Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovei K. D., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovui L. T., jo atstovei advokatei L. G., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Jurgitai Jazukevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui L. T., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2012 04 18 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui L. T., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo (b.l. 2-3). Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos dukters M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00Lt kas mėnesį nuo 2012 04 01 iki jos pilnametystės, priteisti išlaikymo skolą 9 600,00Lt už laikotarpį nuo 2010 04 01 iki 2012 04 01.

Byloje 2012 06 11 buvo paskirta teismo DNR ekspertizė (b.l. 26-27).

Teisme 2012 07 23 gautas ekspertizės aktas Nr. ES 220/12(01) (b.l. 28-29), kuriame nurodyta išvada, jog L. T. yra vaiko M. D. tėvas su 99,9999999 procentų tikimybe.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimą.

Atsakovas teismo posėdžio pareiškė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, tai yra sutinka teikti išlaikymą dukrai po 200,00Lt kas mėnesį, o skolą skaičiuojant po 1 MGL per mėnesį.

Institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje, atstovė nurodė, kad M. D. gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl yra tenkintinas, o išlaikymo dydžio klausimą palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad M. D. gimė (duomenys neskelbtini), o jos motina yra K. D., mergaitės gimdomo dokumentuose duomenų apie tėvą nėra (b.l. 5), ieškovė darbo pajamų neturi (b.l. 47), nekilnojamojo turto neturi (b.l. 7-9, 45), jai šioje byloje yra suteikta valstybės garantuojama 100 procentu apmokama teisinė pagalba (b.l. 4, 19), ieškovės šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą nėra įtraukta (b.l. 17-18), atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto neturi (b.l. 44, 48), jis dirba (duomenys neskelbtini) jam išmokamas 1 235,62Lt darbo užmokestis, vykdamas į darbo vietą atsakovas patiria išlaidų, susijusių su degalų įsigijimu savo sąskaita (b.l. 50).

Dėl tėvystės nustatymo.

Atsižvelgiant į šalių paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir ekspertų išvadą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsniu, nustatytina, kad atsakovas L. T. yra ieškovės dukters M. D. tėvas.

Įregistruojant vaiko gimimą, mergaitės pavardė buvo nurodyta pagal jos motinos pavardę. Esminio ginčo dėl vaiko pavardės nėra, šalys nereiškia jokių reikalavimų dėl vaiko pavardės, todėl nustačius tėvystę, M. D. pavardė turėtų likti ta pati kaip yra nuo gimimo įregistravimo (Lietuvos Respublikos CK 3.167str. 1d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nepilnametės M. D. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina K. D. (Lietuvos Respublikos CK 3.168str., 3.174str.). Vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su motina, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šalys susitaria, bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina, kenktų vaiko interesams, nėra, VTAS skyriaus atstovė dėl to neprieštarauja. Mažametė M. D. nuo gimimo gyvena su savo motina ir jos artimaisiais, atsakovas su dukra nebendrauja.

Tėvai yra skatinami taikiai susitarti dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nesusituokę ir skyrium gyvenantys tėvai tą gali padaryti sudarydami sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pateikti teismui ją tvirtinti (Lietuvos Respublikos CK 6.983str., 6.985str., CPK 579str.). Atsižvelgiant į šalių santykius, į tai, kad M. D. tėvai kartu negyvena, tarpusavyje nebendrauja, į nepilnamečio vaiko teisinį interesą į jo teisinio socialinio statuso apibrėžtumą, gyvenamoji nustatytina (Lietuvos Respublikos CPK 3.169str. 2d.). Ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama tokio pobūdžio reikalavimą, šalys nesutarė dėl vaiko tėvystės, jo išlaikymo, galima daryti prielaidą, jog pirminiame etape buvo ginčas ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Juo labiau, kad nepaisant esamų skirtumų vaiko gyvenamosios vietos nustatymo institutas Lietuvoje yra pakankamai artimas Vakarų Europoje paplitusiam teisės į vaiko globą instititutui, o vaikui yra labai svarbu, kad būtų konkrečiai apibrėžtas asmuo atsakingas už vaiką.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo.

Atsakovui sutikus su ieškinio reikalavimais dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, esminis ginčas byloje kyla dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tai ir yra kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš tėvų ar išlaikymo pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3. 192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, be to išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, kurios negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas sprendžia, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 850,00Lt. Ieškovė prašo priteisti mažiau nei pusę tos sumos iš atsakovo.

Atsižvelgiant į šalių dukters amžių, poreikius (dviejų su puse metų amžiaus, augantis vaikas) bendra abiejų tėvų suteikta 400,00Lt suma, kaip prašo priteisti atsakovas, būtų tik optimali tenkinant tik pačius būtiniausius vaiko poreikius. Ieškovė nurodo, kad dukters išlaikymui ji išleidžia didesnę sumą, dažnai tenka keisti rūbus, avalynę, perka maistą, reikės dukrą pradėti leisti į darželį, jos gaunamos socialinės pašalpos nepakanka, todėl ją turi išlaikyti jos tėvai, ieškovė nedirba, nes augina mažametį vaiką. M. D. gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, aprūpina maistu ir panašiai. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, kartu su vaiku gyvenantis tėvas ar motina patiria daugiau išlaidų vaiko išlaikymui, kurių dažnai negalima numatyti iš anksto.

Ieškovė ir atsakovas daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi.

Įvertinant byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, šalių paaiškinimus galima daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė, nei atsakovo. Abu, ieškovė ir atsakovė, gyvena pas savo tėvus, nuosavo būsto neturi. Tačiau atsakovas dirba. Net ir išskaičiavus iš jo uždarbio kelionės išlaidas, kaip jis pats nurodo, jam vienam lieka apie 800,00Lt pragyvenimui. Tai, ką jis nurodo duoda savo motinai už komunalinius patarnavimus ir maistui, yra jo pragyvenimo išlaidos. Tuo tarpu ieškovė ir jos dukra turi išgyventi iš gaunamos 315,00Lt pašalpos. Pažymėtina, kad ieškovės tėvai nėra tie asmenys, ant kurių pečių turėtų būti perkelta šalių pareiga išlaikyti dukrą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į nepilnamečio vaikų amžių, poreikius, jo tėvų turtinę padėtį, atsakovo pajamas, sveikatos būklę, išlaikymas vaikui priteistinas po 300,00Lt per mėnesį nuo 2010 04 01 kaip nurodyta ieškinyje (Lietuvos Respublikos CK 3.196str., 1d. 1p., 3.200str.).

Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų numatytas teises ir pareigas. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimu ir nuo tos dienos atsiranda tėvų pareiga išlaikyti vaiką (Vaiko teisių konvencija 7str.). Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad nuo vaiko gimdomo dar nėra praėję trejų metų, išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas pagal ieškinį nuo 2010 04 01 (Lietuvos Respublikos CK 3.200str.).

Ieškovė skirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str.-3.186 str.).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 3d.), nustatoma bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.175str.).

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d. 2p., 14p.). Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis (Lietuvos respublikos CPK 96str. 1d.), skaičiuojant ieškinio sumą pagal Lietuvos Respublikos CPK 85str. 1d. 3p., 80str. 1d. 1p. nuostatas (300,00Ltx12mėn.x3proc) 108,00Lt, taip už du neturtinio pobūdžio reikalavimus po 143,00Lt (Lietuvos Respublikos CPK 80str. 1d. 5p.), iš viso 394,00Lt žyminio mokesčio ir 400,00Lt teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos CPK 96str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (2010 03 24 gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tėvas yra L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), o M. D. yra L. T. duktė.

Nustačius tėvystę, palikti M. D. tą pačią pavardę – D.

Nustatyti nepilnametės M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina K. D., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis 300,00Lt (trijų šimtų litų) dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2010 04 01 iki jai sueis pilnametystė.

Nepilnametei M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti jos motiną K. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 394,00Lt (tris šimtus devyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 400,00Lt (keturis šimtus litų) teisinio atstovavimo išlaidoms atlyginti, iš viso 794,00Lt (septynis šimtus devyniasdešimt keturis litus).

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą turi būti sumokėtos VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo sprendimo dėl tėvystės nustatymo įsiteisėjimo išsiųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.