atitinkamoje reklamoje turėjo teisę minėti bimatoprostą.

Bendrovė, vertindama jos rinkodaros tikslinę auditoriją, pabrėžia, kad tai – ne galutiniai vartotojai, o atskiri kosmetikos salonai. Pareiškėja tiesiogiai neprekiauja su galutiniais vartotojais. Pažymi, kad dar 2017 m. lapkričio 27 d., pateikdama atsakymą Tarnybai, nurodė, jog jos platinamus kosmetikos gaminius pagal iš anksto priimtus didmeninius užsakymus išvežioja tik įmonės vadybininkės. Tikslinė grupė – grožio salonai, kurie yra informuoti apie kosmetikos gaminius ir turi pakankamai profesionalių žinių.

Pareiškėja tvirtina, kad Nutarime išdėstytos išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos, todėl nėra teisinio pagrindo Bendrovei skirti Reklamos įstatymo 25 straipsnyje numatytas sankcijas.

Jei teismas nustatytų, kad pareiškėja vis tik padarė pažeidimą, tai prašo skirti baudą, atsižvelgiant į Bendrovės atsakomybę lengvinančias bei kitas baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėja tvirtina, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, jog skleidžiama reklama turėtų būti laikoma neatitinkančia Reklamos įstatymo reikalavimų. Pareiškėja aiškina, kad paskirta bauda akivaizdžiai yra neprotinga ir neproporcinga. Pažymi, kad dėl tariamai nustatyto reklamos pažeidimo vartotojams nekilo neigiamų pasekmių.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir nesutiko su termino „gydomasis“ vartojimu. Akcentavo, kad reklamos mastas buvo nedidelis, reklama nepasiekė 1 000 vartotojų. Vertino, kad paskirta sankcija yra neproporcinga.

Atsakovė, vertindama teisinį kosmetinių gaminių reklamos reglamentavimą bei pareiškėjos skleistą Produktų reklamą, nurodo, jog joje vartojami teiginiai, galintys vidutiniam vartotojui nepagrįstai sudaryti įspūdį, kad šie kosmetikos gaminiai gali gydyti ligas, suteikti profilaktines savybes ir turėti savybių, kurių kosmetikos gaminys neturi, ir dėl šios priežasties suklaidinti vartotojus. Dėl reklamos vertinimo vidutinio vartotojo atžvilgiu, pažymi, kad kiekvienas vartotojas yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes. Jei atitinkama informacija netiksli, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Pareiškėjos Produktų reklama buvo skleidžiama interneto tinklalapyje, kuris yra prieinamas plačiam vartotojų ratui, ne tik kosmetikos salonams, bei reklaminiuose lankstinukuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skleista produktų reklamos turėtų būti vertinamos pagal vidutinio vartotojo suvokimą, kuris, perskaitęs Produktų reklamas, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad produktai turi gydomąjį ir profilaktinį poveikį, ir dėl šios priežasties būti suklaidintas.

Atsakovė padarė išvadą, jog pareiškėjos platinamų Produktų reklamos neatitinka Reglamento Nr. 1223/2009 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi reklamuojant kosmetikos gaminius Bendrovė naudojo formuluotes, kurie perkeltine ar kita prasme įteigė, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, o būtent – gydomųjų ir profilaktinių savybių, kurių iš tiesų neturi, ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 17 straipsnio nuostatą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Skubaus keitimosi informacija apie nesaugius ir pavojingus vartotojų sveikatai gaminius ir produktus sistemoje RAPEX yra paskelbtas kosmetikos gaminys ,,Ceraprost“ (kurį platina pareiškėja bei skleidžia reklamą apie jį), nurodant, kad yra aktyvioji medžiaga Bimatoprostas, kuri yra veikliosios medžiagos iš prostagadinių grupės analogas. Dėl poveikio toksikologiniu atžvilgiu, naudojimasis šiuo produktu griežtai nerekomenduojamas Vokietijoje. Bimatoprostas leidžiamas naudoti kaip veiklioji medžiaga glaukomai gydyti. Vaistuose (akių) lašuose naudojama koncetracija yra nuo 0,1 mg/ml (0,01 proc.) iki 0.3 mg/ml (0,03 proc.). Šiems vaistiniams preparatams reikalingas gydytojo receptas. Kosmetikos gaminyje ,,Ceraprost“ bimatoprosto koncentracija (0,02 proc.), todėl reikalingas gydytojo receptas.

Tarnyba nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais dėl skirto baudos dydžio. Nurodo, kad Tarnybos komisija, skirdama baudą pareiškėjai už Reklamos įstatymo pažeidimą, vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, bylos metu pateiktą medžiagą ir įrodymus, bylos šalių pateiktus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, teisės aktuose numatytus reikalavimus.

Atsakovė, vertindama pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į tai, jog Bendrovė pažeidė Reklamos įstatymo 17 straipsnio nuostatą bei į tai, kad reklamos, kurios neatitinka minėto straipsnio nuostatų iki skundžiamo Nutarimo priėmimo dienos nebuvo pakoreguotos. Vertino ir tai, kad pareiškėja Produktų reklamą internete pradėjo platinti nuo 2014 m. balandžio mėnesio bei skleidžiama iki šiol. Tarnyba tvirtina, kad, vertindama pažeidimo mastą, atsižvelgė į tai, jog pareiškėja kosmetikos gaminių reklamas skleidė interneto tinklalapyje, bei, dalindama reklamines skrajutes. Tarnyba, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad pareiškėja bendradarbiavo tyrimo metu, laiku pateikdavo prašomą informaciją bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pareiškėja nesutiko su Tarnybos monitoringo metu nustatytu pažeidimu. Svarstydama dėl konkretaus baudos dydžio skyrimo ir, vadovaudamasi minėto Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu baudos dydžio nustatymo mechanizmu, pradiniu vidurkiu laikydama 4 488,5 Eur baudos dydį, Tarnybos komisija įvertino konkrečiam baudos dydžiui įtakos turinčius kriterijus ir skyrė daugiau nei keturis kartus mažesnę nei pradinis vidurkis baudą, t. y. 700 Eur. Baudos dydis Tarnybos komisijos buvo pasirinktas kaip proporcingas pareiškėjos padarytam Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimui. Atsakovės nuomone, jei baudos dydis pareiškėjai neturėtų įtakos ir nesukeltų jokių padarinių, galėtų būti sudarytos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų, įskaitant Reklamos įstatymo pažeidimų prevenciją.

Tarnyba tvirtina, kad Nutarimą priėmė išsamiai įvertinusi visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, teisės aktuose numatytus reikalavimus bei baudos dydį parinko proporcingą padarytam Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimui, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra pagrindo jo naikinti ar keisti. Teismo prašo atmesti skundą, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo arba galimybės sumažinti paskirtą baudą.

Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad Tarnyba, vykdydama kosmetikos gaminių reklamos priežiūrą, nustatė, jog Bendrovė interneto tinklalapyje skleidžia Produktų, skirtų kosmetiniam naudojimui, reklamas, kuriose nurodoma, kad Produktai, t. y. „Careprost serumas blakstienoms”, „Keraplant losjonas nuo slinkimo“, „Keraplant ampulės nuo slinkimo“, „Keraplant šampūnas nuo slinkimo“, „Plazma plaukams“, „Botox – plaukams“, turi gydomųjų ar profilaktinių savybių.

Tarnyba 2017 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 4-7888 kreipėsi į pareiškėją, kad ji pateiktų prašomą informaciją.

Pareiškėja 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, jog nesutinka, kad reklamoje buvo nurodomos Produktų gydomosios bei profilaktinės savybės ir taip buvo pažeistos Reklamos įstatymo 17 straipsnio nuostatos. Teigė, kad reklama neklaidino vartotojų.

Tarnyba 2018 m. vasario 26 d. surašė pranešimą Nr. 3-543 „Dėl UAB „Prestižo linija“ galimo Reklamos įstatymo pažeidimo”.

Atsakovė 2018 m. kovo 19 d. gavo pareiškėjos raštą, kuriame ji nurodė, jog nesutinka su Tarnybos 2018 m. vasario 26 d. pranešime Nr. 3-543 išdėstytomis išvadomis.

Tarnybos komisija skundžiamame Nutarime UAB „Prestižo linija” kosmetikos produktų reklamos, kurios buvo skleidžiamos interneto tinklalapyje bei reklaminiuose lankstinukuose, turėtų būti vertinamos pagal vidutinio vartotojo suvokimą, kuris, skaitydamas kosmetikos Produktų reklaminius teiginius, neatskiria teiginių apie produkto savybes ir vertina informaciją kaip visumą. Vidutinis vartotojas, perskaitęs Produktų reklamas, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad produktai turi gydomąjį ir profilaktinį poveikį, ir dėl šios priežasties būti suklaidintas.

Nutarime pažymi, kad vaistiniams preparatams taikomi reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme. Be to, Tarnybos komisija pažymi, kad Bendrovės platinami Produktai yra notifikuoti kosmetikos gaminiai, todėl jie nėra vaistiniai preparatai ir negali būti reklamuojami naudojant vaistinių preparatų savybes.

Bendrovė interneto tinklalapyje nurodo, kad produkto „Careprost serumas blakstienoms“ reklamoje pateikiami teiginiai: .,<...> Careprost garantuoja – 0,5 cm blakstienų ilgio padidėjimą: 100 % daugiau apimties, blakstienų patamsėjimą. Rezultatai jau po 4–16 savaičių! <...> Serumo sudėtyje yra bimatoprostas, kuris maitina plaukelių folikulus, pagerina blakstienų kraujotaką ir medžiagų apykaitą. <...> Nuo 2002 metų bimatoprostas naudojamas kaip blakstienų augimo priemonė, taip pat gipertrichozės gydymui (blakstienų iškritimo liga)”. Interneto tinklalapyje skiltyje „Stipraus poveikio gydymo produktai“ pateikiami šie produktai: „Keraplant losjonas nuo slinkimo“. „Keraplant ampulės nuo slinkimo l vnt. – 6 ml“. “Keraplant šampūnas nuo slinkimo“. „Plazma plaukams“. „BOTOX – plaukams“. Produktas „Keraplant losjonas nuo slinkimo“, kurio reklamoje pateikiami teiginiai: „Super intensyvi priemonė nuo plaukų slinkimo KERAPLAY X factor. Priemonė skatina plaukų augimą, stabdo slinkimą, gerina ląstelių metabolizmą, prisotina plaukus deguonimi, gerina mikrocirkuliacija <...> Intensyvus gydymas. <...> profilaktinis gydymas. <...> Siekiant užtikrinti geresnį rezultatą po trijų mėnesių intensyvaus gydymo nuo slinkimo priemonę reikia naudoti 1-2 kartus“. Produktas „Keraplant ampulės nuo slinkimo 1 vnt. – 6 ml“, kurio reklamoje pateikiami teiginiai: „Sudėtyje yra trichokompleksas ir mentolis. Stimuliuoja ir nuramina galvos odą. gerina kraujotaką, stabdo slinkimą, skatina naujų plaukų augimą <...>“. Produktas „Plazma plaukams“, kurio reklamoje pateikiami teiginiai: ,,<...> Tai pati naujausia gydymo procedūra, kurios pagrindas yra Diamond Powder (deimantiniai milteliai). Black pearl (juodasis perlas), keratinas, kolagenas“. Produktas „Keraplant šampūnas nuo slinkimo“, kurio reklamoje pateikiami teiginiai: „.<...> Sudėtyje yra mentolio, kuris nuramina galvos odą. gerina kraujotaką. Reguliariai naudojant, skatina naujų plaukų augimą“. Produktas „BOTOX – plaukams“, kurio reklamoje pateikiami teiginiai: „tai pati naujausia gydymo procedūra, kuriose pagrinde yra juodieji ikrai, amino rūgštys ir kolagenas.“ Taip pat Tarnybos komisija pažymi, kad Bendrovės skleidžiamos kosmetikos Produktų reklamos galėjo nepagristai sudaryti įspūdį, kad šie kosmetikos gaminiai gali gydyti ligas, suteikti profilaktines savybes ir turėti savybių, kurių kosmetikos gaminys neturi, ir dėl šios priežasties suklaidinti vartotojus. Be to, nustatė, kad Bendrovės platinami Produktai nėra vaistiniai preparatai ir negali būti reklamuojami naudojant vaistinių preparatų savybes.

Tarnybos Komisija Nutarime konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Reklamos įstatymo 17 straipsnio nuostatą ir, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 5 dalimis, įvertinusi pažeidimo pobūdį ir tai, jog Produktų reklamos iki nutarimo priėmimo dienos yra nepakoreguotos, reklamą pradėjo platinti nuo 2014 m. balandžio mėnesio bei skleidžiama iki šiol, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laiko tai, kad Bendrovė bendradarbiavo tyrimo metu, laiku pateikdavo prašomą informaciją, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir pareiškėjai už Reklamos įstatymo 17 straipsnio pažeidimą skyrė 700 Eur baudą.

Pareiškėja nesutinka su Nutarimu ir prašo jį panaikinti arba pakeisti, t. y. sumažinti paskirtą baudą.

Dėl Reklamos įstatymo 17 straipsnio pažeidimo

Tarnyba, be kita ko, įgyvendina šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų priežiūrą (Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Priežiūros institucijų teisės ir pareigos įtvirtintos reklamos įstatymo 21 straipsnyje.

Reklamos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių nuostatų neatitinkanti reklama. Taigi, ar nebuvo pažeista kosmetikos gaminių (Produktų) reklama vertinama, remiantis minėto Reglamento nuostatomis. Šis Reglamentas taikomas tik kosmetikos gaminiams ir netaikomas vaistams, medicinos priemonėms arba biocidiniams produktams; šį atskyrimą pirmiausia nulemia išsamus kosmetikos gaminių apibrėžimas, apimantis tiek jų naudojimo sritis, tiek jų naudojimo paskirtį. Minėto Reglamento 2 straipsnio 1 dalies a papunktyje pateiktas kosmetikos gaminio apibrėžimas, t. y. kosmetikos gaminys – tai medžiaga arba mišinys, skirtas išorinėms žmogaus kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims ar burnos ertmės gleivinei, norint tik arba daugiausia valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą, apsaugoti išlaikyti jų gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus. Ginčo dėl to, kad reklamuojami Produktai yra kosmetikos gaminiai, nėra. Taigi, sutiktina su atsakovės pozicija, kad Produktai negalėjo būti reklamuojami naudojant vaistinių preparatų savybes.

Pareiškėja iš esmės nesutinka tik su atsakovės vertinimu dėl sąvokos „gydomasis“ vartojimo.

Remiantis Lietuvių kalbos žodyno internetiniame tinklalapyje http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=gydomumas&lns=-1&les=-1 pateikta informacija gydomumas reiškia gydomosios galios turėjimą. Taigi, sąvoka gydomasis nors teisės aktuose nėra apibrėžta, tačiau jos kalbinis aiškinimas patvirtina, kad ne kosmetikos apibrėžime pateiktos savybės, o gydomosios savybės apibrėžia šio produkto paskirtį. Gydomasis poveikis būdingas vaistams.

Remiantis Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalimi, kad vaistas (vaistinis preparatas) – tai vaistinė medžiaga ar jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti ar jų profilaktikai: 2) dėl farmakoliginio, imuninio ar metabolio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas.

Produktai buvo reklamuojami ne kaip vaistiniai preparatai, o kaip kosmetikos gaminiai, todėl jie negali būti reklamuojami naudojant vaistinių preparatų savybes.

Pagal Reglamento Nr. 1223/2009 20 straipsnio 1 dalį, ženklinant, pateikiant rinkai ir reklamuojant kosmetikos gaminius, draudžiama naudoti formuluotes, pavadinimus, prekės ženklus, vaizdinius ar kitus ženklus, kurie perkeltine ar kita prasme įteigtų, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, kurių iš tiesų neturi.

Reklamuojami kosmetikos gaminiai vaistams būdingų savybių neturėjo.

Būtent esminis reklamos požymis, išskiriantis ją iš kitos informacijos, yra įtvirtintas specialus jos tikslas – įtakoti vartotojo ekonominę elgseną. Taigi, Produktų aprašymuose pateikta informacija lemia vartotojo apsisprendimą.

Remiantis Europos Komisijos 2013 m. liepos 10 d. Reglamentu Nr. 655/2013, įtvirtinti bendrieji teiginių apie kosmetikos gaminius pagrindimo kriterijai: teisinės atitikties, tiesos, pagrindimo įrodymais, sąžiningumo, teisingumo ir pagrįstų sprendimų priėmimo. Taigi, Produktų reklamose pateikiami teiginiai turi atitikti visus minėtus kriterijus.

Reglamento Nr. 655/2013 priedo 2 dalies 2 punkte įtvirtinto tiesos kriterijus nurodo, kad teiginiai apie sudedamąsias dalis, kuriuose nurodomos konkrečios sudedamosios dalies savybės, neleidžia manyti, kad galutinis gaminys turi tas pačias savybes, jei taip iš tikrųjų nėra. Minėto Reglamento priedo 3 dalies 6 punkte įtvirtinto pagrindimo įrodymais kriterijus nurodo, kad teiginys, kuriuo ekstrapoliuojamos (tiesiogiai ar netiesiogiai) gatavo gaminio sudedamųjų dalių savybės, yra pagrįstas tinkamais ir patikimais įrodymais, pavyzdžiui. įrodančiais veiksmingą sudedamųjų dalių koncentraciją. Minėto Reglamento priedo 4 dalies 1 punkte Įtvirtinto sąžiningumo kriterijus nurodo, kad gaminio veiksmingumo pristatymas grindžiamas tik turimais patvirtinančiais įrodymais.

Skleista reklama vertintina taikant vidutinio vartotojo standartą, t. y. ar nebuvo iškreiptas vidutinio vartotojo elgesys siūlomų Produkto atžvilgiu.

Produktų reklama buvo skleidžiama interneto tinklalapyje, kuris yra prieinamas plačiam vartotojų ratui, ne tik kosmetikos salonams. Taip pat buvo reklamuojama ir reklaminiuose lankstinukuose. Pati pareiškėja 2017 m. lapkričio 27 d. rašte Tarnybai apie reklamos skleidimą pateikė informaciją. Pareiškėja teigia, kad tikslinė vartotojų grupė yra grožio salonai, kurie turi daug pakankamų specialių žinių. Teismas šiuos pareiškėjos teiginius vertina kritiškai. Jokių duomenų, kad tik grožio salonai įsigyja produkciją, pareiškėja nepateikė. Teismas interneto tinklalapyje Produktų skiltyje „Produkcija profesionalams“ reklamuojamų Produktų nerado (http://www.prestizolinija.lt/produkcija-profesionalams). Taigi, kad tik profesionalai reklamuojamus Produktus galėjo įsigyti, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad Produktų reklamų tekstai ir bylos nagrinėjimo metu internetinėje svetainėje su tomis pačiomis savybėmis yra nepakoreguoti.

Nagrinėjamu atveju vertintina visuma, t. y. tai, kad reklama buvo skleidžiama interneto tinklalapyje ir jokia informacija, jog produkcija siūloma tik profesionaliems vartotojams, nebuvo pateikta. Be to, ir pati pareiškėja nurodo, kad nėra galimybės nustatyti dominančių prekių lankomumą internetinėje svetainėje, nes pirkėjai lanko internetinį tinklalapį ir dėl kitų parduodamų produktų.

Taigi, šiuo aspektu atsakovė pagrįstai vertino Produkcijos reklamą vidutinio vartotojo atžvilgiu. Pareiškėjos skundo argumentai, kad Produktai nesudarė įspūdžio, jog savo poveikiu gali būti panašus į vaistinius preparatus, yra nepagrįsti. Įvertinus Produktų aprašymus internetiniame tinklalapyje matyti, kad skleidžiamoje Produktų reklamoje vidutinis vartotojas galėjo būti suklaidintas dėl Produktų savybių, kurių reklamuojami kosmetikos gaminiai neturi, o vartoti teiginiai dėl gydymo priemonių, gydymo procedūrų gali sudaryti įspūdį dėl galimo jų profilaktinių savybių ar ligų gydymo. Nurodyti Produktų aprašymai kaip kosmetikos gaminių negali būti prilyginti vaistinių preparatų savybėms.

Taigi, pareiškėjos skleista Produktų reklama pagrįstai pripažinta klaidinančia vartotojus. Vidutinio vartotojo suvokimas, skaitant ginčo kosmetikos Produktų reklaminius teiginius, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad produktai turi gydomąjį ir profilaktinį poveikį, ir dėl šios priežasties būti suklaidintas. Taigi, gydomosios ar profilaktinės savybės būdingos vaistams. Ta aplinkybė, kad pareiškėja teigia, jog vidutinis vartotojas dėl serumo blakstienoms (jauna mergina) gali pagrįstai tikėtis, kad šis preparatas sustiprins blakstienas, o ne išgydys akių ligas, nepaneigia, kad minėto preparato reklama taip pat skleidžia informaciją apie blakstienų iškritimo ligos gydymą. Vien pateikta informacija, kad sudėtyje yra bimatoprosto nepatvirtina, jog šis preparatas atitinka kosmetikos gaminiams būdingus kriterijus. Minėta, kad Produktai buvo reklamuojami ne kaip vaistiniai preparatai, o kaip kosmetikos gaminiai.

Teismo vertinimu, Tarnybos Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Reklamos įstatymo 17 straipsnio nuostatą. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi Reklamos įstatymo 25 straipsnyje nustatytų pažeidimų nagrinėjimo tvarkos reikalavimus. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pažeidimo vertinimu, negali būti vertinama kaip netinkamas pareiškėjos pateiktų duomenų vertinimas ar ginčui reikšmingų aplinkybių nustatymas.

Dėl paskirtos baudos

Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.

Pareiškėjai buvo skirta 700 Eur dydžio bauda.

Pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe Tarnybos komisija laikė, kad Bendrovė tyrimo metu bendradarbiavo (Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalis). Sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Pareiškėja teigia, kad nebuvo didelio pažeidimo mąsto, t. y. per visą sklaidos laikotarpį reklama nepasiekė tūkstančio vartotojų. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja nepakoregavo Produktų skleidžiamos reklamos interneto tinklapyje. Taigi, nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki šiol skleidžiama reklama, kuri pripažinta pažeidžiančia Reklamos įstatymo 17 straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, kad Reklamos įstatyme įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, o ne materiali, taigi, nėra būtina nustatyti neigiamų pasekmių vartotojui. Šiuo atveju pareiškėjos skundo argumentai, kad vartotojams nekilo žala, neturi teisinės reikšmės.

Taigi, Tarnybos komisija, skirdama baudą pareiškėjai už Reklamos įstatymo pažeidimą, vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, surinktą medžiagą ir įrodymus, pateiktus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus.

Šiuo atveju pažeidimo mastas, įvertinus tai, kad ne vieno, o penkių produktų reklama buvo skleidžiama, pažeidimas truko nuo 2014 m. balandžio mėn. ir skleidžiama iki šiol. Produktų reklamas skleidė interneto tinklalapyje, o tai vertintina kaip didelis pažeidimo mastas, nes informacija prieinama didesnei vartotojų daliai. Pati pareiškėja duomenų dėl konkretaus vartotojų skaičiaus nepateikė. Be to, buvo reklamuojama ir dalinant reklamines skrajutes. Šis pažeidimas buvo nustatytas Tarnybos monitoringo metu.

Tarnybos Komisija, skirdama konkretų baudos dydį, vadovavosi Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu baudos dydžio nustatymu, t. y. pradiniu vidurkiu laikydama 4 488,5 Eur baudos dydį, ir pareiškėjai skyrė 700 Eur, t. y. ženkliai mažesnę baudą.

Pareiškėja jokių išskirtinių aplinkybių dėl Bendrovės sunkios materialinės padėties nenurodė ir duomenų nepateikė, o paaiškinime nurodė, kad 2016 m. metinės Bendrovės pajamos buvo 137 966 Eur.

Teismo vertinimu, Tarnybos komisijos pasirinktas baudos dydis yra proporcingas pareiškėjos padarytam Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimui. Pažymėtina, kad skirta bauda bus pasiekti teisinės atsakomybės tikslai, įskaitant Reklamos įstatymo pažeidimų prevenciją. Akcentuotina, kad Reklamos įstatymo tikslas – gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarką ir sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti. Minėta, kad reklama ir toliau skleidžiama interneto tinklalapyje.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Tarnybos Nutarimas, kuriuo pareiškėjai paskirta 700 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo nei jį naikinti, nei keisti.

Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prestižo linija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.