Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei A. Z., išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Mockienei, nedalyvaujant atsakovui D. Z., nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui D. Z., išvadą teikiančioms institucijoms Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atakovas D. Z. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 120).

Išvadą teikiančios institucijos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Išvadą teikianti institucija Jurbarko rajono savivaldybės administracijos skyrius pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad neturi duomenų apie D. Z. šeimą. Šeima nėra įrašyta į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą. Išvadą teikianti institucija pritaria, kad ieškovės ir atsakovo dukros E. Z. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove A. Z. ir priteistas prašomas išlaikymo dydis (b. l. 97).

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad įvertinus A. Z. šeimos sąlygas dukrai E. Z. augti, vystytis, ilsėtis, sudarytos tinkamos socialinės sąlygos (b. l. 113-115). Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė pateiktą byloje išvadą palaikė, nurodė, kad ieškinio reikalavimų tenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CBAĮB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė santuoką prašo pripažinti iširusia dėl atsakovo kaltės. Teismui nurodė, kad daugiau kaip dešimt metų atsakovas paliko šeimą, jos neremia ir ja nesirūpina.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Kadangi atsakovas jau dešimt metų palikęs šeimą ir ja visiškai nesirūpina, priešingų duomenų byloje pateikta nėra, todėl atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo preziumuojama, santuoka nutrauktina dėl atsakovo D. Z. kaltės. Po santuokos nutraukimo A. Z. paliktina pavardė – Z., atsakovui D. Z. –Z..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad vaikas nuo gimimo auga su ja, yra labiau prie jos emociškai prisirišęs, ji visą laiką vaiką prižiūrėjo ir rūpinosi juo, santykiai su atsakovu nutrūko prieš dešimt metų, nuo to laiko atsakovas su vaiku bendrauja itin retai, dukra gyvena ir nori gyventi su ja. Netikėti ieškovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad situacija yra kitokia. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nuomone vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina (b. l. 97). Kad E. Z. gyventų su mama pritarė ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyrius teismo posėdžio metu, pateikdamas byloje išvadą. Be to, byloje pateiktas ir E. Z. paaiškinimas, kuriame E. Z. nurodžiusi, kad po A. Z. ir D. Z. skyrybų nori likti gyventi su motina A. Z.. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomones, įvertinat vaiko amžių, jos ir motinos gyvenimą nuo vaiko gimimo, atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnametės šalių dukters E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. Z. (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (b. l.11), gyvena jos motinai N. L. nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, jos vidutinis darbo mokestis apie 1000,00 Lt (b. l.16-65). Netikėti šiais ieškovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi akivaizdu, jog iš gaunamų pajamų ieškovė negalėtų patenkinti net minimalių savo ir nepilnamečio vaiko poreikių. Šalių dukrai šiuo metu 17 metų ir ieškovė, vykdydama savo pareigą dukrai užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Ieškovė nurodė, kad dukters E. poreikiams per mėnesį reikia apie 500 Lt ( b. l.3-7).

Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Atsakovas ne tik pats nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau nepareiškė teismui ir jokių prašymų išreikalauti šiuos duomenis. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 10), tačiau atsakovo vardu registruotos trys transporto priemonės (b. l. 13-15). Teismas savo iniciatyva (CPK 376 str.) išreikalavo duomenis apie atsakovo pajamas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio (b. l. 84). Duomenų apie atsakovo įsidarbinimus Lietuvos Respublikoje nėra (b. l. 85). Tai, kad atsakovas šiuo metu negauna oficialių darbinių pajamų ir neturi nekilnojamojo turto negali būti pagrindas priteisti minimalų išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kaip jau minėta, šalių dukrai yra 17 metų, ji lanko mokyklą, jos organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos vaiko laisvalaikiui, doriniman ir kitokiam ugdymui, kad ateityje ji būtų paruošta tapti pilnateisiu visuomenės nare. Vaiko būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, didėjo ir ateityje tik didės. Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui yra reikalinga 1000 Lt suma. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos 17 metų vaiko poreikiams patenkinti yra neišdidintos ir protingos. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikai kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui. Natūralu, kad vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Iš bylos duomenų matyti, kad visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei. Atsakovas dėl savo kaltės, t. y. abejingumo savo vaiko likimui, vaiko neaugina, nebendrauja, jo materialiai neremia, todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų – teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Įvertinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir ekonominę situaciją šalyje manytina, kad protingiems šalių vaiko Egidijos poreikiams patenkinti 1000 Lt suma per mėnesį yra pakankama ir šią sumą turėtų skirti abu tėvai lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės ieškinys tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo (2014-05-09) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-06-09 iki 2014-06-09, skaičiuojant kas mėnesį po 400,00 Lt ( b. l.3-7). Šį reikalavimą ieškovė grindė aplinkybe, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007).

Pažymėtina, jog ieškovė A. Z., o taip pat ir atsakovas, nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo atsakovas D. Z. laikotarpiu nuo 2011-05-09 iki 2014-05-09. Todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad D. Z. turtinė padėtis ir laikotarpiu nuo 2011-06-09 iki 2014-06-09 buvo panaši į dabartinę. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis bent minimaliai rėmė savo nepilnametę dukrą. Pati ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė nei jai nei vaikui jokio išlaikymo, vengė bet kokio bendravimo su nepilnamete dukra. Teismo nuomone, prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma mėnesiui yra protingo dydžio, neišdidinta, todėl nesant įrodymų, kad atsakovas materialiai rėmė dukrą nuo 2011-05-09, t. y. nuo to laiko pradžios už kurį yra prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, į vaiko amžių, poreikius ir kitas svarbias aplinkybes, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas nuo 2011-06-09, skaičiuojant kas mėnesį po 400 Lt iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-09). Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011-06-09 iki 2014-06-09 yra 36 mėn., todėl iš atsakovo dukrai E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), bendra priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma 14 400 Lt (400 Lt x 36 mėn.=14 400 Lt) (CK 3.200 str.).

Ieškovė A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtina E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei: ieškovei iš atsakovo priteistina 144 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas (b. l. 68, 69,70), viso- 1144,00 Lt. Valstybei iš atsakovo priteistina 144 Lt žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį ir 36,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 180,00 Lt (CPK 79 str. 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 93 str. 1 d., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės A. Z., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CBAĮB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo D. Z. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. Z. paliktina pavardė –Z., D. Z. –Z..

Nustatyti šalių nepilnametės dukters E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų) periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-06-09) iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 14 400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-06-09 iki 2014-06-09.

Paskirti ieškovę A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1144,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 180,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.