Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-20 · Civilinė byla Nr. 2-1501/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-20
Bylos Nr.
2-1501/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Alė Bukavinienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Regsona“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Regsona“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1501/2010Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Regsona“ direktorės R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-988-71/2010 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Regsona“ direktorės R. P. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Regsona“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

pareiškėja UAB „Regsona“ direktorė R. P. 2010 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama iškelti atsakovui UAB „Regsona“ bankroto bylą, nes įmonės skolos kelis kartus viršija nuosavybės teise turimą turtą (183 228 Lt ÷ 68 303 Lt) (b. l. 1, 15-16, 18).

Šiaulių apygardos teismas, išanalizavęs pareiškimą ir jo priedus bei vadovaudamasis ieškovo teiginiu, kad įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, beveik neturi turto, 2010 m. birželio 4 d. nutartimi (b. l. 34) pasiūlė pareiškėjai įmokėti 3 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą, kurie bus skirti padengti teismo ir administravimo išlaidas (ĮBĮ 10 str. 10 d.).

Pasibaigus teismo nustatytam terminui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3 000 Lt, Šiaulių apygardos teismas padarė išvadą, kad įmonė neturi pakankamai turto padengti būsimas teismo ir administravimo išlaidas, todėl, remdamasis ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 2010 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą (b. l. 43).

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Regsona“ direktorė R. P. atskiruoju skundu (b. l. 45-46) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio būtų galima padengti teismo ir administravimo išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad įmonė turi turto už bendrą 68 303 Lt sumą. Šią aplinkybę patvirtina prie pareiškimo pridėtas įmonės 2010 m. balandžio 30 d. balansas. Be to, siūlomas skirti bankroto administratorius UAB „Jonvita“ sutiko administruoti įmonę (b. l. 30), prieš tai susipažinęs su dokumentais apie įmonės turtą ir įsitikinęs, jog jo pakaks padengti administravimo išlaidas.

Taip pat apeliantė įrodinėja, kad yra visos bankroto bylos iškėlimo UAB „Regsona“ sąlygos.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Regsona“ atsiliepimu į skundą su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus apie įmonės turtą ir su tuo susijusias jos galimybes padengti teismo bei administravimo išlaidas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Šis procesinis pažeidimas lėmė nepagrįstą atsisakymą iškelti atsakovui bankroto bylą (CPK 329 str. 1 d.). Skundžiama nutartis naikinama, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Esant bankroto bylos iškėlimo sąlygoms iškelti bankroto bylą ir ją nagrinėti kompetentingas vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas (ĮBĮ 10 str. 2 d.), o ne apeliacinės instancijos teismas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas turės turto, iš kurio, jeigu įmonei būtų iškelta bankroto byla, būtų galima padengti teismo ir administravimo išlaidas.

Kaip buvo minėta, pirmosios instancijos teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartyje nurodė, kad išanalizavęs pareiškimą ir jo priedus, padarė prielaidą, jog atsakovas neturės turto (lėšų) padengti teismo bei administravimo išlaidas, todėl pasiūlė pareiškėjai įmokėti į depozitinę sąskaitą 3 000 Lt (ĮBĮ 10 str. 10 d.). Bet šią prielaidą pareiškimo priedai kaip tik paneigia, o ne patvirtina. Iš atsakovo 2010 m. balandžio 30 d. balanso (b. l. 15-16) matyti, kad įmonė turi turto už bendrą 68 303 Lt sumą; iš jo ilgalaikio turto už 51 299 Lt, trumpalaikio turto už 17 004 Lt, lėšų už 6 393 Lt sumą. Atsakovo turtui Mažeikių rajono apylinkės teismas (c. b. Nr. L2-1318-636/2010) taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo turto už 3001,82 Lt (b. l. 21-22). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. įsakymas (c. b. Nr. L2-1680-721/2010) išieškoti iš skolininko (atsakovo) 452,14 Lt skolos ir delspinigių, 5 % procesinių palūkanų ir 13 Lt žyminio mokesčio yra neįsiteisėjęs (b. l. 20). Įmonė nėra įkeitusi savo turto (b. l. 23). Taigi akivaizdu, kad įmonė turi pakankamai turto (lėšų), iš kurių, iškėlus įmonei bankroto bylą, būtų galima atlyginti administravimo išlaidas. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad administravimo išlaidos iš įmonės lėšų yra apmokamos pirmiausia, kas reiškia, jog minėtos išlaidos dengiamos pirmiau, negu pradedami tenkinti kreditorių, įskaitant hipotekos kreditorius, reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovas neturi užtektinai turto (lėšų) padengti administravimo išlaidas, ir nepagrįstai pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, todėl skundžiama nutartis naikinama, o bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Inter alia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartyje klaidingai nurodė, jog nutartis neskundžiama. Pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis dėl pareigos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3 000 Lt užkerta kelią tolesnei bankroto bylos eigai, todėl jos rezoliucinėje dalyje turėjo būti nurodyta, kad nutartis yra skundžiama (CPK 34 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Regsona“ klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasDanutė Gasiūnienė