Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-810-829/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
1-810-829/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20832-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
K. K.
Nukentėjusysis
P. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-810-829/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20832-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 18 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant G. D., E. P.,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei D. V.,

kaltinamajam K. K.,nukentėjusiajai P. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, paties teigimu, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Jurbarko rajono apylinkės teismo 1991 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

2) Jurbarko rajono apylinkės teismo 1994 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 90 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 43 straipsniu prijungus dalį neatliktos bausmės galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo; pritaikius 1993 m. birželio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo; Jurbarko rajono apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 28 d. nutartimi nuosprendis pakeistas – galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai 13 dienų laisvės atėmimo;

3) Jurbarko rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

Alytaus rajono apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 19 d. nutartimi paleistas lygtinai 8 mėnesiams 16 dienų;

Jurbarko rajono apylinkės teismo 1998 m. gegužės 11 d. nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą 8 mėnesiams 16 dienų;

4) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

5) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu;

6) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

8) Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 7 mėnesiams;

9) Šilalės rajono. apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams;

10) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. K. 2020 m. gegužės 29 d. apie 23 val. 51 min. (duomenys neskelbtini), degalinės „Olerex“ teritorijoje, t. y. viešoje vietoje, negerbdamas elementarių padoraus elgesio normų, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu dėl menkavertės dingsties demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė aplinkinių asmenų rimtį ir sukėlė jiems neigiamas emocijas, kai priėjęs prie E. J. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, išmušdamas 10 Eur vertės automobilio galinių šoninių durelių stiklą, kumščiu sudavė automobilio gale sėdinčiai P. K. į veidą, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, bei įlipęs į to paties automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidų, suėmęs priekinėje automobilio vietoje sėdinčiai D. K. už plaukų, juos tempė, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, tuo viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis K. K. iš dalies pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, paaiškindamas, kad iš pirties atvažiavo į degalinę. Jis pasisveikino su merginomis ir paklausė kaip vakaras. Per langą žodis po žodžio susipyko su nukentėjusiomis. Jos parodė jam gestą. Po apsižodžiavimo nuėjo į degalinę. Dar draugams pasakė, kad nesupranta koks dabar jaunimas, kad rėkia tokius žodžius. Pasikarščiavo ir išmušė kumščiu langą. Smūgiavo du kartus. Pirmą kartą ranka į automobilį nesulindo. Rankų nesusipjaustė ir nesusibraižė. Jam atrodo, kad P. K. į veidą nesudavė. Tokio tikslo neturėjo. Paskui suabėjojo, kad gal ir galėjo pataikyti nukentėjusiajai. Jei būtų sudavęs kumščiu į veidą, būtų kitokie sužalojimai. Nukentėjusioji atsitraukė nuo lango. Šiuo atveju buvo tik įbrėžimai nuo šukių. Tada apibėgo aplink automobilį, norėdamas išmušti ir antrą langą, tačiau jo neišdaužė. Vieną merginą su juodais plaukais paėmė už plaukų ir juos patempė. Norėjo ištemti juodaplaukę iš automobilio. Kitaip nesmurtavo. Buvo strese ir susinervinęs. Į automobilį įlipęs nebuvo, o tik buvo įlindęs, kadangi buvo atidarytos durelės. Įvykio metu buvo blaivas. Jo girtumo niekas nepatikrino. Nukentėjusiosios buvo apsvaigusios. Pagarsinti parodymai yra teisingi. Jam paskirta bausmė per griežta. Sutiktų, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė ar nedidelė bauda. Yra teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 12–13, 32).

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų įtariamojo K. K. parodymų, duotų 2020 m. birželio 4 d. įtariamojo apklausos metu nustatyta, jog įvyko konfliktas. Jis supykęs išlipo iš automobilio ir priėjęs prie jų automobilio pasakė atidaryk duris, atidaryk langą. Jos nei viena neatidarė nei durų, nei lango. Jis tada supykęs išmušė galinių durų lango stiklą, tiesiog norėjo jas pamokyti, kad taip nekalbėtų, kad taip nesielgtų. Nenorėjo jos sumušti. Mano, kad mušdamas stiklą pataikė merginai ranka į veidą, bet neturėjo tikslo suduoti į veidą. Priekyje sėdėjo kita mergina. Bandė išmušti priekinių durelių stiklą, bet nepavyko. Norėjo pagąsdinti ir priekyje sėdinčią merginą. Nenorėjo jos mušti, bet nepavykus išmušti stiklo, apibėgo automobilį iš kitos pusės ir įlindęs į vidų ir patempė priekyje sėdinčiai merginai už plaukų. Jį nuramino kartu buvę draugai. Toks merginų elgesys jį įžeidė (t. 1, b. l. 98–101).

Nukentėjusysis E. J. 2020 m. spalio 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio datos neprisimena. Buvo beveik vidurnaktis. Jo automobiliu „Audi A6“, kurį jis vairavo, jis su P. K. ir D. K. atvažiavo į degalinę. P. K. sėdėjo automobilio gale, o D. K. sėdėjo šalia jo. Sustojo prie degalinės pastato ir klausėsi muzikos. Buvo atsidarę langą. Prie automobilio iš keleivio pusės priėjo K. K. ir kažką pasakė merginoms. Jos su juo apsižodžiavo. Konflikto metu buvo automobilyje. K. K. po konflikto nuėjo į degalinę. Tada grįžo ir pradėjo ginčytis toliau. Tada K. K. pasikvietė draugą, kuris buvo rusiakalbis. Kaltinamasis atsirėmė su ranka į langą ir išdužo stiklas. Kai išdužo stiklas, jis išlipo iš automobilio ir puolė žiūrėti langą. Po to kaltinamasis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nepasakytų, kad buvo smurtaujama. Buvo tik pabraižymai. Pagarsinti parodymai yra teisingi. Prašo vadovautis pirminiais parodymais, kadangi jie yra teisingi. Susistumdymas buvo. Kaltinamasis buvo kažkiek įlindęs į automobilį. Kaltinamasis buvo nuvirtęs ir ant žemės. Merginos įvykio metu buvo išsigandusios. Mano, kad įvykio metu K. K. buvo išgėręs, nes atrodė nestabiliai. Neatsimena, ar jautė alkoholio kvapą, bet kaltinamasis atrodė neblaivus. Žala jam buvo atlyginta. Pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 22–23).

Iš BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų liudytojo E. J. parodymų, duotų 2020 m. gegužės 30 d. liudytojo apklausos metu nustatyta, jog prie jo automobilio priėjo vyras ir pradėjo D. K. kažką sakyti. Kažką apie čiulpimą. Tiksliai negirdėjo ką, nes garsiai grojo muzika. D. K. uždarė langą. Vyras nuėjo į degalinės vidų. Po kurio laiko pamatė, kad tas pats vyras greitu žingsniu atėjo atgal prie jo automobilio galinių, dešinės pusės durelių ir išdaužė durų stiklą. Su kuria ranka išdaužė stiklą, tiksliai pasakyti negali. Kilo didelis triukšmas. Jis išlipo iš automobilio ir pamatė, kad tas pats vyras apeina jo automobilį link jo. Jie susistumdė. Stengėsi vyro neleisti prie automobilio, kadangi šis norėjo įlįsiti į jo saloną. Agresyvus vyras buvo įlindęs į salono vidų. Jis šį sugriebė už drabužių ir ištraukė lauk. Tada abu susigrūmė, parvertė vyriškį ant žemės (t. 1, b. l. 59–61).

Nukentėjusioji P. K. parodė, kad su draugais atvažiavo į degalinę, nes jiems reikėjo cigarečių. Kai jie išėjo pirkti cigarečių, automobilyje liko E. J., ji ir D. K. Ji sėdėdo automobilio gale per vidurį. Prie jų priėjo kaltinamasis. Matėsi, kad jis buvo išgėręs. Jis joms pasakė negražius žodžius. Atsidarė langą, kad galėtų kaltinamajam atsikirsti. Buvo ir gestų. Gavosi konfliktas. Fizinių veiksmų nebuvo. Kaltinamasis išėjo į degalinę. Grįžęs su ranka ar alkūne išdaužė langą, nes jam nėjo atidaryti durų, kadangi ji buvo užsirakinusi. Krisdamos šukės nestipriai įsmigo jai į veidą. Kraujas iš nosies bėgo nuo šukių, nes kelios buvo įlindusios. Smūgio ranka į veidą ji negavo. Neprisimena, ar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pajuto smūgį į veidą. Greitoji pagalba ją apžiūrėjo. Sakė, kad viskas gerai. Šiuo metu yra likęs randelis. Kaltinamasis dar bandė ją sugriebti, bet jam nepavyko. Kitokių kaltinamojo veiksmų nebuvo. K. K. ėjo link automobilio priekio, bet E. J. jį nustūmė. Paskui visi išsiskirstė. D. K. kaltinamasis bandė ištraukti iš automobilio. Jai buvo tempiama už plaukų. Šio veiksmo ji nematė. Viskas vyko greitai. Jai buvo šokas. D. K. nebuvo sužeista. Kaltinamasis jos atsiprašė. Jam jokių pretenzijų neturi. Pagarsinti parodymai teisingi (t. 2, b. l. 29–30).

Iš BPK 276 straipsnio 1 dalies pagrindu pagarsintų liudytojos P. K. parodymų, duotų 2020 m. gegužės 30 d. liudytojo apklausos metu nustatyta, jog E. A. nuėjo į degalinę nusipirkti cigarečių. Jie pasiliko automobilyje. Prie jų automobilio priėjo nepažįstamas vyras ir pradėjo konfliktuoti. D. K., kuri sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, prasidarė durų lango stiklą ir gražiai paprašė, kad apsisuktų ir nueitų sau. Jis tada pasakė, kad jos su drauge jam turės „pačiulpti“, lytiškai santykiauti. D. K. pakėlė durų lango stiklą, kad daugiau jis nekonfliktuotų. Vyras apsisuko ir nuėjo į degalinės vidų. Jie visi trys liko sėdėti automobilyje. Ji sėdėjo gale išsigandusi, todėl užsirakino savo duris dėl saugumo. Maždaug po 5 minučių tas pats vyras grįžo prie jų automobilio, priėjo prie jos durų ir bandė jas atidaryti. Jos buvo užrakintos. Tada išgirdo didelį garsą ir pajuto smūgį į veidą. Pajuto skausmą veido srityje. Išsigando, pradėjo šaukti ir trauktis į kairę pusę. Vyras bandė ją sugriebti, tačiau jam to padaryti nepavyko. Tada vyras apėjo automobilį iš kitos pusės. E. J. išlipo iš automobilio ir bandė sutramdyti agresyvų vyriškį. Vyras pro pradarytas vairuotojo dureles įlindo į automobilio saloną iš dalies ir griebė D. K. už plaukų, bandė ištraukti ją lauk. Tuo metu E. J. sugriebė vyrą, ištraukė iš automobilio salono ir juodu susigrūmė. Nematė kas po to tarp jų vyko lauke. Po kurio laiko viskas aprimo, ji išlipo iš automobilio. Agresyvaus vyro nebebuvo. Nuėjo į degalinę apsiprausti, kadangi, susipjaustė kairės rankos plaštaką, veidrodyje pamatė, kad iš nosies bėga kraujas bei jos veidas buvo apibraižytas stiklo šukių (t. 1, b. l. 33–34).

Iš BPK 276 straipsnio 1 dalies pagrindu pagarsintų liudytojos D. K. parodymų, duotų 2020 m. gegužės 30 d. liudytojo apklausos metu nustatyta, jog 2020 m. gegužės 29 d. apie 23 val. 30 min. ji kartu su draugais E. J., P. K., E. A. automobiliu „Audi A6“ atvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini). E. A. nuėjo į degalinę nusipirkti cigarečių. Jie pasiliko laukti automobilyje. Prie jų automobilio priėjo nepažįstamas, iš pažiūros neblaivus, vyras ir pradėjo konfliktuoti. Ji atidarė savo durų langą ir pasakė, kad nelystų eitų sau. Vyras pasiūlė jai ir jos draugei P. K. jam „pačiulpti“, pasiūlė lytiškai santykiauti, keikėsi necenzūrineis žodžiais. Ji jam nieko nesakė, uždarė lango stiklą, kad vyras su ja daugiau nebendrautų. Jis nuėjo į degalinės vidų. Ji su P. K. ir E. J. toliau sėdėjo automobilyje. Po kurio laiko, sėdėdama automobilyje išgirdo stiklo dūžį ir P. K. šaukimą. Atsisukusi pamatė, kad tas pats agresyvus vyras išdaužęs lango stiklą bando sugriebti P. K. Jam nepavykus sugriebti draugės, kuri tuo metu sėdėjo automobilio gale, pamatė, kaip vyras, trenkė nemažiau trijų smūgių į jos durų stiklą, su tikslu ir šį išdaužti. To padaryti jam nepavyko. Tada jis apėjo automobilį iš kitos pusės. E. J. išlipo iš automobilio ir bandė sutramdyti nepažįstamą vyrą. Vyras staiga įlindo pro pravertas vairuotojo dureles ir sugriebė ją už plaukų. Pajuto skausmą ir pradėjo garsiai šaukti. Vyras bandė ją ištempti už plaukų iš automobilio, tačiau tai padaryti nepavyko ir jos plaukus paleido. Po to vyras iš automobilio salono dingo. Suprato, kad E. J. su juo susigrūmė. Kas vyko lauke ji nematė. Kai viskas aprimo, išlipo iš automobilio. Juos užpuolusio vyro nebuvo. E. J. pasakė, kad jis su dar kartu buvusiais dviem vyrais išvažiavo baltu automobiliu, kur stovėjo šalia jų. Į gydytojus nesikreipė, pas med. ekspertą nesikreips (t. 1, b. l. 47–49).

Iš BPK 276 straipsnio 1 dalies pagrindu pagarsintų liudytojos D. K. parodymų, duotų 2020 m. birželio 23 d. liudytojo papildomos apklausos metu nustatyta, jog papildomai gali pasakyti, kad jai su draugais būnant degalinėje, t. y. sėdint E. J. automobilyje, priėjęs kaip šiuo metu žino K. K., kuris jos manymu buvo tikrai girtas, išmušė automobilio durelių stiklą. Kiek žino, mušdamas langą sudavė P. K. į veidą, o po to apibėgęs automobilį įlindo į šio vidų ir suėmęs jai už plaukų juos tempė. Ji labai išsigando, pradėjo šaukti. Tada jis plaukus paleido. K. K. draugai atėję jį nuramino. Po to, lyg tai sekančią dieną ji susitiko su K. K., kuris jos atsiprašė, gailėjosi. Ji K. K. dovanojo, pretenzijų neturi. Ką tiksliai darė, kaip elgėsi ji tą vakarą degalinėje nelabai pamena, žino, kad prieš įvykstant konfliktui jos su P. K. kažką sakė K. K., rodė nepadorų gestą, kas jį labai supykdė. Dėl šio įvykio nei pas medikus, nei pas ekspertą nesikreipė, pretenzijų niekam neturi. Daugiau pasakyti neturi ką (t. 1, b. l. 51–53).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinį pranešimą dėl to, kad 2020 m. gegužės 29 d. apie 23 val. 51 min. (duomenys neskelbtini), degalinės „Olerex“ teritorijoje, K. K. priėjęs prie E. J. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išmušė automobilio galinių šoninių durelių stiklą, kumščiu sudavė automobilio gale sėdinčiai P. K. į veidą, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, bei įlipęs į to paties automobilio vidų, suėmęs priekinėje automobilio vietoje sėdinčiai D. K. už plaukų, juos tempė (t. 1, b. l. 5–6).

2020 m. gegužės 30 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, jog apžiūrėta (duomenys neskelbtini), degalinės „Olerex“ teritorija bei automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9–10, 11–15).

2020 m. gegužės 30 d. Asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta P. K., ant kurios kūno fiksuoti padaryti sužalojimai veido, kairės plaštakos, kairės kojos srityje odos pabraižymai, patinusi nosis, kraujas ant viršutinės lūpos (t. 1, b. l. 20–22, 23–27).

2020 m. birželio 1 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo pateiktas kompaktinėje plokštelėje. Įrašas yra darytas degalinės „Olerex“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo kameromis (t. 1, b. l. 80–82).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis K. K. negerbdamas elementarių padoraus elgesio normų, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu dėl menkavertės dingsties demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė aplinkinių asmenų rimtį ir sukėlė jiems neigiamas emocijas, kai priėjęs prie E. J. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, išmušdamas 10 Eur vertės automobilio galinių šoninių durelių stiklą, kumščiu sudavė automobilio gale sėdinčiai P. K. į veidą, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, bei įlipęs į to paties automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidų, suėmęs priekinėje automobilio vietoje sėdinčiai D. K. už plaukų, juos tempė, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. K. K. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – degalinės „Olerex“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kurioje bet kuriuo laiku gali pravažiuoti ar būti asmuo. Antras svarbus aspektas, susijęs su K. K. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog jis ne tik atliko veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje. Taigi visos šios išvardytos aplinkybės rodo, kad K. K. savo elgesiu šokiravo konflikte dalyvavuius ir jį mačiusius asmenis. Šis konfliktas nutraukė nukentėjusiųjų planus bendrauti, dėl tokių kaltinamojo veiksmų įvykio vietoje buvę asmenys be abejonės sutriko, patyrė neigiamas emocijas, todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamasis K. K. apklausiamas teisme savo kaltę dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pripažino, tačiau nurodė, kad tik merginai su juodais plaukais paėmė už plaukų ir juos patempė. Kitaip nesmurtavo. Jam atrodo, kad P. K. į veidą nesudavė. Paskui suabėjojo, kad gal ir galėjo pataikyti nukentėjusiajai, tačiau jei būtų sudavęs kumščiu į veidą P. K., jai būtų nustatyti kitokie sužalojimai. Šiuo atveju nukentėjusiajai buvo tik įbrėžimai nuo šukių. Į langą smūgiavo du kartus. Pirmą kartą ranka į automobilį nesulindo. Įvykio metu buvo susinervinęs ir strese. Teismas tokį kaltinamojo K. K. versijos pateikimą vertina kaip jo siekį palengvinti savo teisinę padėtį, kadangi jis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. K. nurodė, kad mušdamas stiklą pataikė merginai ranka į veidą, bet neturėjo tikslo suduoti į veidą. Šią K. K. versiją iškeltą teisiamojo posėdžio metu paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Nors nukentėjusioji P. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kraujas iš nosies bėgo nuo šukių, nes kelios buvo įlindusios. Smūgio ranka į veidą ji negavo. Kaltinamasis dar bandė ją sugriebti, bet jam nepavyko. Kitokių kaltinamojo veiksmų nebuvo. Tačiau 2020 m. gegužės 30 d. apklausos metu liudytoja P. K. nurodė, kad išgirdo didelį garsą ir pajuto smūgį į veidą. Pajuto skausmą veido srityje. 2020 m. birželio 17 d. papildomos apklausos metu liudytoja P. K. parodė, kad K. K. išmušė automobilių durelių stiklą, sudavė vieną kartą jai į veidą. Nukentėjusioji P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20832-20 taip pat nurodyta, kad P. K. paaiškino, kad nepažįstamas vyras vieną kartą smūgiavo jai rankos kumščiu per automobilio stiklą, išdauždamas stiklą ir pataikė į nosį, dūžtantys stiklai apibaižė P. K. veidą, kairės rankos plaštaką bei kairės kojos čiurną. 2020 m. gegužės 30 d. Asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje, be kitų sužalojimų (įbrėžimų), užfiksuota patinusi P. K. nosis, kraujas ant viršutinės lūpos. Šiuo atveju teismas laiko, kad nukentėjusiosio P. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu duoti neilgai trukus po įvykio, t. y. tą pačią įvykio dieną ir po įvykio praėjus 18 dienų, todėl neabejotinai jie yra tikslesni ir išsamesni, nei parodymai, duoti praėjus ženkliai ilgesniam laiko tarpui po įvykio, t. y. teismiamojo pposėdžio metu. Be to ir iš byloje esančio vaizdo įrašo „Kamera Nr. 6“ matosi, kad ekrane rodomu laiku 23 val. 25 min. 27 s. K. K. dešine ranka smūgiuoja pirmą smūgį į automobilio lango stiklą. 23 val. 25 min. 29 s. K. K. staigiu judesiu dešine ranka smogia vieną kartą į automobilio vidų. Iškart po šio smūgio K. K. įkiša galvą ir abi rankas į automobilio vidų ir bando sugirebti P. K.

Visos šios aplinkybės nuosekliai patvirtina, jog prieš P. K. realiai buvo panaudotas fizinis smurtas ir tokiu būdu jai sukeltas fizinis skausmas – nuo smūgio ranka sužalota nosis, nuo stiklo šukių supjaustyta oda veido, rankos, kojos srityse. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vientisą visumą ir atskleisdami išsamų padarytos nusikalstamos veikos vaizdą, nepalikdami jokių pagrįstų abejonių dėl K. K. kaltės, todėl kaltinamojo K. K. iškelta versija, kad su kumščiu nesudavė P. K. į veidą atmetama. Kaltinamojo K. K. pateiktos versijos tikrumu abejoti verčia ir tas faktas, kad kaltinamasis negali įtikinamai paaiškinti savo versijos, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Kaltinamasis bandė skirtumus šalinti ir teisminio tyrimo metu. Todėl teismas laiko, kad šie jo parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai, bei aukščiau ištirtiems įrodymams, todėl teismas juos atmeta kaip kaltinamojo gynybinę versiją ir sprendžia, kad jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kadangi kaltinamasis K. K. tik iš dalies pripažino savo kaltę, nurodydamas, kad nukentėjusiajai P. K. nesudavė su kumščiu, teismas nenustato kaltinamojo atsakomybę lengvinačios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiosios jam rodė nepadorius gestus ir vartojo necenzūrinius žodžius, taigi pačios išprovokavo savo elgesiu jo nusikalstamus veiksmus, tačiau, atsižvelgus į nustatytas šios bylos faktines aplinkybes, pagrindo sutikti su tokiu kaltinamojo argumentu, nėra. Šio įvykio metu kilusi konfliktinė situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė, o atsiradusios aplinkybės nebuvo tokio lygio ir pobūdžio, kad leistų pripažinti nukentėjusiųjų elgesį provokuojančiu ar rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Teismas kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Analizuodamas bylos medžiagą teismas laiko neįrodyta aplinkybę, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ji pašalintina iš kaltinimo. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis buvo neblaivus, nukentėjusiųjų teiginiai, jog kaltinamasis buvo apsvaigęs vertinti kaip jų subjektyvi nuomonė, kuria teismas nesivadovauja. Kaltinamojo neblaivumo niekas nepatvirtino, nes asmuo iškart po įvykio pasišalino, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, kas sunkintų kaltinamojo atsakomybę. Teismas kaltinamojo K. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skiriant kaltinamajam K. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jų socialinį statusą, – kaltinamasis K. K. Lietuvos Respublikoje teistas 10 kartų, ne kartą teistas ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, administracine tvarka trejų metų laikotarpyje nebaustas, nedirbantis, paties teigimu, registruotas Užimtumo tarnyboje, į tai, kad byloje nereiškiami civiliniai ieškiniai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis K. K. išreiškė sutikimą atlikti viešųjų darbų bausmę. Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, nukentėjusiųjų skaičių ir dislokaciją, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, t. y. jis ne kartą teistas laisvės atėmimo bausme, nedirba, todėl teismo vertinimu, įstatyme numatyti baudos, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės kaltinamajam neveiktų kaip auklėjamoji ir prevencinė priemonė nuo naujų nusižengimų bei nusikaltimų darymo bei nepasiektų vieno iš įstatymo leidėjo siekiamų tikslų – atgrasymo nuo priešingos teisei veiklos vykdymo, nes anksčiau skirtos griežtesnės bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo neatgraso. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Bausmės dydį nustatant – 50 parų. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, šios bausmės vykdymą atidėti nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą, o taip pat vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Kadangi kaltinamasis yra linkęs nusikalsti sistemingai (Lietuvoje teistas 10 kartų, Vokietijoje taip pat daugiau nei vieną kartą), anksčiau skiriamos laisvės atėmimo bausmės neturėjo pakankamo baudžiamojo poveikio, neįtakojo jo elgesio teigiama linkme ir kaltinamajam eilinį kartą sąmoningai pažeidus įstatymo imperatyvus, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai kaltinamajam K. K. paskirta 50 parų arešto bausmė vykdytina realiai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. K. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę (t. 1, b. l. 108–110).

Skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas), paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti Marijampolės pataisos namuose.

K. K. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Skaitmeninę informacijos laikmeną (kompaktinį diską) palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė