Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2015-03-19, apie 11.30 val., Paneriškių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Transit FT300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo, kliudė stovintį automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos KET reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu A. D. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino iš dalies. Nurodė, kad kovo mėnesį prie Gariūnų turgavietės bandė prisiparkuoti, bet pamatęs, kad netilps, atsistojo mokamoje aikštelėje ir eidamas į turgų pasižiūrėjo, gal kažką padarė. Kontakto tuo metu nejuto, bet labai arti buvo, per veidrodį žiūrėjo, ten eismas sudėtingas ir kaip vėliau pasirodė, kad kabino, tuo metu vairavo autobusą, Mersedesui įbrėžė bamperį.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad paties įvykio momento nematė, tačiau buvo liudininkas, kuris paliko raštelį, kad matė, jog automobilis Ford Transit trenkė į jo mašinos galą. Pažiūrėjo, kad truputį matosi, jeigu nebūtų raštelio, būtų nepamatęs. Jo automobiliui žala padaryta, juostelę pakeitė ir viskas, nežymi žala, draudimas pasakė, kad kol nebus sprendimo, neatlygins, paskaičiavo 220 eurų žalą. Jis neturi pretenzijų, anot jo būna, kad vairuotojas nepamato, kai autobusas toks didelis.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

A. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos, kad apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, sprendžiama pagal objektyviai nustatytus jo veiksmus, padarytų apgadinimų pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir pan.

Teismas išklausęs į teismo posėdį atvykusį A. D., automobilio savininką A. K. bei įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų pagrindžiančių A. D. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Tiek bylos nagrinėjimo metu teisme, tiek duodamas paaiškinimą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai, A. D. nurodė, kad kontakto nepajuto. Apie įvykį neinformavo policijos dėl to, jog nemanė, kad padarė administracinį teisės pažeidimą. Teismo vertinimu, tokie A. D. veiksmai rodo, kad jis galėjo ir nesuprasti, kad padarė eismo įvykį (dėl kurio jam kilo administracinė atsakomybė), kurio metu buvo nežymiai apgadintas kitas automobilis ir apie kurį jis privalėjo informuoti atitinkamą instituciją ar automobilio savininką, o tai rodo, kad A. D. neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Be to, iš pateiktų transporto priemonių fotonuotraukų, matyti, kad ant automobilių užfiksuoti apgadinimai yra nežymūs. Šių įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad A. D. nesuvokė sukėlus eismo įvykį ir neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, A. D. veiksmuose nėra būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties požymio – tyčinės kaltės. Nesant bent vieno pažeidimo sudėties požymio, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. A. D. administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus A. D. parodymus, teismas mano, kad jo vairuojamas automobilis kliudė kitą transportą priemonę ir ją apgadino. Tai patvirtina byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių sugadinimų schema, fotonuotraukos, V. V. paaiškinimai, transporto priemonių techninės apžiūros aktai. Tokiu būdu A. D. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2 d. sudėtis ir šioje dalyje jam inkriminuotas administracinio teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai – nes A. D. pažeidė LR Kelių eismo taisykles, kurios nulėmė kitam asmeniui priklausančios autotransporto priemonės sugadinimą.

A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pažeidėjas nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis per pastaruosius vienerius metus buvo baustas už tos pačios rūšies (KET) pažeidimų padarymą.

Skirdamas nuobaudą dėl ATPK 127 str. 2 d. įvykdyto pažeidimo, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią, sunkinančią aplinkybes, todėl teismo nuomone A. D. už ATPK 127 str. 2 d. įvykdytą administracinį teisės pažeidimą skirtina piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje A. D. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

A. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti 40 EUR (keturiasdešimties eurų) baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.