- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- 1-361-1057/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28053-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- D. P.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, teistas 2018 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (įsiteisėjo 2018 m. balandžio 6 d.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 64¹ straipsnį paskiriant 118 MGL (4 484 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti iki 2019 m. balandžio 6 d.;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. P. neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, t. y. D. P. darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 15 d. nutraukus su juo darbo sutartį, jis, pasinaudodamas tebeturima darbdavio jam iki 2018 m. gegužės 5 d. išduota kortele Nr. (duomenys neskelbtini), skirta piltis degalus (kurą) tuomet, kai jis vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pavestą darbą, negrąžinęs šios kortelės buvusiam darbdaviui, be UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų žinios ir sutikimo, tyčia, turėdamas tikslą gauti sau naudą ir pasipelnyti, Lietuvos Respublikoje, laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. birželio 11 d., UAB „Circle K Lietuva“ darbuotojams už jo įsipilamus degalus (kurą) pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas nuo UAB „Circle K Lietuva“ darbuotojų, kad jis degalus (kurą) pilasi sau, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, su kuria jo nebesieja darbiniai santykiai, po to įsipiltąjį kurą parduodamas pigiau kitiems asmenims, o gautus pinigus pasisavindamas ir panaudodamas savo poreikiams tenkinti, taip neteisėtai pasisavino patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3 219 eurų ir 30 centų.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. parodė, kad kaltę pripažįsta. Parodymus duoti sutinka. Turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortelę kurui, nes įmonėje dirbo. Privalėjo grąžinti kortelę. Nežino, kodėl negrąžino. Įvairiose degalinėse pylė kuro. Blogai vertina savo veiksmus. Sutinka su civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu. Buvo žmogui skolingas apie 2 000 eurų, skolą grąžino. Nemažiau kaip 2 000 eurų gavo sau naudą. Nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Neatlygino nė kiek žalos. Turi du vaikus, turi mokėti 200 EUR alimentų už abu. Baudos dėl 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžio nesumokėjo. Supranta, kas yra viešieji darbai, sutinka juos atlikti. Labai gailisi, atsiprašo civilinio ieškovo atstovo.
Ikiteisminio tyrimo metu D. P., įteikus pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, kad jis su įtarimu susipažino, esmę suprato. Lietuvių kalbą moka labai gerai, todėl vertėjas ir gynėjas jam nereikalingi. Psichiatrinėse įstaigose nesigydė, įskaitose nebuvo įrašytas. Dėl įvykio labai gailisi. Jis dirbo mechanizatoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kurį laiką neatvyko į darbą, kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, apie pasekmes negalvojo. Kodėl į įmonės skambučius nereagavo, paaiškinti negali. Į darbą nėjo, nes nenorėjo. Įmonė buvo išdavusi degalų užpylimo kortelę, kurios jis negrąžino. Kodėl negrąžino, paaiškinti negali. Visą laiką jis nedirbo, buvo skolingas pažįstamiems asmenims, todėl sugalvojo su turima degalų užpylimo kortele užsipilti kuro ir jį parduoti, tokiu būdu gauti pinigų savo reikmėms bei skoloms padengti. Su degalų užpylimo kortele galėjo piltis degalų tik „Circle“ degalinėse. Kiek tiksliai kartų užsipylė degalų, nepamena, bet nemažiau 34 kartų. Degalus pylėsi beveik kiekvieną dieną, kartais net kelis kartus per dieną. Kurą pylėsi į įvairius automobilius, juos skolindavosi iš draugų. Degalus parduodavo įvairiems žmonėms, siūlydavo nepažįstamiems asmenims. Degalus parduodavo po 0,80 euro centus už litrą. Nuo 2018 m. gegužės iki 2018 m. birželio vidurio taip uždarbiaujant užsidirbo 2000 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms bei skoloms atiduoti. Kai nuvažiavo vėl į degalinę, vėl užsipilti kuro, tikslios dienos nepamena, nebegalėjo pasinaudoti kortele, nes ji jau buvo užblokuota. Įmonė informuoti jį apie tai, kad jis grąžintų pinigus už kurą, negalėjo, nes jis neatsiliepdavo į skambučius. Dabar suvokia, kad elgėsi neteisėtai, dėl savo veiksmų labai gailisi. Šaukiamas į policiją neatvykdavo, nes buvo išvykęs į Lenkija maždaug dviem mėnesiams, ten dirbo. Į Lietuva grįžo, nes ten šiuo metu nėra darbo. Šiuo metu ieškosi darbo Lietuvoje, esant galimybei planuoja padengti įmonės pareikštą civilinį ieškinį (b. l. 32).
Papildomos apklausos metu D. P., įteikus pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato. Pasilieka prie pirminių parodymų, jų nekeičia (b. l. 38).
Kadangi D. P., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. T. pareiškime policijai nurodyta, kad D. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. mechanizatoriumi. Degalų užpylimą vykdė bendrovės „Circle K“ degalinėse, naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota degalų užpylimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)). D. P. paskutinį kartą darbe buvo 2018 m. balandžio 26 d. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. iš jo nebuvo gauta jokių pasiaiškinimų apie neatvykimą į darbą, telefonu jis neatsiliepdavo, todėl 2018 m. gegužės 15 d. už pravaikštas jis buvo atleistas. Po atleidimo nesėkmingai bandyta su juo susisiekti dėl įmonės daiktų grąžinimo. Jį atleidus dėl neapsižiūrėjimo nebuvo užblokuota degalų užpylimo kortelė. Turėdamas ją D. P., būdamas nesąžiningas, galėdamas nekontroliuojamai naudotis kortele, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. birželio 11 d. pavogė 2 749,67 litrus benzino ir dyzelinio kuro. Įmonei padaryta žala (pavogta kuro) už šį laikotarpį yra 2 660,55 euro (3 219,30 euro su PVM) (b. l. 1).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. J. parodė, kad 2018 m. vasario 1 d. įmonėje buvo įdarbintas D. P.. Nuo 2018 m. balandžio 27 d. jis be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe iki 2018 m. gegužės 15 d., kuomet buvo už pravaikštas atleistas. Liudytojas bandė su juo susisiekti telefonu, tačiau telefono nekėlė, jokių įmonei priklausančių daiktų negrąžino, tame tarpe ir kuro kortelės „Circle K“. Kuro korteles įmonė išduoda visiems vairuotojams traktoristams, jiems leidžiama naudotis kortele tik darbo reikalais. Kuro kortelių išdavimas registruojamas kompiuteryje, darbuotojai niekur nepasirašo. D. P. buvo išduota kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 12 d. iš „Circle K“ gauta sąskaita ir pastebėta, kad D. P. nebūdamas darbe naudoja įmonei priklausančią kortelę ir pavogė iš įmonės kuro už 3 219,30 euro (b. l. 28).
Iš 2018 m. sausio 30 d. darbo sutarties Nr. 5330 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. P. matyti, kad jis nuo 2018 m. vasario 1 d. buvo priimtas dirbti mechanizatoriumi. Darbo sutartis pasibaigė 2018 m. gegužės 15 d. (b. l. 15).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų D. P. darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2018 m. balandžio ir gegužės mėnesius matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. jis atliko pravaikštas (b. l. 8-9).
Iš D. P. pirktų degalų ataskaitos ir UAB „Circle K Lietuva“ sąskaitos – faktūros matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. birželio 11 d. D. P. naudodamasis kortele Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo kuro, kurio vertė buvo 3 219 eurų ir 30 centų (b. l. 10-14, 25).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymima, kad objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2019).
Kaip matyti iš byloje esančios darbo sutarties nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. P. buvo siejami darbo teisinių santykių. Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų (b. l. 32,38), liudytojo parodymų (b. l. 28), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiškimo (b. l. 1) D. P. buvo išduota kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria D. P. galėjo piltis kuro „Circle K“ degalinėse, atliekant darbines funkcijas. Taigi jis darbo sutarties pagrindu turėjo įgaliojimus darbo reikalais naudotis minėta kortele, o kartu ir UAB „(duomenys neskelbtini)s“ lėšomis, nes už įpiltą kurą pagal „Circle K“ siųstas sąskaitas turėjo apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, D. P. jam išduotą kortelę, o kartu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas naudojo savo reikmėms ir tai darė be jokio teisėto pagrindo. Kaip matyti iš byloje esančios darbo sutarties, ši sutartis buvo nutraukta 2018 m. gegužės 15 d. (b. l. 15), tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 8-9), paties kaltinamojo parodymai (b. l. 32,38), liudytojo parodymai (b. l. 28), UAB „(duomenys neskelbtini)s“ pareiškimas (b. l. 1) patvirtina, kad D. P. faktiškai nustojo dirbti dar 2018 m. balandžio 27 d., nes nuo tada jis nebesilankė darbe. Tačiau kaip matyti iš pirktų degalų ataskaitos ir UAB „Circle K Lietuva“ sąskaitos – faktūros (b. l. 10-14, 25) D. P. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. birželio 11 d. D. P. naudodamasis kortele Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo kuro, kurio vertė buvo 3 219 eurų ir 30 centų tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 219 eurų ir 30 centų turtinę žalą.
Kadangi dar nuo 2018 m. balandžio 27 d. D. P. nustojo dirbti ir atlikti jam pavestas darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, akivaizdu, kad kurą D. P. pylėsi išimtinai siekdamas patenkinti savo poreikius ir interesus. Šią aplinkybę jis patvirtino, kadangi nurodė, jog nupirktą kurą vėliau perpardavė už 2 000 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms ir skoloms atiduoti. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes elgdamasis su svetimu turtu kaip su nuosavu siekė sau turtinės naudos, ją įgydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita.
Taigi, detaliai aptarus ir išanalizavus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog D. P. pareikštame kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino ir jam pagrįstai inkriminuota BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas įvertina BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Yra baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka (b. l. 47), taip pat yra teistas (b. l. 48, 51-55). Nurodo, kad nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Yra išsiskyręs, turi du vaikus (b. l. 44). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1097-371/2017 yra įpareigotas vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės kas mėnesį mokėti po 100 eurų. D. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad D. P. yra recidyvistas, nes padarė naują nusikalstamą veiką neišnykus teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis). Šia nauja nusikalstama veika padarė 3 219 eurų ir 30 centų turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę teismas visais atvejais privalo ją individualizuoti ir konkrečioje byloje paskirti tokią bausmę, kuri geriausiai paveiktų nusikaltimą padariusį asmenį. Šiuo atveju teismas sutinka su prokuroro baigiamojoje kalboje išdėstyta pozicija, jog laisvės atėmimas kaltinamajam būtų per griežta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturi stabilaus pajamų šaltinio, turi mokėti išlaikymą dviem mažamečiams vaikams, nėra sumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos, teismas laiko, jog skirti baudos bausmę taip pat netikslinga. Todėl šiuo atveju tinkamiausia bausmės rūšimi laikytini viešieji darbai, juo labiau, kad kaltinamasis išreiškė suprantąs šios bausmės rūšies esmę ir sutinkantis atlikti tokią bausmę. Teismas skiria 1 metų viešųjų darbų bausmę ir įpareigoja D. P. neatlygintinai išdirbti 200 valandų viešųjų darbų, o per mėnesį išdirbti bent po 25 valandas.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė įpareigojant D. P. neatlygintinai išdirbti 200 valandų viešųjų darbų, o per mėnesį išdirbti bent po 25 valandas.
Siekiant išvengti dvigubo baudos išieškojimo, teismas šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės nebendrina su 2018 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta baudos bausme.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje yra pateiktas civilinis ieškinys 3 219 eurų ir 30 centų turtinei žalai atlyginti (b. l. 20). Nors ieškinyje civiliniu ieškovu prašyta pripažinti T. J., tačiau jau pačiame ieškinyje nurodoma, kad jis veikia kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas. Nutarimu būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta civiline ieškove (b. l. 21), būtent jos atstovas dalyvavo teisiamajame posėdyje, todėl būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina civiline ieškove šioje byloje, o procesinių kliūčių tinkamai išnagrinėti pareikštą ieškinį nėra.
Teismas pažymi, jog remiantis tais pačiais motyvais kaip ir dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pripažįstama, jog D. P. savo nusikalstamais veiksmais padarė 3 219 eurų ir 30 centų turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas.
Dėl BK 72 straipsnio normų taikymo
Teismas pažymi, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kaip to prašo prokuroras. Šiuo atveju kaltinamasis pats tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32,38) patvirtino, kad darydamas nusikalstamą veiką uždirbo 2 000 eurų, o civilinis ieškinys patenkintas 3 219 eurų ir 30 centų sumai. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiems asmenims arba pareiškiami civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos, susijusios su tokio turto praradimu, atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo pagrobtą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Laikytina, kad turtinę naudą kaltininkas gavo tik tuo atveju, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė. Tokiais atvejais, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko papildomai išieškoma tokią naudą atitinkanti pinigų suma (kasacinė byla Nr. 2K-70/2005). Iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti. Dėl to atvejai, kai sudaromos prielaidos išieškoti iš kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iš nusikalstamos veikos, laikytini neatitinkančiais šios baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, nes paverčia ją bausme (kasacinės bylos Nr. 2K-270/2004, Nr. 2K-486/2006).
Proceso išlaidų ir daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pripažinti D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti 200 valandų viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant bent po 25 valandas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti 200 valandų viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant bent po 25 valandas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš D. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3 219 eurų ir 30 centų turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
2. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.
3. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.
4. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
5. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.