Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-02-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-562-514/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-01
Bylos Nr.
e2YT-562-514/2021
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00044-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Pareiškėjas
A. N.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-562-514/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00044-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 1 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po B. N., mirusios 2001 m. liepos 31 d., mirties jis priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas paveldėjimo liudijimui gauti.

Nurodė, kad po pareiškėjo mamos B. N. mirties liko palikimas, kurį reikėjo priimti per įstatyme nustatytus terminus. Pareiškėjas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, kad įstatymas nustato terminus palikimui priimti, tačiau, nepaisant to, pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama paveldėtą turtą valdyti. Mirusios mamos palikimą sudarė pinginės lėšos, daiktai ir nekilnojamasis turtas: 3 žemės sklypai (0,25 ha, 1,12 ha ir 1,63 ha), esantys (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Pareiškėjas po mamos mirties gyvena jai priklausiusiame bute, jį tvarko, prižiūri, moka mokesčius. Taip pat dirba ir mamos vardu registruotą žemės sklypą – sėja žemės ūkio kultūras, šienauja. Visas po mamos mirties likęs turtas yra pareiškėjo prižiūrimas kaip savo. Be nekilnojamojo turto pareiškėja priėmė ir kitą palikimą, likusį po mamos mirties, t. y., namuose turėtus mamos daiktus, pinigus, kuriuos panaudojo jos laidotuvėms. Pareiškėjas brolių ir seserų neturi, kitų asmenų, kurie pretenduotų į po B. N. mirties atsiradusį palikimą, nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. N. paliktojo turto priėmimą valdyti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą fakto nustatymui neprieštaravo, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius duomenis, teismui nekils abejonių dėl to, kad pareiškėjas priėmė savo mamos B. N. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2001 m. liepos 31 d. mirė pareiškėjo motina B. N.. Iš bylos duomenų matyti, kad po palikėjos mirties liko nekilnojamas turtas: 0,25, 1.12 ir 1,63 ha žemės sklypai ir butas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) k., Plungės r.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog po motinos mirties likusiu turtu rūpinosi kaip savo, apsigyveno motinai priklausiusiame bute, jį tvarkė, prižiūrėjo, taip pat dirbo žemės ūkio paskirties žemę, apsėdamas ją žemės ūkio kultūromis ar šienaudamas, be nekilnojamojo turto priėmė ir kitą po sutuoktinio mirties likusį turtą (namų apyvokos daiktus, pinigus). Byloje esantys dokumentai, paties pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad po pareiškėjo motinos mirties jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po motinos mirties apsigyveno jai priklausiusiame bute, moka mokesčius, tvarko žemės sklypus, rūpindamasis, kad žemės sklypai būtų prižiūrėti (apsėti, nušienauti, nuimtas derlius), be nekilnojamojo turto pareiškėjas priėmė ir kitą palikimą, likusį po motinos mirties – namuose turėtus pinigines lėšas, namų apyvokos daiktus. Tokie pareiškėjo veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad pareiškėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tokie jo veiksmai prilyginami faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad po mamos B. N. mirties palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, priėmė pareiškėjas.

Kad pareiškėjas pradėjo valdyti po B. N. mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina ir Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. gruodžio 28 d. pažyma apie palikimo valdymą.

Pateiktų įrodymų pagrindu nustatomas faktas, kad po mamos B. N. mirties pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjas su prašymu įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais – pradėdamas turtą faktiškai valdyti, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui gauti paveldėjimo liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. N. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2001 m. liepos 31 d., A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė