- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- e2-3124-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01182-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- V. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki uždarosios akcinės bendrovės „Montuotojas“ kreditorių susirinkimo sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka dienos įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. Z. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su prašymu iki UAB „Montuotojas“ (toliau – ir Bendrovė) kreditorių susirinkimo, kuris vyks 2025 m. lapkričio 5 d., ir kurio metu bus sprendžiama dėl bankroto proceso ne teismo tvarka, nutarimo įsiteisėjimo momento taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti išieškoti skolas ir/ar turtą iš UAB „Montuotojas“; uždrausti įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsiradę iki kreditorių susirinkimo sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; uždrausti nustatyti UAB „Montuotojas“ priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; uždrausti nurašyti pinigines lėšas nuo UAB „Montuotojas“ banko sąskaitų, areštuoti banko sąskaitas ar kitaip blokuoti / riboti atsiskaitymų vykdymą; uždrausti kreditoriams nutraukti su UAB „Montuotojas“ sudarytas sutartis, sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą.
2. Nurodo, kad šiuo metu Bendrovė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais ir apyvartinių lėšų trūkumu, tad buvo priimtas sprendimas nutraukti Bendrovės veiklą. Bendrovės vadovė inicijavo Bendrovės nemokumo procedūrą, ir išsiuntė kreditoriams pranešimus dėl susitarimo dėl nemokumo proceso inicijavimo, susitarimo dėl pagalbos ir siūlymo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Pranešime, be kita ko, buvo pranešta apie vyksiantį kreditorių susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Pažymėjo, kad daugiau nei 75 procentų kreditorių jau yra išreiškę sutikimus iškelti Bendrovei bankroto bylą ir vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka.
3. Ieškovės vertinimu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Pažymi, kad įmonei tapus nemokia arba esant realiai nemokumo grėsmei, suinteresuoti asmenys gali pasinaudoti galimybe prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui, o tai leidžia užtikrinti kreditorių interesų apsaugą dar iki nemokumo bylos inicijavimo, kai dokumentų parengimas užtrunka, o grėsmė kreditorių interesams yra aktuali.
4. Ieškovės vertinimu, kadangi bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, ieškinio pareiškimo sąvoka turėtų būti suprantama kaip kreditorių susirinkimo suorganizavimas, kurio metu bus sprendžiama dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka ir šio fakto apie neteisminį bankroto bylos iškėlimą registravimas juridinių asmenų registre, o CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytas 14 dienų terminas, per kurį turi būti pateiktas ieškinys, šiuo atveju turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 8 straipsnio 3 dalyje nustatytu 15–30 dienų terminu, per kurį turi būti suorganizuotas kreditorių susirinkimas nuo pranešimo kreditoriams įteikimo dienos. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas turėtų būti siejamas su kreditorių susirinkimo data, kreditorių sprendimo priėmimu susirinkime ir šio fakto apie neteisminį bankroto bylos iškėlimą registravimu juridinių asmenų registre. Ieškovės teigimu, vien tai, kad bankroto procesas organizuojamas ne teismo tvarka, nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu įstatymas leidžia prašyti taikyti laikinųjų apsaugos priemonių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tą galima daryti ir siekiant neteisminio bankroto, kuriam mutatis mutandis taikomos JANĮ nuostatos, reglamentuojančios teismo tvarka vykdomą bankrotą.
5. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bankroto ne teismo tvarka iškėlimo. Visų pirma, prašymas yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas – Bendrovei yra keltina bankroto byla, kadangi ji yra nemoki, jai nėra keliama restruktūrizavimo byla, Bendrovė kreditorių susirinkimo metu atitiks bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo sąlygas.
6. Antra, egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti kreditorių interesai ir sumažės Bendrovės turto masė, todėl yra būtina išlaikyti status quo (esamąją padėtį) – užtikrinti, kad nė vienas kreditorius negalėtų įgyti nepagrįsto pranašumo prieš kitus, o Bendrovės turtas nebūtų selektyviai išskaidytas ar sumažintas, taip pažeidžiant kitų kreditorių interesus.
7. Ieškovė pažymi, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pavieniai kreditoriai kreipsis į teismą su ieškiniais, prašys taikyti laikinąsias apsaugos priemones Bendrovės turtui ir taip apsunkins Bendrovės veiklą; kreditoriai priverstinai vykdydami savo reikalavimus iš Bendrovės turto sieks gauti reikalavimo patenkinimą ankščiau už kitus kreditorius; Bendrovės kreditoriai, turintys hipoteka ar įkeitimu užtikrintus reikalavimus, aktyvuos užstatą ir perims turtą; kreditoriai atliks vienašalius įskaitymus; kreditoriai vienašališkai nutrauks įmonės veiklai svarbias sutartis ar sustabdys šių vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atmetamas
8. CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodyto straipsnio 2 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo atsakovui gali būti taikomos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl suinteresuoto asmens ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antra, turi būti įrodytas egzistavimas tikimybės, kad ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo tikėtinai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1054‑302/2021).
11. JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
12. Teismų praktikoje, aiškinant sąlygas dėl bankroto ne teismo tvarka, pažymima, kad jas nustatančios normos yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-342-381/2020). Bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pagrindinis kriterijus yra ginčo tarp įmonės ir jos kreditorių nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017). Teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo bendro sutarimo. Todėl siekiama užtikrinti, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka būtų pradedama tik tada, kai tarp skolininko ir jo kreditorių nėra turtinių ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės prašo uždrausti Bendrovės kreditoriams naudotis savo teisėmis, įskaitant teisę išieškoti skolas ir(ar) turtą iš Bendrovės.
14. Teismas atkreipia ieškovės dėmesį, jog siekiant vykdyti Bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, pagrindinis kriterijus tam yra ginčo tarp Bendrovės ir jos kreditorių nebuvimas, o JANĮ 11 straipsnio 1 ir 2 punktai numato, kad, be kita ko, teismuose juridiniam asmeniui negali būti iškelta bylų ir į juridinio asmens turtą negali būti nukreiptas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekia priverstinai įgyvendinti ginčo tarp įmonės ir jos kreditorių nebuvimo situaciją, kad iki bankroto ne teismo tvarka nebūtų vykdomas išieškojimas iš Bendrovės turto. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja bankroto proceso ne teismo tvarka tikslams, t. y. ginčų tarp Bendrovės ir kreditorių nebuvimui, yra pakankamas pagrindas jos prašymą atmesti.
15. Be to, teismo vertinimu, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepagrįstai būtų apribojama kreditorių teisė naudotis savo teisėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra įtvirtinta, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kuri siekia jos vadovaujamos Bendrovės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo uždrausti kreditoriams išieškoti skolas ir(ar) turtą iš Bendrovės, įskaityti reikalavimus; uždrausti Bendrovei nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; uždrausti nurašyti pinigines lėšas nuo Bendrovės banko sąskaitų, areštuoti banko sąskaitas ar kitaip blokuoti (riboti) atsiskaitymų vykdymą; uždrausti kreditoriams nutraukti su Bendrove sudarytas sutartis, sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą. Teismo vertinimu, toks laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis neproporcingai riboja kreditorių teises naudotis visais įmanomais jų teisių pažeidimų gynimo būdais, įgyvendinti skolų išieškojimą individualia tvarka, o ne bankroto procese, teisėtai nutraukti sutarčių bei nepagrįstai užtikrina išimtinai tik Bendrovės interesus, o prašymu reikalaujami pritaikyti ribojimai nėra suderinami su kiekvieno asmens teise įgyvendinti savo teises jiems priimtinu būdu.
17. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
18. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių ieškinys (pareiškimas) nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, o iš pačio prašymo turinio akivaizdu, kad su ieškiniu (pareiškimu) apskritai į teismą kreipiamasi nebus. Kadangi pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, o šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju remiantis CPK normomis toks prašymas negali būti tenkinamas.
19. Galiausiai, teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš trijų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų, nurodytų šios nutarties 10 punkte: 1) ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių ieškinys (pareiškimas) nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, o jis apskritai nebus reiškiamas; 2) neįmanoma nustatyti neketinamo pateikti ieškinio tikėtino pagrįstumo; 3) ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas neužkirstų kelio Bendrovei iškelti bankroto bylą teismo tvarka, jei 2025 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkime JANĮ 11 straipsnyje nustatytos sąlygos sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nebūtų tenkinamos.
20. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, kurie leidžia daryti išvadą dėl ieškovės prašymo nepagrįstumo, plačiau dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nepasisako ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atmeta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147, 290-292 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės V. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki uždarosios akcinės bendrovės „Montuotojas“ kreditorių susirinkimo sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka dienos įsiteisėjimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.