Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui dėl 2009 m. kovo 19 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. kovo 19 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu J.B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2009 m. kovo 17 d. 15 val. savo sodybos atviroje valdoje (duomenys neskelbtini) kaime, laikė palaidą, be antsnukio šunį, kuris puldamas ant D. M., sukėlė pavojų jos sveikatai. Tuo J.B. pažeidė 2005-03-03 Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-2-53 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Plungės rajone taisyklių 42, 48 punktų reikalavimus.

Nukentėjusioji D.M. apie teismo posėdžio laiką informuota tinkamai (b.l.50).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

J.B. 2009 m. kovo 19 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn J.B. patrauktas už tai, kad 2009 m. kovo 17 d. 15 val. savo sodybos atviroje valdoje laikė palaidą, be antsnukio šunį, kuris puldamas D.M. sukėlė pavojų jos sveikatai. J.B. pažeidė Plungės rajono savivaldybės tarybos 2005-03-03 sprendimu Nr. T1-2-53 patvirtintų „Gyvūnų auginimo ir laikymo, Plungės rajone taisyklių“ 42, 48 punktų reikalavimus.

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už šios veikos įvykdymą, jei tai sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Telšių apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis R. A. paaiškino, kad buvo gautas D.M. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog 2009 m. kovo 17 d. nuvykus pas J.B. į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie pašto dėžutės ją užpuolė du šunys, atbėgę iš J.B. kiemo. Rudos spalvos šuo buvo agresyvus, puolė ant jos, todėl jai teko panaudoti ašarines dujas. Nukentėjusiosios teigimu dėl to, kad šuo buvo palaidas ir puolė ant jos, jos sveikatai grėsė pavojus. Liudytojo teigimu, jam nuvykus į J.B. sodybą, sodybos šeimininkas atsisakė nuo paaiškinimų, taip pat atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą. Jo buvimo sodyboje metu vienas šuo buvo patalpoje, o kitas palaidas be antsnukio bėgiojo kieme, tačiau nebuvo agresyvus. Sodybos teritorija atvira, iki pašto dėžutės apie 400 metrų.

Šie liudytojo paaiškinimai iš dalies patvirtina nukentėjusiosios D.M. pareiškime ir paaiškinime nurodytas aplinkybes (b.l.41-42), kad J.B. laiko du šunis. Šių aplinkybių neneigia ir pats J.B., patvirtindamas, kad turi du šunis, kurių vienas yra juodas, kitas rusvos spalvos. J.B. teigia, kad vienas šuo yra pririštas, o kitas laikomas namo viduje ir neneigia, kad šunys yra laisvai išleidžiami į namų valdą, kadangi nėra agresyvūs ir niekam nekelia pavojaus. J.B. taip pat neneigia aplinkybių, kad iš namų valdos šunys gali netrukdomai išeiti, kadangi tik dalis teritorijos yra aptverta.

Kaip jau minėta, administracinė atsakomybė pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį gali atsirasti tik tuomet, kai dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimo kyla grėsmė asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Kaip nustatyta iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojo R.A. paaiškinimo, jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų pagrindžiama ir įrodoma, kad J.B. veika, pažeidus gyvūnų įsigijimo, laikymo, gabenimo, registravimo gyvenamosiose vietos taisykles, būtų sukėlusi grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, nėra. Pats grėsmės faktas, grėsmės mastas asmens turtui, sveikatai ir gyvybei įvertintas tik pagal pačios D.M. subjektyvų vertinimą ir pareiškime nurodytas aplinkybes ir nėra pagrindžiamas jokiais kitais faktiniais duomenimis, pagal kuriuos būtų galima įvertinti nurodytą situaciją, bei jos realumą.. Kaip nustatyta iš šalių ir liudytojo paaiškinimų, pašto dėžutės, kuriose yra paliekamos pašto siuntos ir spauda yra nutolusios apie 300-400 metrų atstumu nuo J.B. sodybos ir būtent prie jų nukentėjusioji nurodo buvusi užpulta šuns. Apklausiant liudytoju policijos pareigūną tyrusį pareiškimą, pastarasis nurodė, kad rudos spalvos šuo nebuvo agresyvus ir nepuolė policijos pareigūno net jam atvykus ir užėjus į J.B. sodybos kiemą. Taigi šios aplinkybės kelia abejonių vertinant ar buvo kilusi grėsmė nukentėjusiosios sveikatai esant pareiškime išdėstytoms aplinkybėms. Tiriant nukentėjusiosios pareiškimą neįvertintos aplinkybės, kokią įtaką šiai situacijai ir jos vertinimui galėjo turėti J.B. įvardinamas konfliktas su D.M. J.B. teigimu konfliktas kilo prieš keletą mėnesių, jam siekiant išsiaiškinti ar jis pasirašydamas dėl registruotos pašto siuntos įteikimo pasirašė būtent už įteikiamą pašto siuntą, o ne tuščiame popieriaus lape.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Žr. pvz.:Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Kadangi veikos kvalifikavimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nesurinkus pakankamai faktinių duomenų dėl kilusios grėsmės sveikatai ir šią grėsmę vertinant tik pagal pačios nukentėjusiosios paaiškinimą, J.B. veika pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį kvalifikuota nepagrįstai. Todėl esant šioms aplinkybėms analizuojama ar J.B. veikoje yra kito administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, ar jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal kitą ATPK straipsnį. Šių aplinkybių įvertinimui analizuotinas teisinis reguliavimas dėl naminių gyvūnų laikymo ir auginimo.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos. Pagal šio straipsnio 3 dalį savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

2005-03-03 Plungės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr.T1-2-53 „Dėl gyvūnų auginimo, laikymo, agresyvių šunų auginimo ir laikymo, gyvūnų identifikavimo, registravimo ir apskaitos Plungės rajone taisyklių patvirtinimo“, patvirtino Gyvūnų auginimo ir laikymo Plungės rajone taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 4 punktas numato, kad šių taisyklių Plungės rajone privalo laikytis visi fiziniai bei juridiniai asmenys. Taisyklių 42 punktas numato, kad savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, gyvybei ar nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, sanitarijos ir higienos taisyklių reikalavimų; 48 punktas numato, kad sodų bendrijose ir atvirose valdose prie atskirų privačių statinių šunys turi būti laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams saugiuose voljeruose.

Taigi, 2005-03-03 Plungės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-2-53 „53 „Dėl gyvūnų auginimo, laikymo, agresyvių šunų auginimo ir laikymo, gyvūnų identifikavimo, registravimo ir apskaitos Plungės rajone taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės, kurių teisinis reguliavimas aptartas šioje nutartyje, numatė, kad šuns savininkas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės, nekenktų žmonių sveikatai, gyvybei ir nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, sanitarijos ir higienos taisyklių reikalavimų. Taip pat, kad būtų laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams saugiuose voljeruose. Todėl J.B., neužtikrindamas, kad jo laikomi šunys neišeitų už jo namų valdos ribų į viešojo naudojimo teritorijas ar kitų asmenų valdas, nesilaikė aukščiau aptartųjų taisyklių nuostatas ir įvykdė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 1 dalį, kuris numato administracinę atsakomybę už gyvūnų laikymo ir gabenimo taisyklių pažeidimą.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Kaip matyti 2009 m. kovo 19 d. nutarimo, J.B. atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį, tačiau ši veika dėl jau aukščiau aptartų argumentų yra inkriminuota nepagrįstai ir veikos kvalifikacija turi būti keičiama į ATPK 110 straipsnio 1 dalį. Teisės pažeidimo protokole ir nutarime yra inkriminuota veika, numatanti atsakomybę už sunkesnę veiką, tuo pačiu numatant ir griežtesnę administracinę atsakomybę, todėl teismas nepažeis asmens teisių jo įvykdytą veiką perkvalifikuodamas į švelnesnę atsakomybę numatančią veiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2009 m. kovo 19 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo J.B. veika perkvalifikuojama į ATPK 110 straipsnio 1 dalį ir skiriama administracinė nuobauda – įspėjimas. Administracinės nuobaudos rūšis parenkama atsižvelgiant į J.B. amžių (76 metų amžiaus) ir įvertinant tai, kad ši aplinkybė kartu yra ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio1 dalies 10 punktas).

Skunde J.B. nurodė, kad jam kilo abejonių dėl pareigūno įgalinimų priimti nutarimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Institucija teismui pateikė 2008-10-09 Telšių apskrities VPK viršininko įsakymą Nr. 86-V-6, kuriuo patvirtinama, kad R.A. yra suteikti įgalinimai policijos vardu pagal kompetenciją nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracine nuobaudas. Todėl J.B. skundo argumentai, kad administracinę bylą išnagrinėjo ir ginčijamą nutarimą priėmė įgalinimų neturėjęs pareigūnas, nepagrįsti.

Dėl procesinių pažeidimų.

J.B. savo argumentus dėl nutarimo panaikinimo grindžia ir procesiniais pažeidimais.

ATPK 297 str. numato, kad teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R.A. nurodė, kad J.B. atsisakė nuo bet kokių paaiškinimų, todėl teisės pažeidimo protokolas ir jame išdėstytos aplinkybės yra užfiksuotos pagal nukentėjusiosios parodymus. Surašius protokolą iš karto priimtas ir nutarimas patraukti J.B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį.

ATPK 259 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą, kurio vienas egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ATPK 260 straipsnio 4 dalis įpareigoja pareigūną surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinti jo teises ir pareigas, numatytas šio kodekso 272 straipsnyje. ATPK 272 straipsnyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba ir t.t. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, policijos pareigūnas R.A. tirdamas nukentėjusiosios pareiškimą, atvyko pas J.B. į namus ir nurodė pateikti paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių. J.B. atsisakius teikti paaiškinimą, pastarajam iš karto buvo surašytas teisės pažeidimo protokolas ir iš karto priimtas nutarimas patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Esant tokiai teisės pažeidimo tyrimo sekai J.B. pagrįstai nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės, kadangi po teisės pažeidimo protokolo surašymo nesuteikta galimybė nei susipažinti su kaltinimo apimtimi, įrodymais kuriais grindžiamas kaltinimas, pateikti paaiškinimus dėl pateikto kaltinimo įvykdžius teisės pažeidimą, naudotis advokato ar kito atstovo pagalba. Šiomis teisėmis asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn gali realiai pasinaudoti tik tada, kai administracinė byla yra nagrinėjama po protokolo surašymo paskyrus vėlesnę jos nagrinėjimo datą, suteikus asmeniui protingai pagrįstą laiko tarpą ATPK 272 straipsnyje numatytų teisių realizavimui.

Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2003-01-10 nutartimi administracinėje byloje Nr.29-03, bylų kategorija 34, 41, biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003 metai, 57-59 psl.) suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje, kuria nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Todėl konstatuojama, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinami visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. J.B. teisminiame bylos nagrinėjime dalyvavo, pateikė paaiškinimus, susipažino su bylos medžiaga, todėl akivaizdu, kad jei ir buvo padaryta procesinių pažeidimų administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, jie yra pašalinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taipogi tikslinga į įvertinti ir tai, kad grąžinus nagrinėti administracinę bylą iš naujo, nurodant pašalinti aukščiau įvardintus pažeidimus (ATPK 124 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu) nebus užtikrinamas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

J. B. skundą tenkinti dalinai.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2009 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 211546, kuriuo J. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį, panaikinti.

Priimti naują nutarimą ir J. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį ir už įvykdytą veiką paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Kitoje dalyje J. B. skundo nepatenkinti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.