Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-09-17 · Civilinė byla Nr. 2A-716-186/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-17
Bylos Nr.
2A-716-186/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
UAB „Krautoma“
Ieškovas
V. Jackevičiaus
Advokatai
Aurelija Vingrienė, Edvardas Sinkevičius
Kategorijos
  • 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-716-186/2008Procesinio sprendimo kategorijos 24.1; 24.3; 60.
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2008 m. rugsėjo 17 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,sekretoriaujant Loretai Jasiulionieneidalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiuiatsakovo atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Krautoma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. Jackevičiaus įmonės „Vilija“ ieškinį atsakovui UAB „Krautoma“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. Jackevičiaus įmonė „Vilija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Krautoma“ dėl 71 207 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2003 – 2004 metais tarp šalių buvo sudarytos aštuonios krovinio vežimo sutartys, kurių sudarymą patvirtina Transporto užsakymai (2003-11-10 Nr.59/2003, 2003-11-20 Nr.60/2003, 2003-11-21 Nr.61/2003, 2003-12-01 Nr.62/2003, 2003-12-03 Nr.63/2003, 2003-12-22 Nr.64/2003, 2004-01-05 Nr.01/2004 ir 2004-01-05 Nr.02/2004) ir atitinkami CMR važtaraščiai. Minėtų krovinių vežimo sutarčių pagrindu ieškovas suteikė atsakovui transportavimo paslaugas ir atliko krovinių pervežimą keliais bei pateikė atsakovui apmokėti aštuonias PVM sąskaitas-faktūras, viso – 71 207 Lt sumai. Atsakovas priėmė minėtas PVM sąskaitas-faktūras, jas pasirašė, tačiau už vežimo paslaugas neatsiskaitė. 2005-02-28 tarp šalių pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo atsakovas patvirtino turintis nurodyto dydžio įsiskolinimą ieškovui, tačiau iki ieškinio pareiškimo šios skolos ieškovui neapmokėjo. Ieškovas nurodė, kad atsakovo veiksmai, vengiant atsiskaityti su ieškovu, laikytini tyčiniais, dėl ko nagrinėjamu atveju taikytinas CMR konvencijos 32 str. 1 d. numatytas trijų metų ieškinio senaties terminas. Šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, dėl ko ieškovas pasitikėjo atsakovu, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas bei dalis apmokėtų sąskaitų sudarė pagrindą ieškovui tikėti, kad ateityje sutartiniai įsipareigojimai bus įvykdyti. Pasikartojantis neatsiskaitymas už suteiktas paslaugas rodo, kad atsakovo veiksmuose yra akivaizdus nesąžiningumas ir sąmoningas bei kryptingas siekimas išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kas vertintina kaip sąmoningas siekimas padaryti nuostolius arba sąmoningas leidimas nuostoliams atsirasti. Tokie atsakovo veiksmai laikytini tyčiniais.

Atsakovas UAB „Krautoma“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti, pritaikius CMR konvencijos 32 str. 1 d. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurį ieškovas praleido. Nurodė, kad CMR konvencijos 32 str. 1 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas tik vežėjo atsakomybės atvejais ir yra susijęs su CMR konvencijos 29 str., nustatančiu, kad vežėjas negali vadovautis CMR konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008-04-04 sprendimu ieškinį tenkino bei nusprendė priteisti iš UAB „Krautoma“ 71 207 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2007-10-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5836,21 Lt bylinėjimosi išlaidų V. Jackevičiaus įmonės „Vilija“ naudai. Teismas iš ginčo šalių pasirašytų transporto užsakymų ir CMR važtaraščių nustatė, kad tarp šalių buvo sudarytos aštuonios krovinio vežimo sutartys, kurių pagrindu ieškovas suteikė atsakovui transportavimo paslaugas ir atliko krovinių pervežimą keliais maršrutais Lietuva – Turkija – Lietuva. Atsakovas neatsiskaitė su vežėju už jo suteiktas paslaugas pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias atsakovo įsiskolinimo suma ieškovui sudaro 71 207 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovas neginčija skolos susidarymo fakto ir dydžio, tačiau prašo ieškinį atmesti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas praleido CMR konvencijos 32 str. 1 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, jog CMR konvencijos 32 str. 1 d. numatytas bendras vienerių metų ieškinio senaties terminas ir trejų metų ieškinio senaties terminas, taikytinas tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog CMR konvencijos 32 str. 1 d. įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas tik vežėjo atsakomybės atvejais. Teismas padarė išvadą, kad tiek siuntėjas, tiek vežėjas pagal CMR konvenciją turi vienodas galimybes ginti savo teises teisme per tą patį ieškinio senaties terminą, jeigu kitos sutarties šalies veiksmai yra tyčiniai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovas įrodė atsakovo veiksmų jo atžvilgiu tyčinį pobūdį, dėl ko jo reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas nustatė, kad atsakovo elgesys sutartiniuose santykiuose su ieškovu pasižymėjo pasikartojančiu neatsiskaitymu už suteiktas paslaugas, kas akivaizdžiai neatitinka geros verslo praktikos, nors tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai sutartiniai santykiai, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu. Teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 32 str. 1 d. 3 punktu, ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti praėjus trims mėnesiams po kiekvieno užsakymo pasirašymo. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties terminą nutraukė siuntėjo UAB „Krautoma“ veiksmai, kuriais jis pripažino prievolę (LR CK 1.130 str. 2 d.). Tokius atsakovo veiksmus įrodo šalių pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kuriuo atsakovas faktiškai pripažino turintis prievolę (skolą už 2003-2004 m.) ieškovo naudai. Teismas laikė, kad nuo 2005-02-28 trejų metu ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo ir buvo nutrauktas tik 2007-10-18 ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino, dėl ko, atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus bei tai, kad atsakovas skolą pripažįsta, tenkino ieškinį.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Krautoma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-04-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovo V. Jackevičiaus įmonės „Vilija“ ieškinį atsakovui UAB „Krautoma“. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas netinkamai pritaikius CMR konvencijos 32 str. įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Skunde nurodo, jog CMR konvencijos 32 str. 1 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl vežimų pareikšti tyčinių veiksmų atveju sietinas su CMR konvencijos 29 str., t.y. su vežėjo atsakomybe, esant tyčiniams vežėjo veiksmams. Šį teiginį patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ 37 p.). Apelianto manymu, būtent ieškovas, prašydamas taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą CMR konvencijos 32 str., turėjo pateikti teismui įrodymus dėl atsakovo tyčinių veiksmų ir grubaus aplaidumo. Be to, teismas, konstatuodamas apelianto tyčinius veiksmus, turėjo įvertinti ir paties ieškovo, kaip verslo subjekto elgesį, nesiimant jokių priemonių savo pažeistoms teisėms ginti, teigiant, kad jis visą laiką buvo klaidinamas atsakovo. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas nuo 2003 m. nesiėmė jokių priemonių savo interesams apginti. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė ieškovo reikalavimams taikomą ieškinio senaties terminą bei jį atnaujino, konstatuodamas, kad ieškovas jo nepraleido. Apeliantas nurodo, jog ieškovas nagrinėjamu atveju yra praleidęs tiek vienerių, tiek trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi ieškinio senaties terminą nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CMR konvencijos 32 str. 2 d., galėjo sustabdyti tik rašytinės pretenzijos pareiškimas atsakovui. Tuo tarpu byloje nebuvo pateikta jokių šios pretenzijos pareiškimą patvirtinančių įrodymų. Ieškovas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė.

Atsiliepimas

Ieškovas V. Jackevičiaus įmonė „Vilija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo UAB „Krautoma“ skundą atmesti, o Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-04-04 sprendimą palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad CMR konvencijoje nėra pateikta ieškinio senaties sąvoka, ieškinio senaties nutraukimo klausimų teisinis reglamentavimas, sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikomos nacionalinės teisės normos. Nurodo, jog CMR konvencijos 32 str. 1 d. įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas turi būti taikomas tiek siuntėjo, tiek vežėjo ieškinio reikalavimams priešingai šaliai pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ 45 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo piktavališkus veiksmus, vengiant atsiskaityti už suteiktas krovinio vežimo paslaugas. Teismas pagrįstai taikė LR CK 1.130 str. 2 d. numatytą ieškinio senaties nutraukimo teisinį reglamentavimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-04-04 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atsakovas UAB „Krautoma“ ginčija Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-04-04 sprendimo, kuriuo teismas tenkindamas ieškinį priteisė iš jo ieškovo V. Jackevičiaus įmonės „Vilija“ naudai 71 207 Lt įsiskolinimą už vežimo paslaugas bei 6 proc. dydžio palūkanas, teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinio skundo pagrindą sudaro apelianto argumentai dėl nepagrįsto 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) 32 str. 1 d. numatyto trejų metų ieškinio senaties termino taikymo, vežėjo elgesio, nesiimant veiksmų savo pažeistoms teisėms apginti, netinkamo vertinimo bei CMR konvencijos 32 str. 2 d. įtvirtintų teisės normų pažeidimo, nepagrįstai konstatuojant, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nebuvo pasibaigęs.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos, nagrinėjamu atveju spręsdamas ginčą dėl įsiskolinimo už vežimo paslaugas priteisimo, pagrįstai taikė CMR konvencijos 32 str. 1 d. normą, numatančią prailgintą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl vežimų pagal šią konvenciją pareikšti tyčinių veiksmų atveju. Apeliantas prailginto ieškinio senaties termino taikymą siedamas su CMR konvencijos 29 str. įtvirtinta vežėjo civiline atsakomybe, netinkamai aiškina konvencijos 32 str. 1 d., nepagrįstai susiaurindamas jos taikymo sritį. CMR konvencijos 32 str. 1 d. norma, nustatanti bendrąjį vienerių metų trukmės ieškinio senaties terminą ir prailgintą trejų metų terminą tyčinių veiksmų atveju reikalavimams pagal šią konvenciją pareikšti, taikytina tiek vežėjo ieškiniams krovinio siuntėjui dėl sutartinės prievolės sumokėti vežimo mokestį nevykdymo ar netinkamo vykdymo, tiek ieškiniams dėl žalos atlyginimo civilinės atsakomybės atveju. Šią išvadą patvirtina sisteminis CMR konvencijos 32 str. 1 d. įtvirtintų normų aiškinimas, atsižvelgiant į konvencijos sistemą bei struktūrą, tiek teismų praktikoje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės (Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas apžvalga, aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2001-06-15 nutarimu Nr. 31, 45 punktas), ką tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Be to, toks CMR konvencijos 32 str. 1 d. normų aiškinimas užtikrina vežimo sutarties šalių lygiateisiškumą ginant savo teises pareiškiant ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo UAB „Krautoma“ veiksmai dėl 71 207 Lt skolos nesumokėjimo yra tyčiniai ir ieškinio pateikimui taikė trejų metų ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis LR CK 6.63 str., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, t.y. kaltu dėl prievolės nevykdymo, tuo atveju, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pagal transporto užsakymuose nurodytas sąlygas apmokėjimas turėjo būti atliktas per 20 darbo dienų pateikus CMR originalus su gavėjų spaudais. Atsakovas su ieškovu nustatytais terminais neatsiskaitė. Nei įsiskolinimo faktas, nei skolos dydis nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijamas. Apelianto nurodomas argumentas dėl vežėjo veiksmų, nuo 2003 m. nesiimant priemonių savo pažeistoms teisėms apginti, neturi reikšmės siuntėjo prievolės atsiskaityti su vežėju už suteiktas krovinių vežimo paslaugas egzistavimui, ši aplinkybė neatleidžia apelianto nuo prievolių pagal sudarytas vežimo sutartis tinkamo įvykdymo. Vežėjui tinkamai įvykdžius savo prievoles, siuntėjui teko pareiga atsiskaityti už suteiktas vežimo paslaugas. Nagrinėjamu atveju CMR konvencijos 32 str. 1 d., nustatanti ieškinio senaties terminą, garantuoja kreditoriui terminą, per kurį jis savo pažeistas teises gali ginti kreipdamasis į teismą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog siuntėjo UAB „Krautoma“ kaltė dėl prievolės nevykdymo nagrinėjamu atveju pasireiškė tyčia, kadangi šalis siejo ilgalaikiai pasitikėjimo grįsti sutartiniai santykiai, o atsakovas, žinodamas apie savo prievolės egzistavimą, ją pripažindamas ir neginčydamas, sąmoningai vengė ją įvykdyti.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo, padarant išvadą, jog ieškinio pareiškimo teismui dieną ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs. Pažymėtina, jog, spręsdamas prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi nustatyti: 1) kokios trukmės yra ieškinio senaties terminas; 2) kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga; 3) ar ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta; 4) jeigu ieškinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Dėl ieškinio senaties termino eigos sustabdymo, nutraukimo ar atnaujinimo teismas sprendžia vadovaudamasis CMR konvencijos 32 str. ir atitinkamais nacionalinės teisės aktais. CMR konvencijoje nėra nuostatų dėl terminų, nustatytų jos 32 str., nutraukimo arba atnaujinimo, todėl šiems santykiams taikytini LR CK nustatyti ieškinio senaties termino nutraukimo arba atnaujinimo pagrindai. Toks ieškinio senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo, padarė išvadą dėl ieškinio senaties eigos nutraukimo LR CK 1.130 str. 2 d. įtvirtintu pagrindu, byloje esant skolininko veiksmus, liudijančius prievolės pripažinimą, patvirtinantiems įrodymams. Kadangi atsakovo prašomų ieškinio senaties termino pabaigos teisinių pasekmių netaikymas, nustačius, jog šis terminas ieškinio pareiškimo teismui dieną nebuvo pasibaigęs, buvo grindžiamas ieškinio senaties termino nutraukimą, o ne sustabdymą reglamentuojančių teisės normų taikymu, apeliacinio skundo argumentai dėl CMR konvencijos 32 str. 2 d. įtvirtintų ieškinio senaties termino sustabdymo pagrindų nebuvimo, atmestini kaip nesusiję su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančio 2005-02-28 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto reikšmę ieškinio senaties nutraukimui (b.l. 57) ir pagrįstai laikė, kad nuo 2005-02-28 ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo (LR CK 1.130 str. 3 d.). Ieškovas V. Jackevičiaus įmonė „Vilija“, 2007-10-18 kreipdamasis į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Krautoma“ dėl skolos priteisimo, nepraleido CMR konvencijos 32 str. 1 d. įtvirtinto trijų metų ieškinio senaties termino. Todėl, nustačius atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškovu už suteiktas vežimo paslaugas nevykdymo faktą, buvo pagrindas ieškinį tenkinti bei priteisti susidariusį įsiskolinimą ir palūkanas dėl prievolės nustatytu terminu neįvykdymo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-04-04 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo UAB „Krautoma“ apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovo V. Jackevičiaus įmonės „Vilija“ naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato ankstesnį dalyvavimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mažintinos iki 500 Lt (LR CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Krautoma“ (įm. kodas 123872795) V. Jackevičiaus įmonei „Vilija“ (įm. kodas 168428065) 500 Lt (penkis šimtus Lt) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Rasa GudžiūnienėRomualda Janovičienė