- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- e2KT-25-777/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00119-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Advokatai
- Ričardas Noreika, Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinių bylų Nr. e2-627-730/2015 ir Nr. 2-774-460/2015 sujungimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erinija Kazlauskienė perdavė Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei spręsti civilinėje byloje Nr. e2-627-730/2015 ieškovų K. J., G. J., R. J. ir trečiojo asmens G. B. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus pateiktą prašymą dėl civilinių bylų sujungimo. 2015-04-13 civilinėje byloje Nr. e2-627-730/2015 vykusio teismo posėdžio metu ieškovų ir trečiojo asmens atstovas advokatas Henrikas Mackevičius nurodė, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl šalių turto padalinimo ir jų prievolių kreditoriams nustatymo. Atsakovo atstovo nuomone, prašomos sujungti bylos turėtų būti nagrinėjamos kartu, nes visos sutuoktinių turtinės teisės ir turtinės prievolės turi būti sprendžiamos vienoje civilinėje byloje, t. y. byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui V. J..
Atsiliepimas
Atsakovas M. G. ir jos atstovas advokatas Ričardas Noreika prašo netenkinti prašymo dėl civilinių bylų sujungimo, nes bylų sujungimas užvilkintų bylos Nr. e2-627-730/2015 nagrinėjimą, pažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bylų sujungimo netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Civilinių bylų sujungimo instituto tikslai yra susiję su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu: bylos sujungiamos, jeigu taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai. Bylų sujungimas taikomas ir tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.).
Susipažinus su bylų medžiagomis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-627-730/2015 ieškovai K. J., G. J., R. J. pareiškė ieškinį atsakovui M. G. dėl pripažinimo negaliojančiu ieškovų pasirašytą 2012-09-21 vekselį, Plungės rajono 2-ojo notarų biuro 2013-12-13 vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 9915, panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Ieškinys grindžiamas tuo, jog ieškovai neturėjo ir neturi jokio pagrindo mokėti M. G. 2012-09-21 vekselyje nurodytą 196 000 Lt sumą, kadangi šios sumos iš atsakovo nesiskolino, nesudarinėjo su atsakovu M. G. jokių sandorių, dėl kurių M. G. būtų įgijęs reikalavimo teisę į 2012-09-21 vekselyje nurodytas sumas.
Iš civilinės bylos Nr. 2-774-460/2015 medžiagos nustatyta, jog Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-9-514/2014 (proceso Nr. 2-33-3-00119-2013-8) pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui V. J., tretieji asmenys UAB „Mažeikių mėsinė“, Čygo-Kalkio TŪB „Rinkuškiai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“, AB „Pieno žvaigždės“, B. J., UAB „Tavo sodyba“, UAB „Filipopolis“, M. G. PPĮ „Gelsva“, ŽŪB „Nematekas“, UAB „Žalvija“, UAB „Biržų alus“, UAB „Citva“, UAB „Savingė“, UAB „Vičiūnai ir Ko“, UAB „Baltic agro“, UAB „Delaval“, UAB „Plungės Lytagra“, UAB „Alita distribution“, UAB „Bilinga“, UAB „Šiaulių tara“, UAB „Biovela“, UAB „Litagros prekyba“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, UAB „Meistrų miestas“ (KŪB „Stilsenos gamyba“), J. S., Klaipėdos apskrities Plungės r. PK, AB „Lesto“, UAB „Plungės vandenys“, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, G. B., R. J., UAB „Trevors LT‘, AB „Kauno grūdai“, UAB „Pohjola Finance“, dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, nustačius, jog, santuokos metu įkurtai individualiai G. J. prekybos įmonei 2014-05-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, 2014-09-22 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos dalis pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl turto padalijimo, prievolių kreditoriams pobūdžio nustatymo išskirta į atskirą civilinę bylą ir perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. 2014-11-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinė byla Nr. 2-774-460/2015 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl turto padalinimo ir prievolių kreditoriams pobūdžio nustatymo pridėta prie Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos G. J. IĮ bankroto bylos Nr. B2-468-460/2015.
Ieškovų ir trečiojo asmens atstovo advokato Henriko Mackevičiaus prašymas dėl bylų sujungimo grindžiamas tuo, jog iškėlus individualios įmonės bankroto bylą, sutuoktinių turtinės teisės ir turtinės prievolės turėtų būti nagrinėjamos vienoje civilinėje byloje. Ieškovų ir trečiojo asmens atstovo nuomone, civilinėje byloje Nr. e2-627-730/2015 priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybei, todėl reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo turėtų būti nagrinėjamas byloje, kurioje sprendžiami sutuoktinių turto padalinimo ir prievolių kreditoriams pobūdžio nustatymo klausimai. Tuo tarpu atsakovo M. G. ir jo atstovo advokato Ričardo Noreikos nuomone bylų sujungimas, įvertinus civilinės bylos Nr. e2-627-730/2015 proceso stadiją, yra netikslingas, pažeidžiantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.
Civilinių bylų sujungimas taikomas tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.). Tačiau sprendžiant bylų sujungimo klausimą, pažymėtina ir tai, jog bylų sujungimo instituto tikslai yra susiję taip pat ir su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu: bylos sujungiamos, jeigu taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai. Be to, civilinio proceso normos nustatyto ne tik galimybę sujungti kelis ieškinio reikalavimus, bet ir išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįstama, kad juos tikslingiau nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 2, 3 dalys). Bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą. Visais atvejais atsižvelgiama į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas), nes ne visada bylų sujungimas padeda pasiekti nurodytus tikslus. Sprendžiant klausimus dėl bylų sujungimo, viena iš aplinkybių, kurios turi būti įvertintos, yra bylų nagrinėjimo proceso stadija.
Iš civilinės bylos Nr. 2-774-460/2015 medžiagos matyti, jog ši byla dar tebėra pasirengimo nagrinėti stadijoje. Nors 2014-11-17 nutartimi byloje buvo paskirtas parengiamasis posėdis 2014-12-15, tačiau teismui įpareigojus šalis pateikti papildomus rašytinius įrodymus, posėdis atidėtas 2015-01-20. 2015-01-20 vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovė buvo įpareigota pateikti teismui patikslintą ieškinį, todėl posėdis atidėtas 2015-03-03. 2015-02-05 teisme priimtas ieškovės G. J. patikslintas ieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, prievolių kreditoriams pobūdžio nustatymo. 2015-03-03 parengiamajame posėdyje atsakovui nurodžius, jog patikslintas ieškinys jam nebuvo įteiktas, posėdis atidėtas 2015-04-13 (atsakovui suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį). 2015-04-13 parengiamajame posėdyje į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti hipotekos turėtojai, todėl posėdis atidėtas 2015-05-26. Kiek užsitęs pastarosios bylos nagrinėjimas sudėtinga prognozuoti. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-627-730/2015 pasirengimo nagrinėti bylą stadija yra baigta, - 2015-02-13 nutartimi byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2015-03-10, šalių reikalavimai ir atsikirtimai yra suformuluoti, yra surinkti bylai išnagrinėti reikalingi įrodymai, vyksta bylos nagrinėjimas iš esmės.
Kaip minėta, civilinė byla Nr. 2-774-460/2015 pridėta prie Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos G. J. individualios įmonės bankroto bylos Nr. B2-468-460/2015. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Šios aplinkybės nors ir leidžia daryti išvadą, jog tarp prašomų sujungti bylų egzistuoja ryšys (bankroto byloje Nr. B2-468-460/2015 patenkintų kreditorių reikalavimų nukreipimui išieškoti ne tik į individualios įmonės turtą, bet ir į jos savininko turtą, kurio apimtis priklausys ir nuo byloje Nr. e2-627-730/2015 priimto procesinio sprendimo), tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus skirtingas prašomų sujungti bylų proceso stadijas, spręstina, ar sujungus civilines bylas, išties bus pasiekti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslai.
Įvertinus bylose esančias aplinkybes, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, darytina išvada, jog šiuo atveju civilinę bylą Nr. e2-627-730/2015, kurioje, vyksta bylos nagrinėjimas iš esmės ir procesas jau beveik baigiamas, sujungus su civiline byla Nr. 2-774-460/2015, kuri dar tebėra pasirengimo bylą nagrinėti stadijoje, ginčai nebūtų greičiau ir teisingiau išnagrinėti. Bylų sujungimas šiuo atveju ne tik, kad neužtikrintų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, tačiau neabejotinai užtęstų visos bylos procesą, - sujungtoje byloje Nr. 2-774-460/2015 tektų aiškintis naujas aplinkybes, susijusias su vekselio pripažinimo (ne)galiojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimu. Todėl įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, jog ieškovų K. J., G. J., R. J. ieškinio atsakovui M. G. dėl pripažinimo negaliojančiu ieškovų pasirašytą 2012-09-21 vekselį, Plungės rajono 2-ojo notarų biuro 2013-12-13 vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 9915, panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo nagrinėjimas yra ekonomiškesnis ir operatyvesnis byloje Nr. e2-627-730/2015. Bylų sujungimas, esant skirtingoms bylų proceso stadijoms, tik apsunkintų procesą, nes prijungtoje byloje Nr. e2-627-730/2015 esančio reikalavimo išnagrinėjimas neabejotinai sąlygotų proceso trukmės pailgėjimą ir neatitiktų aukščiau nurodytų civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).
Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių ir laikantis civilinio proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų, konstatuotina, kad nėra pagrindo sujungti civilines bylas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi, 290-291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
nesujungti civilinių bylų Nr. e2-627-730/2015 ir Nr. 2-774-460/2015 bei perduoti šias bylas jas nagrinėjančioms teisėjoms.