Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Samantai Vicbelytei, dalyvaujant ieškovui R. J., atsakovų A. K., A. K., A. K., R. K., L. K. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. patikslintą ieškinį atsakovams A. K., A. K., A. K., G. K., R. K., L. K. dėl iškeldinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. J. prašo iškeldinti atsakovus A. K., A. K., A. K., G. K., R. K., L. K. iš jam nuosavybės teise priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2015-04-02 įsigijo varžytinėse, gyvenamąją vietą deklaravę 6 asmenys – atsakovai. Kadangi atsakovai neteisėtai naudojasi jam priklausančiu turtu, nei į žodinius, nei į raštu išsiųstą raginimą išsikraustyti nereaguoja, prašo juos iškeldinti priverstine tvarka. Apie tai, kad įsigytose patalpose gyvena atsakovai sužinojo tik įsigijęs šias patalpas bei kaip savininkas gavęs pažymą apie šiuo adresu deklaruotus asmenis (b.l. 30-32).

Atsakovai A. K., A. K., A. K., R. K., L. K. su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti. Atsakovų atstovė nurodė, kad ginčo name jie gyvena šeimos nario teisėmis, t.y. tarp jos ir atsakovės G. K. buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai. Ieškovui prieš perkant minėtą turtą varžytinėse apie tai, kad ji ten gyvena buvo žinoma. Todėl ieškinio argumentai, kad jie ten gyvena neteisėtai nepagrįsti. Ieškovas įsigijęs turtą iš varžytinių perėmė visas buvusio savininko, G. K., teises ir pareigas dėl susiklosčiusių panaudos santykių. Kadangi ieškovas prieš tris mėnesius neįspėjo atsakovų apie panaudos santykių nutraukimą, ieškinys turėtų būti atmestas.

Atsakovė G. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas R. J. 2015-04-02 įvykusiose varžytinėse įsigijo skolininkei G. K. nuosavybės teise priklausantį 0,0577 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu, garažu, ūkiniu pastatu ir kitais inžinieriniais statiniais (kiemo statiniais), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - nekilnojamasis turtas), (b.l. 8). Minėtas nekilnojamasis turtas registruotas ieškovo R. J. vardu bei jam priklauso nuosavybės teise (b.l. 6-7). Ieškovas kreipėsi žodžiu į atsakovus dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto atlaisvinimo, taip pat raštu buvo išsiųsti pranešimai/įspėjimai (b.l. 5A, 9-14, 17-21), tačiau atsakovai per ieškovo nustatytą terminą (vieną mėnesį) geranoriškai ginčo patalpų neatlaisvino bei iš jų neišsikraustė. Atsakovams geranoriškai iš ginčo turto neišsikėlus, ieškovas 2015-07-09 kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo.

Teismas, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei dalyvaujančių byloje asmenų išreikštą poziciją, sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas.

Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo varžytynėse, todėl visi ankstesni daiktinių ir/ar prievolinių teisių į ginčo turtą turėtojai šias teises prarado. Patvirtinus varžytynių aktą, atsakovė G. K. prarado nuosavybės teises, o visi kiti asmenys (atsakovai A. K., A. K., A. K., R. K., L. K.) prarado teisę naudotis šiuo turtu, jei tokias teises buvo įgiję atsakovės G. K. sutikimu panaudos pagrindais. Teismas sprendžia, kad šioje byloje neturi teisinės reikšmės atsakovų nurodoma aplinkybė, kad atsakovę G. K. ir atsakovus A. K., A. K., A. K., R. K., L. K. galimai siejo faktiniai panaudos santykiai. Be to, nepagrįsti atsakovų argumentai, kad jie ginčo turte turi teisę gyventi panaudos teisinių santykių pagrindu, nes jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovą ir atsakovus sieja panaudos teisiniai santykiai nepateikė. Ieškovas patvirtino, kad jam tik įsigijus turtą ir tapus šio turto savininku, tapo žinoma, kad ginčo turte gyvena ir kiti asmenys. Vien tai, kad ieškovas iki varžytinių dėl turto apžiūros bendravo su A. K., kurios telefono numerį buvo davęs antstolis, nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių, t.y. kad jis apie įsigytame turte gyvenančius asmenis sužinojo tik po šio turto įsigijimo, o apie atsakovų poziciją, kad jie ten gyvena faktinių panaudos teisinių santykių pagrindu, tik kreipusis į teismą (CPK 178 str., 185 str.). Teismo vertinimu, būtent kokie asmenys gyvena ginčo turte ieškovui tapo žinoma tik jam tapus turto savininku ir gavus iš savivaldybės pažymas apie atsakovų šiuo adresu ((duomenys neskelbtini)) deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 15-16). Nustačius, kad bylos šalių nesieja prievoliniai santykiai, pripažintina, kad ieškovas pareiškė ne vindikacinį, o negatorinį ieškinį dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo (CK 4.98 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad įsigytu turtu jis negali naudotis iki šiol, nes atsakovai gera valia neišsikelia. Atsakovų atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu šios aplinkybės neginčijo, o kaip jau buvo minėta, tik įrodinėjo ieškovą ir atsakovus siejančius faktinius panaudos santykius. Teismo vertinimu byloje ieškovas įrodė, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos. Tuo tarpu atsakovai neįrodė, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad pardavus nekilnojamąjį turtą varžytinėse, ieškovo, kaip naujojo šio turto savininko, teises naudotis nuosavybe pažeidžia atsakovai (CPK 178 str., 185 str.).

Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie ieškovo valią dėl turto atlaisvinimo bei, kad įspėjimas neatitiko įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamos bylos atveju, ne tik 2015-06-04 pranešimai atsakovams dėl ginčo turto atlaisvinimo, bet ir pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį, laikytini tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovo valią, jog būtų atlaisvintos ginčo patalpos. Jokie įstatymai nenumato kokių tai reikalavimų pranešimo formai ar turiniui. Atsakovai tebegyvena ginčo patalpose ir po to, kai jiems tapo žinoma apie ieškovo valią. Dėl to ieškovas, kaip turto savininkas, įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovus iš patalpų CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu. Pažymėtina, kad nors atsakovė A. K. atsilipime į ieškinį nurodė, kad ginčo turte G. K. ir A. K. negyvena, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, patys atsakovai G. K. ir A. K. atsiliepimų nepateikė. Ieškovo nurodytas aplinkybes apie visų atsakovų gyvenimą ginčo turte patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymos apie atsakovų G. K. ir A. K. deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), be to ir pati atsakovė A. K. 2016-02-05 pareiškime dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant, savo gyvenamosios vietos adresą taip pat nurodo: (duomenys neskelbtini), ši jų gyvenamoji vieta nurodyta ir 2016-02-24 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 41,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.). Minėtos išlaidas iš atsakovų ieškovui priteistinos lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 6,83 Eur. Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 21,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 4,36 Eur, valstybei (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 6,83 Eur (šešis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai iš kiekvieno po 4,36 Eur (keturis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų (minėta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.