- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 1-1208-806/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39325-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- T. L.
- Nukentėjusysis
- A. T., V. S.
- Advokatai
- Viktoras Muravskis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, iki bausmės atlikimo dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-06 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-21 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir T. L. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams;
Vilniaus apygardos teismo 2017-12-15 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį (dvi nusikalstamos veikos), 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės apribojimu 2 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-15 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017-12-15 nuosprendis pakeistas dalyje dėl bausmės paskyrimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir T. L. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 2017-12-15 nuosprendžiu (pagal BK 284 straipsnį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį), ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą visą turtinę žalą; dvylikai mėnesių paskirti elgesio apribojimus, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu; dirbti arba mokytis, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždrausti lankytis viešose vietose, kuriose vartojami alkoholiniai gėrimai; be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; viešose vietose turėti su savimi peilį ar kitokį specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą.
Vilniaus apygardos teismo 2018-05-08 nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 baudžiamuoju įsakymu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą visą turtinę žalą; dvylikai mėnesių paskirti elgesio apribojimus, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu; dirbti arba mokytis, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždrausti lankytis viešose vietose, kuriose vartojami alkoholiniai gėrimai; be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; viešose vietose turėti su savimi peilį ar kitokį specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-27 ir 2018-09-27 nutartimis paskirtos papildomos auklėjamojo poveikio priemonės: išdirbti 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per vieną mėnesį nuo šios įsiteisėjusios nutarties nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje; įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-07 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir T. L. pasiųstas atlikti Vilniaus apygardos teismo 2018-05-08 nutartimi paskirtą subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-01 nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose; šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose;
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. L. 2018-08-16 apie 2.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu su savo sugyventine A. T., ranka sudavė šiai vieną smūgį į veido sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Šiais veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. T. L. 2018-08-16 apie 2.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu su savo sugyventine A. T., ranka sudavęs šiai vieną smūgį į veido sritį, dar kumščiu sudavė vieną smūgį A. T. užstojusiai pažįstamai V. S. į galvos sritį bei pataikė į šios kairę ranką virš alkūnės, taip nukentėjusiajai V. S. sukeldamas fizinį skausmą. Šiais veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad tąsyk susipyko su A. T., dažnai pykdavosi dėl jo ar jos klaidų. Išgėręs būdavo agresyvus. Konflikto metu A. T. sudavė į veidą, ji buvo neištikima, susirašinėjo su kažkokiais vaikinais, gal bandė jį paerzinti. Tą vakarą buvo išsinuomoję butą vakarui praleisti. Buvo jis, A. T., V. S. ir buvęs bendradarbis (J. V.), vartojo alkoholį. Nelabai atsimena, kas vyko su V. S., trenkė jai, nes ši užstojo A. T., iš tiesų norėjo suduoti A. T., o V. S. pasimaišė. Susipyko su bendradarbiu ir išėjo iš namų, lauke atvažiavo policijos pareigūnai. Nukentėjusiųjų atsiprašo. Pripažįsta pilnai, kad sukėlė joms fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų gailisi.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.
2018-08-16 kaip įtariamasis apklaustas T. L. parodė, kad A. T. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie 2 metus. Veda bendrą ūkį. Gyvena kartu (duomenys neskelbtini). 2018-08-15 apie 20.00 val. automobiliu kartu su A. bei jų bendrais pažįstamais J. V. ir jo sugyventine V. S. vyko į (duomenys neskelbtini), kur jie keturiese išsinuomojo vieno kambario butą, ruošėsi pailsėti visi ir pavartoti alkoholinių gėrimų. Ten kartu vartojo alkoholinius gėrimus visą vakarą. Apie 2.30 val. tarp jo ir jo sugyventinės A. prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad jis ją įtarė neištikimybe, matė, kaip ji susirašinėja su kitais vaikinais. Pradėjo žodžiais bartis, jis jai priekaištavo, o A. pirma jį puolė mušti rankomis, jis neiškentė, ranka vieną kartą smogė jai atgal veidą, norėjo suduoti antrą kartą, bet tarp jų atsistojo J. draugė V., kuriai matyt kažkur pataikė netyčia, nes norėjo smogti A.. Tada iškart pasiėmė butelį degtinės, išėjo į lauką bei iškvietė policiją, nes prieš jį smurtavo sugyventinė. Jis dabar tiksliai neprisimena, kur jį tiksliai mušė A., bet jai pretenzijų neturi. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Kam priklauso minėtas butas nežino. Daugiau pasakyti neturi ką. (b. 1. 49-50)
2019-02-19 kaip įtariamasis apklaustas T. L. parodė, kad su įtarimu nesutinka, kaltės nepripažįsta. A. T. yra jo buvusi sugyventinė. 2018-08-15 Su A. ir jų bendrais pažįstamais išsinuomojo butą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Su A. kažkuriuo metu susipyko, priekaištavo jai, kad ji jam neištikima, o ji pradėjo jį mušti per galvą, o jis ją pastūmė rankomis, dėl ko ji krito ant sofos. Tada ją iš karto puolė ginti V. S., jį pradėjo žodžiais barti. Jie konfliktavo. Tada prie jų priėjo J. - V. S. draugas, ir jį nuvedė toliau. Jie susikibo ir J. jį išvarė iš namų. Nei A., nei V. nemušė. Daugiau pasakyti neturi ką. (b. 1. 57-58)
2018-12-19 V. S. pareiškime nurodoma, kad 2018-08-16 T. L., konfliktuodamas su A. T., pareiškėjai pastarąją ginant, ranka sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairę galvos pusę, dėl to jai skaudėjo, pareiškėja prašo pripažinti ją nukentėjusiąja, (b. 1. 4)
2018-12-19 kaip liudytoja apklausta V. S. parodė, kad T. L. yra jos vaikino J. V. buvęs pažįstamas, bendradarbis. Su T. L. ir jo panele A. T. buvo pažįstama apie 3 mėnesius. Po 2018-08-16 konflikto jų santykiai nutrūko. 2018-08-16 vakare kartu su savo vaikinu J. V. iš Šalčininkų atvažiavo į Vilnių, išsinuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini) tikslu pailsėti. Taip atsitiko, kad T. su A. bei jos vaikinas J. susitarė minėtame bute pavartoti alkoholinius gėrimus. Vakare susirinkę minėtame bute visi bendravo, T., J. ir A. išgėrinėjo alkoholinius gėrimus, tik ji viena buvo blaivi, jų nevartojo. Kažkuriuo momentu tarp T. ir A. prasidėjo eilinis žodinis konfliktas (nes jie labai dažnai barėsi), to konflikto metu T. priekaištavo A. dėl to, kad ji jam buvo neištikima. Jie pradėjo aiškintis tarpusavyje santykius, tada jiems abiem stovint T. rankomis ją pastūmė iš priekio per pečius, taip kad ji kiek atsilošė į palangę ir pradėjo verkti, bet ji niekur neatsitrenkė, jai neskaudėjo, ji tiesiog verkė, kad T. prieš ją kėlė balsą ir pakėlė ranką - pastūmė. Tada ji priėjo prie T., jį kiek nuvedė toliau nuo A., norėjo juos atskirti, kad nesipyktų. Tada A. atsisėdo ant sofos vėl kažką pasakė T., o T. supykęs kumščiu užsimojo ranka į A., bet ji pasilenkė prie jos iš už nugaros ir rankomis uždengė jai galvą, kad T. jai nesuduotų smūgį, bet smūgis pataikė jai į galvos kairę pusę. Jai skaudėjo galvą. Suduodamas minėtą smūgį, T. kliudė ir jos kairę ranką virš alkūnės, ten atsirado mėlynė. Pas ją ant dešinės ir kairės rankų plaštakų tai dienai buvo nubrozdinimai, bet jie buvo nuo jos katės. A. T. taip ir nesudavė jokių smūgių. Pamatęs, kas vyksta, J. priėjo prie jų, susikibo su T. ir jį išvarė iš namų. Tuo metu ir A. iš pykčio atkeršydama sudavė kelis (2-3) smūgius T. į galvą. Netrukus atvažiavo policija ir T. išvežė. Būdamas lauke T. rėkė, šaukė, sakė, kad visus papjaus. Bet jo rankose lauke peilio nematė. Policijai atvažiavus, A. atsisakė rašyti pareikšimą, sakė, kad jai gaila T., bet ji nori rašyti pareiškimą ir turi T. pretenzijų. Dėl suduoto smūgio jai skaudėjo, bet rimtų sužalojimų nepatyrė. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąją. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jai išaiškinta, kol kas jo nereikš (b. l. 20-21).
2019-02-13 kaip liudytoja apklausta A. T. parodė, kad T. L. yra buvęs jos sugyventinis. Iki 2018-08-16 su T. draugavo apie metus laiko gyveno kartu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, augino bendrą vaiką. J. V. yra T. L. pažįstamas, jie kartu dirbo. 2018-08-16 dienos metu sužinojo, kad T. su J. sutarė išsinuomoti butą kelioms paroms (duomenys neskelbtini), kad ji, T., J. ir jo draugė linksmai praleistų laiką, išgertų alkoholinių gėrimų. 2018-08-16 tame bute kartu su T., J. ir jo drauge V. nuo maždaug 23 val. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 02.00 vai. nakties, išgertuvių metu, kiek pamena, V. alkoholio nevartojo, nes kitą dieną jai reikėjo į darbą, tarp jos ir T. įvyko žodinis konfliktas, jau nepamena dėl ko. Tuo metu sėdėjo ant sofos, šalia jos iš dešinės sėdėjo V.. Žodinio konflikto metu T., būdamas girtas, priėjo prie jos ir ranka, nepamena, ar kumščiu, ar delnu vieną kartą trenkė jai į veido dešinę pusę, atrodo prie žando. Jai dėl to skaudėjo veidą. Smūgis buvo stiprus, pradėjo verkti. Tada šalia jos sėdinti V. jai apglėbė ranka, nepamena, ar sakė jam ką nors, bet kai ji jai uždėjo ranką, T. jai kumščiu trenkė į galvą atrodo, į dešinę pusę, nes jis nuo smūgio vos nenugriuvo. Po to iš karto J. pastūmė T. toliau nuo jų, T. jis pasodino, kad apramintų, bet T. elgėsi agresyviai. J. jį išmetė iš namų ir iškvietė policiją. Ji buvo labai išsigandusi, nuo T. suduoto smūgio jai į veido sritį labai skaudėjo, bet mėlynė nebuvo atsiradusi. Į gydytojus nesikreipė, sunkesnių sužalojimų nepatyrė, su T. ryšių nepalaiko. Turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio T. nereikš (b. l. 27-28).
2018-08-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2018-08-16 apie 02.36 val. (duomenys neskelbtini), A. T. paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas. Vėliau sugyventinis T. L. sudavė ranka jai smūgį į veido sritį, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą. Kartu buvusi draugė A. T., V. S., bandžiusi ginti savo draugę, irgi gavo smūgį ranka nuo T. L. į galvos sritį bei buvo apibrozdinta kairė ranka, dėl ko irgi patyrė fizinį skausmą (b. l. 6-7).
2018-10-05 kaip liudytojas apklaustas E. K. parodė, kad 2018-08-16 apie 02.36 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad T. L. bute konflikto metu mušė savo ir pranešėjo žmoną. Šiuo metu su peiliu. Atvykę į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini)lauke (namo kieme, prie įėjimo į laiptinę) pastebėjo įtartiną vaikiną, paklausus jo vardo pavardės, jis prisistatė esantis T. L., paklausė, ar turi peilį, jis atsakė, kad neturi, kitų draudžiamų daiktų jis taip pat neigė turintis, pakėlė rankas į viršų. Bet vaikinas elgėsi agresyviai, šūkavo, rėkavo, mosikavo rankomis, jis buvo įspėtas, kad nusiramintų, bet jis toliau elgėsi agresyviai, todėl jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, jam uždėti antrankiai, panaudota spec. priemonė - dujos. T. L. tarnybiniame automobilyje daužė apdailą, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Po ko prie jų iškart priėjo merginos A. T. ir V. S.. A. T. paaiškino, kad tarp jos ir jos sugyventinio kilo konfliktas, vėliau jos sugyventinis T. L. sudavė ranka jai į veidą sritį, dėl ko A. T. patyrė fizinį skausmą. Ant jos veido matėsi paraudimas (tiksliai veido srities pasakyti negali, nepamena). Kartu buvusi jos draugė V. S., bandžiusi ginti draugę, irgi gavo smūgį ranka nuo T. L. į galvos sritį bei buvo apibrozdinta jos kairė ranka (ant jos kairės rankos virš alkūnės matėsi nubrozdinimas), dėl ko ši irgi patyrė fizinį skausmą. Nuo GMP pagalbos buvo atsisakyta. Kartu su merginomis buvo jų draugas J. V., jam pretenzijų merginos neturėjo, jis nieko neaiškino. T. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, kur jis toliau elgėsi agresyviai, rėkavo, elgėsi neadekvačiai (b. l. 10-12).
2018-12-19 kaip liudytojas apklaustas J. V. parodė, kad T. L. yra jo buvęs draugas. Su juo buvo bendradarbiais, dirbo kelis mėnesius, bet po 2018-08-16 jų santykiai nutrūko, su juo ryšių nebepalaiko. Žino, kad kai jie draugavo, jis turėjo panelę vardu A.. Tuo metu iki šiol J. V. turi panelę vardu V. S.. 2018-08-16 vakare, tikslaus laiko neatsimena, kartu su savo drauge V. S. atvažiavo iš Šalčininkų r., kur gyveno, į Vilnių tikslu pailsėti. Dienos metu su juo susisiekė T. L., pasiūlė kartu išgerti. Sutiko. Tada jis su V. ir T. su A. išsinuomojo butą Vilniuje, adresas (duomenys neskelbtini), tikslu ten vieną vakarą pailsėti, išgerti alkoholinių gėrimų. Minėtame bute jiems bevartojant alkoholinius gėrimus, T. sukėlė žodinį konfliktą su savo drauge A., dėl to, kad ši jam buvo neištikima. Jis jai sakė, kad sužinojo, kad ji susirašinėjo su kitais vaikinais iš kalėjimo. Jie tarpusavyje pradėjo bartis. T. pirmas trenkė A., bet jis to nematė, jam taip vėliau pasakė A., bet matė, kaip jo draugė V., norėdama užstoti ir apginti A., atsistojo tarp T. ir A., kurie stovėjo vienas priešais kitą veidu ir rėkė vienas ant kito. V. atsistojus tarp jų, atrodo V. dar pastūmė T., kad šis atstotų nuo A.. Tada T. norėjo dar kartą trenkti A., bet pataikė V., ar tai į veidą ar ranką, nepamena. T. mušė rankomis. Po to, A. išvarė T. iš buto, uždarė duris, o po to T., išėjęs į lauką, pradėjo rėkti tiesiai po langais, kad visus papjaus, reikalavo, kad išeitų į lauką aiškintis santykių. Jis rankose peilio neturėjo, buvo visiškai girtas. Kiti buvo ne tiek išgėrę. Jis nusprendė iškviesti policiją, nes T. buvo agresyvus. Neprisimena, ar pats sudavė T. kokį nors smūgį jį beramindamas. Atvažiavus policijai T. buvo lauke, buvo agresyvus, rėkė. Buitinių konfliktų tarp T. ir A. buvo ir anksčiau, tai žino iš T. pasakojimų ir pats girdėjo, kaip jie barėsi, bet nėra matęs, kad T. ją anksčiau muštų. Įvykio metu jis nenukentėjo. Ant jo draugės V. kūno - dešinės plaštakos ir skruosto nubrozdinimas atsirado iš karto po minėto įvykio. Bet ji sakė, kad T. pretenzijų neturi ir jokio pareiškimo nerašys. Nubrozdinimai praėjo po poros dienų. V. sakė, kad tik A. rašys pareiškimą, bet ant jos kūno jis jokių mėlynių, paraudimų ar nubrozdinimų nematė (b. l. 16-18).
2018-08-25 kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas, pavadinimu 2018_08_16_02-33-25_25.00. Apžiūrėjus pateiktą garso įrašą, nustatyta: „operatorius: 112. Vyro balsas: labas vakaras. Operatorius: labas vakaras. Vyro balsas: norėčiau iškviesti policiją. Operatorius: kokiu adresu, kokiam mieste. Vyro balsas: koks adresas palaukit.. (duomenys neskelbtini). Operatorius: miestas? Vyro balsas: Vilnius. Operatorius: kas atsitiko? Vyro balsas: aai, čia sumušė du moteris vaikinas, aš už moteris užsistojau, daviau jam į galvą, jis norėjo griebti už peilio, jį išmetė iš buto, „karoče“ jis dabar lauke, prie langų, vaikšto šaukinėja „[necenzūrinis žodis]“. Operatorius: jūs kuriam bute? Vyro balsas: antras A. Operatorius: čia pažįstate tą asmenį? Vyro balsas: ką pažįstu? Operatorius: kuris lauke vaikšto. Vyro balsas: jo jo jo. Operatorius: pasakykit jo vardą pavardę. Vyro balsas: T... Koks jo vardas? L. T.. Operatorius: L.? Vyro balsas: jo. Operatorius: tai jisai kas čianais, kažkurios vyras? Vyro balsas: čiaa, jo, vyras, čia jo žmona sėdi. Nu karoche jai ir mano žmonai trenkė. Operatorius: medikų nereikia? Vyro balsas: ne nereikia. Operatorius: Jūsų vardas pavardė. Vyro balsas: J. V.. Operatorius: tai dabar jūs jį švarėte iš buto ir jis lauke triukšmauja dabar taip? Vyro balsas: jo jo, sako pyda..pi.. pi Operatorius: su peiliu rankose ar atėmete? Vyro balsas: ne, tai dabar su peiliu vaikšto. Operatorius: dabar su peiliu prie namo vaikšto? Vyro balsas: jo jo jo. Operatorius: laiptinės kodas koks? Vyro balsas: be kodo. Operatorius: nepilnamečių namuose nėra? Vyro balsas: ne, nėra. Operatorius: laukit policijos. Vyro balsas; gerai. įrašas baigiasi“ (b. l. 31-34).
2018-12-20 kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėti keturi vaizdo įrašai: 3 įrašai pateikti liudytojo policijos patrulio E. K., filmuoti antrajame policijos komisariate (VID_20180816_025106, VID_20180816_030455, VID_20180816_031848), o kitas vaizdo įrašas darytas įvykio vietoje atvykus policijos patruliams, pridėtas prie 2018-08-16 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje - VID_20180816_024243.mp4):
Apžiūrėjus vaizdo įrašą, pavadinimu VID_20180816_024243.mp4, nustatyta, kad vaizdo įraše matosi, kaip lauke į policijos tarnybinį automobilį įsodinamas T. L.. Jis, lipdamas į automobilį, garsiai šaukia ant pareigūnų kartodamas „išsiaiškinkit, kur mano sūnus“. Po to, kai T. L. įsodinamas į automobilį, policijos pareigūnas prieina prie dviejų merginų - tai A. T. ir V. S.. Patrulis klausia merginų kas nutiko. A. T. ir V. S. išdėsto įvykio aplinkybes (b. l. 35-37)
Apžiūrėjus vaizdo įrašą, pavadinimu VID_20180816_025106, nustatyta, kad įraše matosi, kaip lauke į policijos tarnybinį automobilį įsodintas T. L. pro atidarytas šonines duris garsiai rėkdamas kalbasi su pareigūnais, užfiksuotas atitinkamas pokalbis (b. l. 35-37)
Apžiūrėjus vaizdo įrašą, pavadinimu VID_20180816_030455, nustatyta, kad vaizdas nufilmuotas Antrajame policijos komisariate. Įraše matosi Antrojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpos, koridoriuje ant suoliuko sėdi T. L., apsirengęs šortais ir striuke, rėkauja (b. l. 35-37)
Apžiūrėjus vaizdo įrašą, pavadinimu VID_20180816_031848, nustatyta, kad, kaip ir prieš tai matytame vaizdo įraše, T. L. sėdi ant suoliuko Antrajame policijos komisariate, rankomis ir striuke uždenginėja savo akis, jau ramesniu balsu kalbasi su kitu sulaikytu (b. l. 35-37)
2018-08-16 girtumo tikrinimo rezultato kvite užfiksuota, kad 2018-08-16, 05 val. 32 min., T. L. nustatytas 1,11 promilių neblaivumas. (b. 1. 62)
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas minėtą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Nurodyti objektyvieji veikų požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal atitinkamą BK straipsnį. Nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad T. L. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius baudžiamojo įstatymo 140 straipsnio 1 ir 2 dalyje uždraustas veikas, pasitvirtino. Pats kaltinamasis savo kaltę pripažino, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu iš esmės nurodė bendras įvykio aplinkybes. T. L. kaltę be jo prisipažinimo patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų A. T. ir V. S. parodymai (pažymėtina, jog nukentėjusiosios teigė dėl smurtinių T. L. veiksmų patyrusios fizinį skausmą), taip pat tyrimo metu apklaustų liudytojų E. K. ir J. V. paaiškinimai, aktualūs garso ir vaizdo įrašai, kita rašytinė bylos medžiaga. Objektyvūs duomenys patvirtina ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, vertintina, jog tai turėjo įtakos T. L. nusikalstamiems veiksmams ir į tai teismas atsižvelgs skirdamas jam bausmę. Šie byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, jų visumos pagrindu konstatuotina, kad T. L. 2018-08-16 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), , buitinio konflikto metu su savo sugyventine A. T., ranka sudavė šiai vieną smūgį į veido sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, be to, to paties konflikto metu, V. S. bandant užstoti A. T., kumščiu sudavė vieną smūgį ir V. S. į galvos sritį, pataikė ir į jos kairę ranką virš alkūnės, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Remiantis bylos medžiaga tikslintinas kaltinime nurodytas T. L. neteisėtos veikos prieš sugyventinę A. T. laikas, matyti, jog nusikalstami veiksmai prieš abi nukentėjusiąsias iš esmės įvykdyti tuo pačiu metu vykusio konflikto metu, t.y. apie 2.30 val. Kaltinimo esmės tai nekeičia. Nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis T. L. veika prieš nukentėjusiąją V. S. kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kitu atveju kaltinamasis smurtavo prieš sugyventinę (A. T.), ši aplinkybė nustatyta remiantis tiek jo paties, tiek nukentėjusiosios parodymais, todėl aptarta T. L. veika vertintina kaip padaryta prieš šeimos narį ir nustatytomis aplinkybėmis ji kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas vertina, kad T. L. veiksmai buvo tyčiniai (A. T. atžvilgiu jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, V. S. – netiesiogine tyčia).
Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę T. L., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai, viena veika įvykdyta prieš sugyventinę, veikos baigtos. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. L. – iki bausmės atlikimo dirbo, baustas administracine tvarka, teistas, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, matyti, kad išvadų iš ankstesnio elgesio daryti nelinkęs, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam kiekvienu atveju paskyrus atitinkamo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant neviršijantį jos vidurkio. Teismo vertinimu, tokios bausmės bus proporcingos ir adekvačios įstatymų leidėjo numatytiesiems bausmės tikslams pasiekti.
Bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalis).
Byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Šiuo nuosprendžiu T. L. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 d. 2 p., 9 dalimis, apėmimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-01 nuosprendžiu jam paskirta bausme, kuri minėtu teismo nuosprendžiu buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 baudžiamuoju įsakymu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Esant tokiai situacijai, kai ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam T. L. buvo paskirta bausmė už labai sunkią nusikalstamą veiką, jam taikytinas bausmių apėmimas (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Pagrindų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą teismas šiuo atveju nenustatė.
T. L. Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nuo 2018-08-16 03.10 val. iki 2018-08-16 13.07 val. (b. 1. 41-42), šis laikas, vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis įskaitytinas į skirtiną bausmę.
Į bausmę įskaitytini ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-01 nuosprendžiu įskaičiuoti laikotarpiai bei pagal minėtą nuosprendį atliktos bausmės dalis.
2018-08-16 nutarimu T. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 59-60), kuri paskelbus nuosprendį panaikintina.
Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.
Vokas su CD, kuriame yra bylai aktualūs vaizdo ir garso įrašai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (prie bylos viršelio).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. L. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams ir 10 (dešimt) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 5 d. 2 p., 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu T. L. paskirtą 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu jam skirta 5 (penkių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme ir T. L. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-08-16 03.10 val. iki 2018-08-16 13.07 val., t.y. vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Į bausmę taip pat įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius ir pagal minėtą nuosprendį atliktos bausmės dalį.
Bausmės pradžią T. L. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskelbus nuosprendį, panaikinti.
Voką su CD, kuriame yra bylai aktualūs vaizdo ir garso įrašai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje (prie bylos viršelio).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.