Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1155-1034/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
1-1155-1034/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45311-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
A. R., V. Š.
Nukentėjusysis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1155-1034/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45311-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič,kaltinamiesiems A. R. (A. R.),V. Š.,nukentėjusiajam R. R. (R. R.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo pareigas, kartu su porininku V. Š., 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 15.00 val., autobusų stotyje, Sodų g. 22, Vilniuje, sulaikius viešoje vietoje alų geriantį R. R. ir lydint pastarąjį į tarnybinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpą, ranka pastūmė į nugarą, dėl ko R. R. griuvo ant asfalto, po to, pro tarnybinę patalpą išvedus į lauko terasą, griebė už sprando ir mažiausiai du kartus galvą trenkė į sieną, o R. R. suklupus, mažiausiai du kartus spyrė į kairįjį šoną, po to R. R. atvedus į tarnybinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpą, V. Š. kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė į galvos sritį ir keliu spyrė į dešinę kūno dalį, tokiu būdu jis, padarydamas nukentėjusiajam R. R. kairės pusės 8-11 šonkaulių lūžius ir oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. R. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

V. Š. sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo pareigas, kartu su porininku A. R., 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 15.00 val., autobusų stotyje, Sodų g. 22, Vilniuje, sulaikius viešoje vietoje alų geriantį R. R. ir lydint pastarąjį į tarnybinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpą, A. R. ranka pastūmė į nugarą, dėl ko R. R. griuvo ant asfalto, po to, pro tarnybinę patalpą išvedus į lauko terasą, A. R. griebė už sprando ir mažiausiai du kartus galvą trenkė į sieną, o R. R. suklupus, mažiausiai du kartus spyrė į kairįjį šoną, po to, R. R. atvedus į tarnybinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpą, jis kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė į galvos sritį ir keliu spyrė į dešinę kūno dalį, tokiu būdu jis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. R..

Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. R. teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad pamatęs atvykimo aikštelėje alų geriantį žmogų pasakė, kad čia vieša vieta ir negalima gerti alaus, nukentėjusysis išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Jis iškvietė porininką, užėjo į tarnybines patalpas, buvo kažkoks smūgis, tiksliai visko neprisimena, seniai buvo. Jis sudavė smūgį su ranka nukentėjusiajam, smūgiai buvo gal du. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 100). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis A. R. parodė, kad teisingi parodymai, paėmė nukentėjusįjį už sprando ir trenkė į sieną bei su koja smūgiavo gal kartą, galėjo būti ir pora kartų. Jis buvo lauke, o Š. turbūt buvo viduje, todėl nematė, ką darė Š.. Reikėjo kviesti policiją, tačiau išprovokavo, nervai nelaikė, yra kaltas. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta. Turi lėšų, dirba ir atlygins žalą, mėnesinės pajamos apie 500 Eur. Atsiprašo nukentėjusiojo, norėtų su juo susitaikyti.

Kaltinamasis V. Š. teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad A. R. jį pakvietė, pasakė, kad žmogus geria alų. Jis atėjo, paėmė žmogų į savo kambariuką, jis pradėjo rėkti ant visos salės. Jie nusivedė į savo kambariuką, uždėjo antrankius. Jis turbūt du kartus nukentėjusiajam sudavė. Du kartus sudavė ir vieną kartą spyrė nukentėjusiajam. Dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta, gaus pašalpą iš darbo biržos, 300-400 Eur ir atlygins žalą. Atsiprašo nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų atsiprašymą priima, atleidžia, sutinka, kad teismas nutrauktų jiems bylą. Taip pat parodė, kad iš A. R. gavo 500 Eur ir jam pretenzijų neturi, sutinka, kad V. Š. 500 Eur sumokėtų iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padarę inkriminuojamas nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Nukentėjusysis R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jaunesnis apsaugos darbuotojas, paėmęs jį už sprando, galvą du kartus trenkė į sieną. Norėdamas atsikelti pasirėmė rankomis į žemę. Tuo metu jaunesnis vyriškis du kartus koja spyrė į kairįjį šoną, išgirdo trakštelėjimą, pajuto didelį skausmą kairiųjų šonkaulių srityje. Kažkur iš vyrų pakėlė ir nuvedė į apsaugos postą. Ten vyresnis vyras kumščiu sudavė į dešinę galvos pusę, keletą kartų neatsimena. Taip pat vyresnis vyras keliu smūgiavo į dešinę kūno pusę, dešinę ranką, kiek kartų, neatsimena. (b. l. 65-67).

Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. gavo nurodymą važiuoti į Kauno gatvę, Vilniuje, pas laukiantį sumuštą pranešėją. Šis iš matymo buvo neblaivus, aikčiojo iš skausmo, paaiškino, kad prieš keletą minučių Vilniaus autobusų stotyje buvo sumuštas apsaugos darbuotojų. Netrukus privažiavo greitoji medicinos pagalba ir pasiėmė vyriškį su savimi į ligoninę. Su E. Č. nuvyko į autobusų stotį, minėti apsaugininkai neneigė fakto, kad iš stoties teritorijos išvarė neblaivų vyriškį, kadangi šis viešai vartojo alkoholinius gėrimus, bet neigė, kad jį mušė (b. l. 89). Liudytojas E. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 93).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. R. parodė, kad paėmęs vyrą už sprando keletą kartų sudavė į sieną, koja porą kartų spyrė į šoną. Kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė V. Š., neatsimena. Padarytą žalą nukentėjusiajam, ligonių kasai atlygins. Labai gailisi dėl padaryto (b. l. 100).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. Š. parodė, kad darbo kabinete, balkone, uždėjo vyriškiui antrankius ir pasodino į kampą ant kėdės. Vyriškis norėjo išeiti, todėl paėmus už peties ir prispaudžius prie kampo laikė, kol A. R. kvietė policiją. Tam, kad vyriškis nusiramintų, kumščiu sudavė į veidą ir į šonus. A. R. irgi sudavė porą kartų, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas, neatsimena. Gailisi padaręs nusikaltimą. Žalą nukentėjusiajam ir ligonių kasai atlygins.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3448/2018 (01) nustatyta, kad R. R. nustatyti VIII-XI šonkaulių lūžiai, kurie padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šonkaulių lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 47-48).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamųjų teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo A. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, bei kaltinamojo V. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. R. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad pamatęs atvykimo aikštelėje alų geriantį žmogų jis, kaip apsaugos darbuotojas, pasakė, kad čia vieša vieta ir negalima gerti alaus, nukentėjusysis išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Jis iškvietė porininką, užėjo į tarnybines patalpas, buvo kažkoks smūgis, tiksliai visko neprisimena, seniai buvo. Jis sudavė smūgį su ranka nukentėjusiajam, smūgiai buvo gal du. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 100). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis A. R. parodė, kad teisingi parodymai, paėmė nukentėjusįjį už sprando ir trenkė į sieną bei su koja smūgiavo gal kartą, galėjo būti ir pora kartų. Kaltinamasis V. Š. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad A. R. jį pakvietė, pasakė, kad žmogus geria alų. Jis atėjo, paėmė žmogų į savo kambariuką, jis pradėjo rėkti ant visos salės. Jis turbūt du kartus sudavė nukentėjusiajam. Du kartus sudavė ir vieną kartą spyrė nukentėjusiajam. Dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą.

Be to, tokius kaltinamųjų parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiojo R. R. parodymai (b. l. 65-67), policijos registro išrašas (b. l. 4-7), liudytojų R. G., E. Č. parodymai (b. l. 89, 93), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada (b. l. 47-48), taip pat vaizdo įrašai.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. R. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. R. sveikatą, o V. Š. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. R.. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. R. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, o kaltinamasis V. Š. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Šios veikos savo pobūdžiu laikytinos nesunkiomis (BK 11 straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, be to, atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis R. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog priima kaltinamųjų atsiprašymą, atleidžia, sutinka susitaikyti. Be to, teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas susitarimas tarp kaltinamųjų A. R., V. Š. ir nukentėjusiojo R. R., iš kurio matyti, kad R. R. gavo iš A. R. 500 Eur, jam pretenzijų dėl civilinio ieškinio neturi, taip pat sutinka, jog V. Š. jam iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sumokėtų dalimis 500 Eur (b. l. 168).

A. R. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. V. Š. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, iš esmės duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamųjų elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jie nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas A. R. ir V. Š. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 1281,68 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo R. R. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 53-54). Šiame civiliniame ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1281,68 Eur.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamasis A. R. atsakingas už nukentėjusiojo R. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytos gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo A. R. padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Kaltinamasis A. R. su šiuo ieškiniu visiškai sutiko, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – minėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo A. R..

Be to, nukentėjusysis R. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1520 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 84). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. R. paaiškino, kad 2019 m. kovo 26 d. gavo iš A. R. 500 Eur, jam pretenzijų dėl civilinio ieškinio neturi, taip pat sutinka, jog V. Š. jam iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sumokėtų 500 Eur dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. R. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. Š. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. R. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti R. R. ir V. Š. susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

- V. Š. įsipareigoja 500 Eur (penkis šimtus eurų) sumokėti nukentėjusiajam R. R. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtintos žalos atlyginimo sutarties nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. R. 1281,68 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą šešiasdešimt aštuonis centus) dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

Išaiškinti A. R. ir V. Š., kad tuo atveju:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas