- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-11
- Bylos Nr.
- A-556-1140-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- H. J.
- Atsakovas
- Pravieniškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovui Pravieniškių 1 – iesiems pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas H. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 6 – 9) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 16/05-46 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2006 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 2S-993 bei įpareigoti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administraciją suteikti pareiškėjui prieigą prie globalaus kompiuterinio tinklo.
Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu suteikti informaciją apie galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje ir siekti antro aukštojo mokslo. 2006 m. birželio 14 d. gavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2006 m. birželio 12 d. atsakymą, kuriame nurodyta, kad visa dominanti informacija yra adresu www.aikos.smm.lt. 2006 m. birželio 28 d. raštiškai paprašė Pravieniškių 1 -jų pataisos namų direktorių suteikti prieigą prie globalaus kompiuterinio tinklo (interneto), kur yra pareiškėją dominanti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos informacija apie studijas, tačiau 2006 m. liepos 1 d. gavo direktoriaus Vytauto Aleknavičiaus raštą Nr. 16/05 - 46, kuriame nurodyta, kad pataisos namų administracija neturi galimybių patenkinti prašymą, nes nei vienas galiojantis teisės aktas nenumato galimybės nuteistiesiems naudotis internetu. Apskundus tokį sprendimą Kalėjimų departamentui, 2006 m. liepos 28 d. gavo Kalėjimų departamento sprendimą, kuriuo atsakovo veiksmai pripažinti teisėtais. Pareiškėjo manymu, sprendimai neteisėti, nes jokio apribojimo naudotis internetu nei įstatymai, nei teismo nuosprendis nenumato, informacijos ar pagalbos gavimo forma įstatymu neapibrėžta, todėl elektroninė forma negali būti savavališkai, neturint tam pagrindo, panaikinta.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių 1 – ieji pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 21 – 24) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Bausmių vykdymo kodeksas nustato bendrąsias nuteistųjų teises, o šių teisių realizavimas yra pateikiamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Laiškų išsiuntimo bei gavimo tvarką konkrečiai reguliuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 4/07-120 ,,Dėl nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklių patvirtinimo“ bei Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2005 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 1/05-68 ,,Dėl nuteistųjų laiškų gavimo ir išsiuntimo tvarkos patvirtinimo“. Šiuose teisės aktuose visiškai nekalbama apie nuteistųjų galimybę bendrauti elektroniniais laiškais, be to, Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, jog nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, todėl laiškų gavimo bei išsiuntimo tvarka, kuri patvirtinta pataisos namų direktoriaus įsakymu, privaloma nuteistiesiems vykdyti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 25) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nustatyta nuteistųjų teisė naudotis kompiuteriais, tačiau tau nereiškia, jog pataisos įstaigos administracija privalo garantuoti nuteistajam interneto ryšį, nes nuteistiesiems teisės naudotis internetiniu ryšiu įstatymas nesuteikia. Taip pat įstatymas neįpareigoja pataisos įstaigos administracijos garantuoti nuteistajam interneto ryšį.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 2 d. sprendimu (b. l. 65 – 67) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, jog ginčas kilęs dėl pareiškėjo kaip nuteistojo teisės naudotis internetu, tokią teisę pareiškėjui grindžiant Bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 10 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 1 dalimi, 100 straipsnio 1 dalimi, 110 straipsnio 2 dalimi, BVK 1 priedu ,,Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašu“, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi. Teismas nurodė, kad BVK nustato bendrąsias nuteistųjų teises, o šių teisių realizavimas yra pateikiamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 192 punkte nurodoma, kad nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, pataisos įstaigos personalui įteikiami pašto vokuose, o skirti pataisos įstaigos direktoriui - nuteistojo nuožiūra. Laiškų išsiuntimo bei gavimo tvarką konkrečiai reguliuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 4/07-120 ,,Dėl nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklių patvirtinimo“ bei Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2005 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 1/05-68 ,,Dėl nuteistųjų laiškų gavimo ir išsiuntimo tvarkos patvirtinimo“ (b. l. 30-38). Teismas išanalizavęs aukščiau paminėtas teisės normas padarė išvadą, kad pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai necenzūruojami, o juos privalu išsiųsti per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento, nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai turi būti raštu ir vokuose, nuteistiesiems draudžiama kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais ne per pataisos namų administraciją, todėl, dėl šių aplinkybių, nuteistiesiems interneto prieiga nesuderinama su paminėtų teisės aktų reikalavimais. Sudarius galimybę nuteistajam naudotis internetu, pataisos namų administracija neteks galimybės vykdyti minimų įstatymų nuostatų. Teismas nurodė, kad BVK 1 priede ,,Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąraše“ nėra nurodytas internetas. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvių kalbos žodyne pateiktas interneto apibūdinimas leidžia daryti išvadą, jog jis, nebūdamas daiktu ar reikmeniu, negalėjo būti įtrauktas į minėtą BVK 1 priedą. Teismas įvertinęs tai, jog BVK 1 priede ,,Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąraše“ yra nurodyti telefonai ir radijo ryšio priemonės, ribojantys nuteistųjų asmenų galimybes tęsti nusikalstamas veikas atliekant laisvės atėmimo bausmę, konstatavo, jog ir draudimas naudotis internetu riboja nuteistųjų asmenų teises tęsti nusikalstamas veikas. Šiuo atveju BVK, Taisyklių nuostatos aiškiai įpareigoja nuteistuosius laikytis nustatytos tvarkos pataisos įstaigoje ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, todėl pareiškėjas privalo vykdyti ir tuos administracijos reikalavimus, kurie yra pateikti įsakymo forma, tarp jų ir laiškų gavimo bei išsiuntimo tvarkos, kuri yra patvirtinta pataisos namų direktoriaus įsakymu, o tai atitinka BVK 10 straipsnio 1 dalies nuorodą, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 76 – 79) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė teisės normas.
2. Teismas pripažino, kad nei vienas galiojantis įstatymas nedraudžia kaliniui naudotis internetu. Poįstatyminiais aktais negalima naikinti ar riboti įstatymo galiojimo.
3. Pašto siuntų (tarp jų ir laiškų) reguliavimo mechanizmas, nurodytas poįstatyminiuose teisės aktuose, negali riboti ar drausti elektroninių laiškų siuntimo vien dėl to, kad elektroninis laiškas negali būti patikrintas. Tai prieštarauja Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 3 straipsnio 2 daliai.
4. Teismas visiškai nekomentuoja interneto kaip mokymosi priemonės ar informacijos šaltinio, tuo sąmoningai nutylint apie apribotą teisę į mokslą bei informaciją.
5. Vadovaujantis Konstitucijos 25 straipsniu žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ar skleisti informaciją bei idėjas.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių 1-ieji pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 87) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimą palikti galioti.
Atsakovas nurodo, kad pataisos namai turi užtikrinti, jog nuteistieji atliekantys laisvės atėmimo bausmę nedarytų nusikalstamų veikų. Internetas yra toji terpė, kurioje tokia veika visiškai galima. Apie tai pakankamai informacijos pateikiama įvairiose priemonėse, todėl pataisos namų administracija privalo imtis prevencinių priemonių galimai nusikalstamai veikai užkardinti. Pataisos įstaigoje veikia vidurinė mokykla, visi moksleiviai gali naudotis visa reikalinga literatūra mokymosi reikalams. Tam įstaigos administracija netrukdo. Baigiamųjų klasių moksleiviai laiko egzaminus, rodo neblogus rezultatus. Be to, įstaigoje Elektrėnų profesinio rengimo centras rengia kompiuterių operatorius. Netgi tokiai specialybei įsigyti mokymo įstaiga neprašo interneto prieigos. Todėl naudojimasis internetu įtakos mokymosi rezultatams neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas ginčas dėl nuteistojo teisės į internetą.
Bendrąja prasme internetas (iš anglų Interconnected Networks) – tai kompiuterinis tinklas, jungiantis kelis tinklus, tačiau visų pirma jis suprantamas kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą (ryšiui tarp kompiuterių palaikyti). Vartotojų požiūriu, internetas visų pirma reiškia pasaulinį tinklą (WWW – World Wide Web), elektroninio pašto, IRC ir naujienų grupių paslaugas. Naudotojo kompiuteris prie interneto gali būti jungiamas per modemą, ISDN įrangą, DSL įrangą arba skirtinę liniją (kai interneto paslaugą tiekia telefoninio ryšio bendrovė), kabelinį modemą (kai interneto paslaugą tiekia kabelinė televizija), radijo ryšį. Interneto vartotojo kompiuteryje turi būti įtaisyta tinklo plokštė, įdiegta speciali programinė įranga. Prie interneto prisijungęs vartotojas gali naudotis elektroniniu paštu, pasaulinio informacijos tinklo duomenų masyvais, iš tinklo kompiuterių atsisiųsti failų, juos naujinti, kopijuoti, šalinti (FTP), dalyvauti diskusijų grupėse, kreiptis į interneto žiniasklaidą, interaktyviai bendrauti pokalbių kambariuose (IRC), pirkti ir parduoti įvairias prekes, kurti tinklalapius ir kita. Taigi interneto galimybės labai plačios ir gali būti pritaikytos ne vien tik švietimo, savivertės kėlimo tikslams. Teisė naudotis interneto teikiamais privalumais visuomenei iš esmės nėra ribojama, tačiau atskiroms socialinėms grupėms, atsižvelgiant į jų specifiką, ne visada gali būti absoliuti.
Pareiškėjas H. J. atlieka bausmę Pravieniškių 1 – uosiuose pataisos namuose. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato bausmių vykdymo įstatymai, kurių paskirtis nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimų tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Vienas iš kertinių bausmės vykdymo įstatymų – Bausmių vykdymo kodeksas, kurio normos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais.
Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (Bausmių vykdymo kodekso 10 str. 1 d.).
Bendrosios nuteistųjų teisės išvardintos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalyje, o specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių tvarką ir sąlygas reglamentuojantys to paties Bausmių vykdymo kodekso skyriai.
Bausmių vykdymo kodekso šeštasis skirsnis apibrėžia specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teises ir pareigas. Turint omenyje, kad apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę šios skyriaus taisyklės taikytinos ir jam. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalį, esantį šeštame skirsnyje, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Naudojimosi televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (2 d.). Tačiau pagrindinius ir principinius standartus nustatančiame teisės akte, reglamentuojančiame bausmių vykdymo tvarką, sąlygas, t. y. Bausmių vykdymo kodekse, tiek bendrosiose jo nuostatose, tiek specialiosiose nėra taisyklės, kurios pagrindu nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, būtų suteikiama teisė naudotis internetu.
Viešojo administravimo subjektai – institucijos, įstaigos, tarnybos, tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 4 d.). Prie viešojo administravimo subjektų priskiriamos ir bausmių vykdymą prižiūrinčios kompetentingos institucijos inter alia ir Pravieniškių 1- ieji pataisos namai, nepriklausomai nuo to, kad pataisos namų paskirtis vis dėl to yra specifinė. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip kaip numato teisės aktai. Priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip kaip nėra leidžiama. Jei įstatymų leidėjas nėra įgalinęs bausmių vykdymo institucijas suteikti nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmes teisės į internetą, tokia teisė negali būti suteikta veikiant viršijant apibrėžtų įgalinimų ribas (ultra vires).
Interpretuojant įstatymų leidėjo nuteistiesiems suteiktą teisę naudotis kompiuteriais, iš pirmo požiūrio siaurąja prasme būtų galima iškelti teisinę hipotezę, jog tokia teisė neatsiejama nuo kitos išvestinės teisės į internetą, tačiau toks specialiosios teisės aiškinimas būtų vienpusiškas, paviršutinis, neatsižvelgus į bausmių vykdymo institucijoms teisės aktais keliamus uždavinius bei tikslus.
Bausmių vykdymo institucijos įgyvendindamas nuteistųjų izoliavimą ir užtikrindamos nuolatinę jų priežiūrą turi vadovautis tokiais faktoriais kaip pagarba žmogaus orumui, profesionalumas, ryžtu elgtis su kaliniais humaniškai ir geranoriškai, veikti bešališkai ir teisingai. Su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę (Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 7 p.). Tačiau kalinimo įstaigų administracija taip pat turi teisę skirti nuobaudas nuteistiesiems, nesilaikantiems jiems įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų pareigų ir draudimų, privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindais ir tvarka įstaigoje vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją ir ikiteisminį tyrimą (Pravieniškių 1 –ųjų pataisos namų nuostatai patvirtinti Teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168 11.7, 11.9 punktai). Turint omenyje jau pirmiau minėtas šioje nutartyje interneto teikiamas galimybes, atsižvelgiant į kriminalinių nusikaltimų pobūdžius bei jų rimtumą, mastą, suteikiant laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui teisę naudotis visuotiniu kompiuteriniu tinklu, kalinimo įstaigų administracijai keliamo vieno iš uždavinio atlikimas - vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, iš esmės būtų paneigiamas ar sunkiai įgyvendinamas. Vadinasi, ir šis ką tik aptartas aspektas taip pat lemia išvadą, kad skundžiami Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 16/05-46 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 2S-993 buvo teisėti ir pagrįsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ir pirmiau pasisakęs dėl bausmę atliekančio asmens teisės į internetą, bet pozicija išdėstyta ne identiškoje pagal savo faktines aplinkybes administracinėje byloje, ne dėl tokio pat reikalavimo, ne tarp tų pačių šalių ir negali turėti įtakos, nagrinėjant šį socialinį konfliktą bei priimant galutinį baigiamąjį teisės aktą.
Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o H. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.