Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 105 straipsnio 1 punktą, 5 punktą (įst. redakcija iki 2003 m. kovo 1 d.) 10 metų laisvės atėmimo;

2) Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

3) Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sesei Z. K., smurtaudamas, o būtent: 2016 m. vasario 29 d. apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini)Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.46 prom. girtumas), žodžiais „nužudysiu“ ir veiksmais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir tuo pačiu metu smurtavo savo sesers - nukentėjusiosios Z. K. atžvilgiu, t. y., mėtė į ją knygas, kuriomis sudavė tris smūgius Z. K. į kairįjį ir dešinįjį pečius, po to metė stiklainį, kuriuo sudavė Z. K. vieną smūgį į nugarą, dėl ko stiklainis nukritęs sudužo, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir sudarė jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. K. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena kartu su seserimi jiems abiems priklausančiame bute. Su seserimi dažnai konfliktuoja, ne kartą yra policija atvažiavusi, sesei iškvietus, kad jis nerėktų, nieko nedarytų. Tą dieną atėjo namo išgėręs, susipyko su sese dėl maisto, kažkas užėjo ir pradėjo taip elgtis. Negali pasakyti, kodėl taip darė, nes buvo neblaivus. Į sesę mėtė knygas. Nepamena, kad būtų stiklainį metęs į sesę, gal taip ir buvo, nepamena, nes buvo išgėręs. Stiklainis buvo jo kambaryje, jis nežino, kaip stiklainis atsidūrė sesers kambaryje. Ką sesuo darė konflikto metu, nepamena, tik kad ji rėkė ir atsikirsdavo į jo žodžius. Gal ir galėjo pasakyti, kad ją nužudys, bet nebūtų savo žodžių realizavęs. Žodžiai, kad ją nužudys, buvo tiesiog pasakymas, kaip koks keiksmažodis. Sesuo jam atsikirsdavo, tai jis dar stipriau supykdavo. Anksčiau nemėtė stiklainių, knygų į sesę, gal buvo ją pastūmęs kokį kartą. Šiuo metu nedirba, yra užsiregistravęs darbo biržoje ir laukia skambučio dėl darbo. Po įvykio su seserimi nebendravo, jos atsiprašo.

Nukentėjusioji Z. K. paaiškino, kad grįžus po darbo, brolis (J. K.) tuomet miegojo, tačiau apie 22 val. jis atsibudo. Iš pradžių jis pradėjo šaukti, o po to atėjo pas ją į kambarį. Konfliktas kilo dėl maisto, nes grįžusi po darbo ji neturėdama, ką valgyti, paėmė iš jo maistą. Jei nelieka maisto, brolis pyksta. Ji neturi pinigų nusipirkti maisto, nes moka už mokesčius. Įvykio metu brolis rėkė, kad ji ima maistą, todėl ji atsiprašė. Jis pradėjo svaidytis daiktais, mėtyti į ją knygas, ieškoti, ką dar gali mesti, metė į ją puoduką. Mesti daiktai pataikė jai į įvairias kūno vietas, ji jautė skausmą. Ji jam sakė nusiraminti, buvo išsigandusi, nes nežinojo, kaip apsiginti. Ji bijo brolio, nes jis jau anksčiau buvo ją sumušęs. Be to, jis vartojo keiksmažodžius, sakė, jog ją nužudys. Ji tiesiogiai suprato tuos grasinimus, galvojo, kad tie grasinimai gali būti įvykdyti, taip galvojo dėl jo ankstesnio elgesio. Jis visą laiką taip sako, kad jos nežudys, nes nenori sėsti į kalėjimą, bet po to vėl grasina.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Iš protokolo – pareiškimo nustatyta, kad 2016 m. kovo 1 d. Z. K. pranešė, kad 2016 m. vasario 29 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), bute, jos brolis J. K. grasino ją nužudyti ir sukėlė fizinį smurtą (b. l. 1-3).

Išrašo iš policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2016 m. vasario 29 d. 22:33 val. Z. K. pranešė, kad ją puolė mušti brolis (b. l. 8).

Policijos pareigūno L. J. (L. J.) tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. vasario 29 d. apie 22.20 val. gavus pranešimą, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur Z. K. paaiškino, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas, grasinimai užmušti, sukeltas fizinis skausmas, jos kambario durys buvo apgadintos, visur mėtėsi stiklo šukės nuo indų, pranešėja buvo susijaudinusi, drebėjo (b. l. 9-10).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12).

Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. K. konflikto metu smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sesei Z. K., grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, jo parodymai nekelia abejonių, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusioji detaliai paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nurodė faktinius duomenis. Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, kadangi ji ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nekeitė savo parodymų, jos parodymai išsamūs, sutampa ir neprieštarauja tarpusavyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, J. K. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. įvertina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo asmenybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailėjosi įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas J. K. bausmes, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkūs nusikaltimai), tai, kad nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, yra baigti, padaryti konflikto metu, kaltinamasis ir anksčiau nuolat konfliktuodavo su nukentėjusiąja, yra prieš ją naudojęs smurtą, įvykio metu buvo neblaivus, taip pat į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, bei kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra teistas, paskutinį kartą teistas už analogiškas veikas, kitos veikos taip pat yra susijusios su fizinio smurto panaudojimu, o šios aplinkybės apibūdina kaltinamąjį kaip linkusį smurtauti. J. K. yra baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Taip pat teismas įvertina tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti, kaltinamajam paskiriant laisvės atėmimo bausmes – pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės, remiantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos iš dalies jas sudedant.

J. K. LR BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas nuo 2016 m. vasario 29 d. 23.32 val., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui. Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, remiantis LR BK 66 straipsniu, įskaitytinas į paskirtą bausmę.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. K. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Iš J. K. sulaikymo metu paimti asmeniniai daiktai – raktas su pakabuku „Bird“ ir laikinas pažymėjimas, išduotas J. K. vardu (b. l. 20), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini J. K..

Teisme gautas 2016 m. kovo 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo J. K. valstybės naudai priteisti 23,16 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo advokato Valdo Burneikio dalyvavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-973-1018/2016. Prašymas netenkintinas, nes pagal LR BPK 51 straipsnio 2 dalį paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas pagal LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, o pagal teismų praktiką tokiais atvejais (kai byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, pagal nagrinėjamos bylos duomenis J. K. nedirba, yra vidurinio išsilavinimo, duomenų apie jo turimą disponuojamą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą nėra, todėl, esant tokiems duomenims, yra pagrindas pripažinti, kad jo finansinė padėtis nėra stabili, todėl ir dėl šių aplinkybių teisinės pagalbos išlaidų iš jo priteisimas nebūtų pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir J. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. vasario 29 d. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios J. K. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Iš J. K. paimtus asmeninius daiktus – raktą su pakabuku „Bird“ ir laikiną pažymėjimą, išduotą J. K. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini J. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.