- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-620-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02358-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-620-267/2012Teisėjas Augustinas MitkusTeisminio proceso Nr. 2-35-3-02358-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.; 121.21.
SPRENDIMAS
2012 m. lapkričio 27 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl 5000 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo E. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo E. S. 5000 Lt turtinės žalos atlyginimą, sumokėtą žyminį mokestį bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 metais laisvame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pasėjo dvimetę kultūrą – kmynus, pasėlius deklaravo, o 2011-06-29 pastebėjo, kad atsakovas E. S. dar nesubrendusius kmynus nupjovė, tuo ieškovui padarydamas turtinę žalą.
Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad toje vietovėje yra jo žmonai priklausantis 1,5 ha žemės sklypas, laisvos žemės nėra. Taip pat nurodė, kad 2010 metų liepą ieškovas nusikūlė kmynus, nieko nesėjo, todėl 2011 metais ten buvusias piktžoles ir vieną kitą išlikusį kmyną atsakovas nupjovė.
II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškovo A. S. ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui jo turėtas 1550,46 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nusprendė, kad ieškovas turėjo galimybę viešame registre tiksliai sužinoti ginčytino žemės sklypo savininką ar savininkus, tačiau to nepadarė, tuo prisiimdamas riziką dėl derliaus nuosavybės. Taip pat nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog derlius, kurį jis mini, priklausė jam nuosavybės teise, o atsakovas nepripažino, kad naikino ieškovo derlių, liudytojų parodymus teismas pripažino subjektyviais, todėl jais buvo neįmanoma įvertinti svetimoje žemėje augančios kultūros vertės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-06-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai taikė CK 4.55 str. normą, nes žemė naudojama auginti žemės ūkio produkciją duoda vaisių kiekvienais metais ir ji kaip medžiaga nėra sunaudojama negrąžintinai, todėl šiuo atveju įstatymo analogija negali būti taikoma. Taip pat mano, kad teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į CK 4.34 str. normą, kurioje nurodoma, kad sąžiningam valdytojui turi būti atlyginamos daikto išlaikymo pajamos, išskyrus atvejus, kai jas padengia darbo pajamos.
2. Nurodo, kad ieškovas anksčiau deklaravo pasėlius šioje vietoje nei atsakovas E. S.. Dėl atsakovo prieštaravimo ieškovas sumažino pirmamečių kmynų deklaruotą plotą antraisiais metais iki 1 ha dydžio, kurį neteisėtai nupjovė atsakovas, neleisdamas baigti bręsti derliui.
3. Taip pat nurodo, kad ieškovas teismui pateikė LR Statistikos departamento 2010 metų derliaus duomenis, kur nurodoma, kad kmynų vidutinis respublikinis derlingumas yra 760 kg kmynų iš vieno ha. Ieškovas nurodė savo ūkio derlingumą, kuris jo ūkyje yra 1100 kg iš vieno ha.
4. Ieškovo teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, byloje nesivadovavo įrodymais – policijos surinkta medžiaga, atsakovo E. S. prisipažinimu 2012-04-04 teismo posėdyje, liudytojo A. G. 2012-04-04 teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad savininkai ginčo žemę dirba ne pagal sklypo ribas, teismas visiškai nevertino liudytojo ir žemės savininko A. Ž. parodymų, duotų teisme 2012-04-04 teismo posėdžio metu, kad tarp jo ir E. S. žemės yra apie 15 metrų pločio žemės juosta kuria dirba A. S..
5. Nurodo, kad teismas nevertino Nacionalinės žemės agentūros medžiagos, kurioje matyti, kad ieškovo ir atsakovo deklaruoti laukai nesikerta, todėl atsakovas neturėjo jokios teisės jam nuosavybės teise nepriklausančioje ir jo nedirbamoje žemėje nupjauti jam nepriklausančių kmynų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. S. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Taip pat nurodo, kad ieškovas A. S. nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovas savo kaltais, neteisėtais veiksmais 2011 m. birželio mėnesį padarė ieškovui jo nurodyto dydžio žalą, ieškovas, neturėdamas įstatymų nustatyto leidimo naudotis žemės ūkio paskirties žeme, įdirbdamas valstybinę ir, kaip jis pats nurodo, laisvą ir niekam nepriklausančią žemę bei sėdamas joje pasėlius, veikė neteisėtai ir savo rizika. Prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovas, neįrodė, jog kmynų derlius priklausė jam nuosavybės teise, o atsakovas nepripažino, kad naikino šį derlių. Teismas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, nes ji padaryta nepilnai ištyrus aplinkybes byloje ir neįvertinus visų įrodymų, kuriuos ieškovas prašė ištirti bei netinkamai pritaikius materialinės teisės normas (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Kaip matyti iš bylos duomenų (1 t., 23, 43, 182 b. l.) ir liudytojų parodymų (1 t., 170–173 b. l.), ieškovas A. S. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. augino kmynus. Remiantis į bylą pateiktais žemėlapių fragmentais bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis (1 t., 177–191 b. l.), ieškovas naudojosi ne jam, bet R. S., P. Ž., J. Š., M. Ž., D. B. priklausančių žemės sklypų dalimis bei žemės sklypų dalimis, kurių savininkai nenustatyti. Pretenzijų dėl ieškovo naudojimosi minėtų asmenų žemės sklypų dalimis niekas nereiškė, išskyrus atsakovą E. S..
Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovas 2011-06-29 nupjovė ieškovo pasodintus kmynus, dėl šių veiksmų ieškovas kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatą, tačiau tyrimas nebuvo atliekamas, A. S. buvo pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (1 t., 8 b. l.). Atsakovas iš esmės neginčija aplinkybės, kad nupjovė ieškovo augintą kultūrą, tačiau neigia, jog ten augo kmynai, pasak atsakovo, jis nupjovė piktžoles. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojų parodymais bei duomenimis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos neginčijamai nustatyta, kad ieškovas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) augino kmynus. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas, nupjaudamas ieškovui priklausančius kmynus, kurie buvo pasėti ne tik atsakovo sutuoktinei priklausiusių žemės sklypų dalyse, bet ir kitiems asmenims priklausiusių žemės sklypų dalyse, kurie ieškovo veiklai (net ir žinodami, kad naudojami žemės sklypai galimai yra „pasislinkę“) pretenzijų neturėjo, savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovui ir turi teisinę pareigą ją atlyginti (CK 6.251 str.).
Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad kmynų derlingumas 2010 metais iš 1 ha buvo 760 kg (1 t., 149 b. l.). Pagal Lietuvos statistikos departamento viešai pateikiamus duomenis (www.stat.gov.lt), kmynų derlingumas 2011 metais iš 1 ha buvo 810 kg. Vidutiniška 1 kg kmynų kaina 2011 metais pagal į bylą pateiktus duomenis buvo 4,77 Lt (1 t., 115 b. l.). Kitų leistinų įrodymų, paneigiančių šias faktines aplinkybes į bylą nepateikta. Vadinasi 2011 metais iš žemės sklype augintų kmynų, kuriuos nupjovė atsakovas, ieškovas būtų gavęs 3863,70 Lt.
Vis dėlto, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Byloje nustatyta, kad ieškovui žala iš dalies kilo dėl to, kad jis, be teisėto žemės sklypų savininko sutikimo naudojosi žemės sklypų dalimis, nors teisėtas savininkas tam prieštaravo. Be to, nors kitų žemės sklypų savininkai ir nereiškė pretenzijų dėl ieškovo naudojamų jų žemės sklypų dalių, ieškovas žinojo, kad anksčiau jau minėtoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)), laisvos valstybinės žemės nėra (1 t. 169 b. l.), todėl naudodamasis kitiems savininkams priklausančiais žemės sklypais iš esmės pats prisiėmė riziką dėl galimai atsirasiančios žalos. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas sumažinti ieškovo prašomą žalos atlyginimo dydį iki 1900 Lt.
Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl padarytų civilinės ir civilinio proceso teisės normų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas, kuriuo ieškinys tenkinamas iš dalies (326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.)
Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį (1 t., 5–6 b. l.), pirmosios instancijos teisme už advokato pagalbą sumokėjo 1000 Lt (1 t., 200 b. l.). Pateikdamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį bei 1000 Lt advokatei už apeliacinio skundo surašymą (2 t., 19–20 b. l.), t. y. iš viso ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėjo 2300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš į bylą pateiktų atsakovo rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 4200,46 Lt bylinėjimosi išlaidas (1 t., 16, 17 – 20, 114, 201 b. l., 2 t., 28 b. l.).
Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokią poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pasinaudojęs savo diskrecijos teise, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių kiekį bei jų trukmę ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus maksimalius dydžius, mažintina iki 2000 Lt. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys ir apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje tenkintini tik iš dalies, o šalys byloje patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovo ir atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos įskaitomos ir šalims nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. S. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini), naudai 1900 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų litų) žalos atlyginimą.