Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-03-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-650-490/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
2YT-650-490/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02941-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
V. S., R. A.
Suinteresuotas asmuo
M. A., T. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Laima Razvickienė
Civilinė byla Nr. 2YT-650-490/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02941-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,dalyvaujant pareiškėjams V. S., R. A., jų atstovei advokatei Laimai Razvickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. A., T. A. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai V. S. ir R. A., tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2008-10-10, mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2017-05-09, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.

Pareiškime nurodė, kad 2017-05-09 mirė pareiškėjų motina J. A., gim. (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjų motinos mirties pradėjus tvarkyti paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo, kad J. A. nebuvo priėmusi palikimo po sutuoktinio J. A. mirties. 2017-05-09 palaidojus J. A., 2017-05-18 staiga mirė pareiškėjų brolis R. A., gim. (duomenys neskelbtini). Dar abiem tėvams esant gyviems, broliai R. A. ir R. A. gyveno kartu su tėvais, o pareiškėja V. S., nors ir gyveno atskirai su šeima, tačiau visą laiką padėjo tėvams pragyventi, rūpinosi tėvais, prižiūrėjo. Po pareiškėjų tėvo J. A. mirties, jo paliktą turtą faktiškai pradėjo valdyti ir valdė bei prižiūrėjo iki savo mirties jo sutuoktinė, pareiškėjų motina J. A.. Po tėvo mirties motinai J. A. atiteko tėvo asmeniniai daiktai, dokumentai, piniginiai indėliai (b. l. 1–4).

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. S. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad mirus tėvui J. A., dėl jo turto paveldėjo į notarą niekas nesikreipė, mama J. A. ir toliau liko gyventi kartu su sutuoktiniu statytame name (duomenys neskelbtini)., mokėjo visus mokesčius, naudojosi po sutuoktinio mirties likusiais daiktais, t. y. priėmė po tėvo mirties likusį palikimą faktiniu valdymu. Po tėvo mirties kartu su mama name liko gyventi ir jos du sūnūs R. A. bei R. A., kurie padėjo mamai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. A. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad mirus tėvui J. A., jo turto niekas nepaveldėjo, dėl turto paveldėjimo po tėvo mirties į notarą niekas nesikreipė. Mamai J. A. atiteko tėvo asmeniniai daiktai, ji ir toliau liko gyventi name (duomenys neskelbtini)., tuo pačiu padėjo finansiškai išlaikyti sūnų R. A.. O abu pareiškėjai, kiek leido jų galimybės, padėjo mamai finansiškai, teikė visokeriopą pagalbą buityje, prižiūrėjo sergančią.

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė nustatyti pareiškėjų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad J. A., mirusi 2017-05-09, priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. A., mirusio 2008-10-10, mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys M. A., T. A. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis pareiškėjų V. S. ir R. A., jų atstovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai V. S. ir R. A. yra J. A. ir J. A. vaikai (b. l. 7, 11, 12, 13, 14). Pareiškėjai taip pat turėjo brolį R. A., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris 2017-05-18 mirė (b. l. 16). J. A. su J. A. susituokė 1954-11-28 (b. l. 9). Pareiškėjų tėvas J. A. mirė 2008-10-10 (b. l. 8). J. A. nuo 1971-02-05 iki mirties (2008-10-10) buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (b. l. 10). Pareiškėjų motina J. A. mirė 2017-05-09 (b. l. 15). Pareiškėjų tėvai nuosavybės teise valdė: 0,0745 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).), 1997-03-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. P46/97-0102 pagrindu; pastatą- gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini). (151,15 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).), 1972-01-14 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 40 pagrindu (b. l. 20, 21). Minėtas turtas buvo registruotas J. A. vardu. Pareiškėjai dėl palikimo priėmimo po motinos J. A., mirusios 2017-05-09, mirties kreipėsi į Jonavos rajono 3-iąjį notaro biurą (b. l. 18, 19). Pareiškėjas R. A. ir pareiškėjų brolis R. A. gyveno kartu su tėvais (duomenys neskelbtini).. Pareiškėjų brolis R. A. 2017-05-18 mirė (b. l. 16). Miręs R. A. turi du sūnus M. A. ir T. A., kurie šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjų teigimu, abu broliai R. A. ir R. A., gyvendami su tėvais, padėjo tėvams buityje. Tėvams padėdavo pragyventi, juos prižiūrėdavo taip pat ir pareiškėja V. S.. Po tėvo J. A. mirties, jo paliktą turtą faktiškai pradėjo valdyti ir valdė iki savo mirties jo sutuoktinė, pareiškėjų motina J. A., o jos vaikai padėjo motinai išlaikyti bei prižiūrėti tėvo paliktą turtą. Visus komunalinius mokesčius, dar esant gyviems tėvams, padėjo sumokėti pareiškėjai pagal galimybes, tą patvirtina ir byloje esantys įrodymai (mokėjimo sąskaitos, mokėjimo kvitai, čekiai ir kt., b. l. 23–42). Pareiškėjų teigimu, po tėvo J. A. mirties, motinai J. A. atiteko ir jo asmeniniai daiktai, dokumentai, piniginiai indėliai, t. y. ji priėmė mirusio sutuoktinio palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Po J. A., gim. (duomenys neskelbtini)., mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą Jonavos rajono 3-iajame notaro biure negauta (b. l. 17), todėl pareiškėjai priversti kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus J. A. sudarytų testamentų (b. l. 43).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų motina J. A. po sutuoktinio, pareiškėjų tėvo J. A., mirusio 2008-10-10, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėjai kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2017-05-09, po sutuoktinio J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2008-10-10, mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą sutuoktinio turtą.

Byloje susidarė 13,74 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pareiškimą patenkinus, priteistinos lygiomis dalimis iš pareiškėjų valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2017-05-09, po sutuoktinio J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2008-10-10, mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš pareiškėjos V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,87 Eur (šešių eurų 87 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš pareiškėjo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,87 Eur (šešių eurų 87 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Jolanta Damulienė