- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 2-1146-230/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00701-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- G. Č.
Procesinio dokumento kategorijos: 42.8; 42.9; 62.1; 116.1, 116.4
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
2015 m. vasario 13 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui G. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 376 050 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia 2013-02-08 šalių sudaryta kapitalo pasaugos sutartimi, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui pasaugai 100 000 eurų. Pagal sutarties 2 punktą saugotojas (atsakovas) įsipareigojo pinigus grąžinti 2014 m. sausio l d. ieškovui arba pagal sutarties 8 punktą ieškovo sutuoktinei L. B.. Kadangi atsakovas pinigų negrąžino, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 100 000 eurų, kas pagal valiutos keitimo kursą Lietuvos banke sudaro 345 000 Lt. Ieškovas, remdamasis sutarties 5 punktu, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos sumos, kurie paskaičiuoti už 180 dienų po 172,50 Lt nuo visos grąžintinos sumos ir sudaro 31 050 Lt.
Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui L. B. iš atsakovo G. Č. 376 050 Lt ir 3 880,25 Lt žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, su pareikštais reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad ieškovui neteikė jokios pinigų saugojimo paslaugos, iš ieškovo pagal 2013-02-08 kapitalo pasaugos sutartį pinigų nėra gavęs, todėl neturi pareigos jų grąžinti. Vien tik 2013-02-08 kapitalo pasaugos sutartis neįrodo pinigų perdavimo fakto. Atsakovas nurodo, kad nors sutarties 2 punktas numato, kad pasaugos davėjas, pasirašydamas šią sutartį, perduoda, o saugotojas priima saugoti 100 000 eurų sumą su sąlyga, kad ši suma bus grąžinta 2014-01-01, tačiau faktiškai minimos sutarties pasirašymo dieną jokių pinigų ieškovas atsakovui neperdavė. Toks sutarties formos tekstas buvo tik formalus ir jis negali patvirtinti pinigų perdavimo fakto. Į sutarties formą ranka buvo įrašytos tik šalių pavardės ir pinigų suma bei ji pasirašyta. Daugiau jokių įrašų apie faktinį pinigų perdavimą–priėmimą sutartyje nėra, todėl tik sutarties formoje surašytas tekstas, nesant kitų įrodymų apie perdavimą, nepatvirtina pinigų gavimo. Be to, nėra aišku, ar iš viso ieškovas galėjo turėti duodamą pasaugai pinigų sumą. CK 6.830 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento. Tokiu būdu pasaugos sutartis yra realinė sutartis, kas reiškia, kad pasaugos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl daikto perdavimo neužtenka. Tam, kad pasaugos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, kylančias iš pasaugos sutarties, būtinas kilnojamojo daikto perdavimo saugotojui faktas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo atsakovui faktą, todėl sutartis laikoma nesudaryta ir pasaugos teisiniai santykiai neatsiradę.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašo preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas su prieštaravimuose išdėstytais argumentais nesutinka ir juos vertina kaip atsakovo siekimą išvengti pinigų grąžinimo. Teigia, kad atsakovas yra nesąžiningas daugelio asmenų atžvilgiu, iš kurių buvo paėmęs dideles pinigų sumas ir po to jiems tenka priverstine tvarka išsiieškoti. Pažymi, kad ieškovas yra labai daug geranoriškai padėjęs atsakovui pajamų paieškose, juos siejo geri tarpusavio santykiai, todėl sutarties pasirašymo metu net negalėjo įtarti, kad atsakovas gali pasielgti nesąžiningai ir jį apgauti. Nurodo, jog būtinybė pasirašyti sutartį kilo tik pinigų perdavimo metu. Atsakovas pageidavo pasirašyti pasaugos sutartį, todėl ji buvo pasirašyta tokio turinio, siekiant išvengti galimų palūkanų, delspinigių skaičiavimo. Sutarties turinys patvirtina pinigų perdavimą, todėl tuo pačiu metu jau buvo numatyta ir grąžinimo data, tačiau pinigai nei dalis jų negrąžinti.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad atsakovas jam nuolat keisdavo valiutą ir visada grąžindavo, todėl buvo įgijęs pasitikėjimą. Ieškovas pinigų turėjo, kadangi ruošėsi pirkti dukrai nekilnojamąjį turtą, o atsakovas išprašė šią pinigų sumą verslui. Pinigai buvo perduoti ieškovo namuose dalyvaujant sutuoktinei, o sutarties tekstą atsivežė pats atsakovas, kurioje įrašus taip pat padarė atsakovas. Kadangi atsakovas 2014 m. rugpjūčio mėn. pradėjo pardavinėti turtą, todėl kilo įtarimų ir jis pareikalavo grąžinti pinigus, tačiau pinigai nebuvo grąžinti.
Ieškovo atstovė prašo palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas turėjo pajamų ir galėjo atsakovui perduoti nurodytą sumą. Laiko, kad buvo sudaryta kapitalo pasaugos sutartis, kadangi pinigai buvo perduoti, o atsakovas pats taip įformino šalių teisinius santykius. Nenuginčyta šalių sudaryta sutartis turi įstatymo galia, o ji atsakovo nebuvo įvykdyta. Atsakovas pripažino pinigų gavimo faktą, tačiau jų nėra grąžinęs, o teigdamas, kad dalį jų yra grąžinęs ,nepateikė leistinų įrodymų ir net negalėjo įvardinti, kokią sumą yra grąžinęs.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad šalis siejo ilgalaikiai santykiai automobilių versle. Jis keisdavo litus į Šveicarijos frankus, juos konvertuodamas banke, tačiau jokie dokumentai pinigų perdavimo metu nebuvo forminami. Ginčo sutartis buvo pasirašyta, kadangi vyko didesnės operacijos, todėl jam reikėjo pateisinamo dokumento, patvirtinančio pinigų kilmę. Sutartį paruošė ir joje įrašus padarė jis. Pripažįsta, kad 100 000 Eur yra gavęs. Nurodė, kad 24 000 Eur yra grąžinęs, ką patvirtina jo užrašai, kurie išimti ikiteisminiame tyrime, tačiau negali pasakyti, kiek pinigų liko negrąžinta, nes nėra susiskaičiavęs. Pinigų grąžinimo įrašų nedarė.
Atsakovo atstovė prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad nustatyta, jog vyko valiutos keitimas, todėl sutartis neatitinka joje nurodytų sąlygų, o šalis sieję santykiai yra valiutos keitimo santykiai. Ginčo sutartis sudaryta siekiant pagrįsti pinigų kilmę. Sutartis nebuvo įvykdyta, kadangi pinigai nebuvo perduoti saugojimui, todėl negalima konstatuoti pasaugos santykių ir atsakovas neprivalo grąžinti pinigų.
Preliminarus sprendimas nekeistinas. Kapitalo pasaugos sutarties nuorašas (b. l. 8) patvirtina, kad šalys 2013-02-08 susitarė, kad ieškovas (pasaugos davėjas) perduoda kitai šaliai – atsakovui (saugotojui) saugoti 100 000 eurų sumą su sąlyga, kad ši suma bus grąžinta 2014-01-01 (sutarties 2 punktas) Už nesugrąžintus laiku priimtus saugoti pinigus saugotojas įsipareigojo mokėti 0,05 procentų delspinigius nuo nesugrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 5 punktas). Gautus pinigus saugotojas (atsakovas) įsipareigojo grąžinti pasaugos davėjui (ieškovui), o jam nesant L. B. (sutarties 8 punktas). Atsakovas neginčija, kad šią sutartį yra pasirašęs, pripažino, kad sutarties tekstą atsivežė jis pats ir savo ranka padarė įrašus joje. Pradžioje prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus sprendimo ginčijęs aplinkybę, jog pinigai buvo jam perduoti, atsakovas vėliau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad iš ieškovo yra gavęs 100 000 eurų valiutos konvertavimui, t. y. nurodyto fakto pripažinimu patvirtino ieškovo perduotų jam pinigų gavimą (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas laiko šį faktą nustatytu, kadangi šis pripažinimas atitinka sutarties sąlygas, ieškovo paaiškinimus, liudytojos L. B. parodymus, be to, nenustatyta, jog atsakovo fakto pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje bandė įrodinėti, kad ieškovas negalėjo turėti tokios didelės pinigų sumos, tačiau jam pripažįstant, kad vis tik pinigus gavo, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, nes ji galėtų būti tik papildoma įrodomąja aplinkybe, jog atsakovas pinigų negavo. Be to, ieškovo pateikti įrodymai (b. l. 73–91) patvirtina ieškovo finansines galimybes disponuoti ginčo suma, kaip visos šeimos lėšomis.
Ginčas tarp šalių kilo dėl sutartinių santykių kvalifikavimo. Ieškovo teigimu, tai kapitalo pasaugos sutartis ir atsakovo pareiga grąžinti pinigus kyla šios pasaugos sutarties pagrindu. Atsakovas šios sutarties nepripažįsta pasaugos sutartimi, todėl mano, kad jam nekyla prievolė grąžinti perduotus pinigus, nes jie perduoti ne pasaugojimui, o valiutos konvertavimui. Remiantis CK 6.156 straipsnio 1 dalimi, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra. Tokiu būdu šalių valia lemia sutarties sąlygas ir sutartinių santykių tam tikrą įforminimą. Ginčo sutartimi šalys savo susitarimą dėl pinigų perdavimo ir vėlesnio jų grąžinimo įformino kapitalo pasaugos sutartimi, todėl yra aiškiai išreikta šalių valia dėl kapitalo pasaugos teisinių santykių, ir kol ji nėra nuginčyta, negali būti traktuojama kitaip, nei šalys dėl to susitarė. Atsakovas nereiškė jokio reikalavimo, siekdamas kokiu nors pagrindu nuginčyti kapitalo pasaugos sutartį. Kadangi sutartis nėra nuginčyta įstatyme numatytais jos nuginčijimo pagrindais ir nenustačius įstatyme numatytų pagrindų ginčo sutartį pripažinti niekine, ginčo sutartyje įtvirtinta šalių valia aiškintina pagal joje išreikštą turinį ir sąlygas. Sutarties turinys yra visiškai aiškus, joje nustatytos sąlygos nekelia jokių abejonių, todėl sutartis negalėtų būti aiškinama kitaip, net ir remiantis CK 6.193 straipsnio reikalavimais. Todėl ginčo sutartis laikytina kapitalo pasaugos sutartimi. Byloje nustatyta aplinkybė, jog šalis siejo santykiai, susiję su valiutos konvertavimu, ką pripažįsta abi šalys, nepaneigia šalių valia nustatyto ginčo sutarties tikslo ir pobūdžio. Nepaisant to, ar pinigai atsakovui buvo perduoti tikslu juos konvertuoti, ar perduoti verslui vystyti, kaip teigia, ieškovas, pinigų perdavimo ir gavimo faktas patvirtina, kad pinigai buvo atsakovo dispozicijoje, nepriklausomai nuo jų panaudojimo tikslo, ir pagal sutarties sąlygas turėjo būti grąžinti ieškovui, kas iš esmės atitinka pinigų laikino pasaugojimo santykius, nes ir CK 6.830 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl turi būti vykdoma pagal joje numatytas sąlygas, nes šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Saugotojas privalo grąžinti davėjui ar kitam jo įgaliotam asmeniui tą patį daiktą, kuris buvo perduotas saugoti, išskyrus šio kodekso 6.835 straipsnyje nustatytas išimtis (CK 6.844 straipsnio 1 dalis). Saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą (CK 6.845 straipsnio 1 dalis) ir privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu (CK 6.846 straipsnio 1 dalis). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo įvykdytą sutartyje numatytą prievolę grąžinti ieškovui (arba jo sutuoktinei) jam perduotą pinigų sumą, net ir laikant, kad atsakovas turėjo ją konvertuoti. Atsakovas teigė, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime yra iš jo išimti dokumentai, kurie galėtų patvirtinti dalies pinigų sumos grąžinimą, tačiau atsakovas pripažino, kad tai tėra jo paties ranka daryti tam tikri užrašai apie pinigų sumas, kas iš esmės laikytina tik atsakovo paaiškinimais, kurių dalis tik išreikšta raštu. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita, o kitose šio straipsnio dalyse numatyti kiti pakvitavimo išdavimo aspektai. Todėl atsakovo pinigų grąžinimą galėtų patvirtinti tik CK 6.65 straipsnyje numatytas pakvitavimas arba kiti pakvitavimą atitinkantys veiksmai, pvz. skolos dokumento grąžinimas, įrašas skolos dokumente. Kadangi atsakovas tokių prievolės grąžinti pinigus įvykdymą patvirtinančių leistinų įrodymų nepateikė, todėl negrąžinta pinigų suma pagrįstai preliminariu sprendimu priteista iš atsakovo.
Kadangi šalys sutartimi buvo numatę ir delspinigių už laiku nesugrąžintus pinigus mokėjimą, todėl preliminariu sprendimu pagrįstai priteisti ir delspinigiai.
Atsižvelgdama į tai, teisėja sprendžia, kad priimtas preliminarus sprendimas nekeistinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 260, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalimi,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 10,68 Eur pašto išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.