Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2024-09-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-5862-1024/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-23
Bylos Nr.
e2YT-5862-1024/2024
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01778-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Juodviršytė
Pareiškėjas
K. P.
Suinteresuotas asmuo
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5862-1024/2024Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01778-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 23 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos tėvo J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

2. Nurodo, jog pareiškėja K. P. yra J. P. ir S. P. dukra. Tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini), mama S. P. mirė (duomenys neskelbtini). Šeimoje dar yra brolis V. P., kuris šioje byloje yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu. (duomenys neskelbtini) Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D. paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) mirusios S. P. įpėdinė pagal įstatymą yra dukra K. P., (duomenys neskelbtini) padavusi prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Plungės rajono 2-ajam notarų biurui ir priėmusi palikimą pagal įstatymą, paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro įrašo matyti, kad J. P. vardu kartu su S. P. yra įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). J. P. palikimas po jo mirties teisiškai yra nepriimtas. Po tėvo J. P. mirties pareiškėja priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes toliau kartu iki ir po mamos mirties gyveno šiame bute, prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius už bute naudojamą vandenį, šilumą, eksploatavimo mokestį. Bute kartais gyvendavo ir brolis V. P., tačiau prie buto išlaikymo ir priežiūros neprisidėjo. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjos tėvo J. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog yra J. P. sūnus, šioje byloje yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Susipažinęs su pareikštu pareiškimu, informavo kad po tėvo J. P. mirties jis per įstatymų nustatytą terminą jo palikimo nepriėmė. Po tėvo mirties butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir toliau valdo sesuo K. P., kuri mokėjo visus mokesčius už butą, jį prižiūrėjo. Sutinka, kad K. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis).

5. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad S. P. ir J. P. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. P., (duomenys neskelbtini) dukra K. P. Pareiškėjos tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini), mama S. P. (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos tėvo mirties liko santuokoje įgytas turtas, registruotas S. P. ir J. P. vardu, kurį sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirusios S. P. įpėdinė pagal įstatymą yra dukra K. P., priėmusi palikimą pagal įstatymą, paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog J. P. testamento nebuvo surašęs, po jo mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja kaip įpėdinė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. turtą valdė, naudojo, nes pareiškėja bute gyvena iki šiol, prižiūri, moka komunalinius mokesčius (mokėjimo pranešimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, savivaldybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir apmokėjimo kvitai). Tokie K. P. veiksmai įrodo, kad ji nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtu rūpinosi, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Suinteresuotas asmuo pareiškėjos brolis V. P. nurodė, jog sesuo prižiūri butą, moka buto mokesčius, todėl neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja po tėvo J. P. mirties priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

9. K. P. su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po J. P. mirties palikimą priėmė pareiškėja K. P. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Ieva Juodviršytė