- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-16
- Bylos Nr.
- 1A-529-337-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00881-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- J. K.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-529-337/2011
Teisėjas Kęstutis Venckus Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00881-2010-1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. rugpjūčio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-28 nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. birželio 21 d. apie 15.00 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame alaus bare (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu smūgį M. B. ties pilvo sritimi, smūgį į kairę juosmens sritį ir vieną smūgį į kairę galvos pusę, tuo padarydamas M. B. poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, galvos minkštųjų audinių sumušimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis J. K. skundžia 2011-04-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti – taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir skirti piniginę baudą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo prašė taikyti jo atžvilgiu LR BK 38 str. nuostatas, nes tam buvo pagrindas - jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, nebuvo pagrindo manymui, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas. Pažymi, kad nors nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, jis jai žalą atlygino, ji prašė teismo jį, apeliantą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Apeliantas skunde nurodo, kad taip pat yra pagrindas jam taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas. Mano, kad jam būtų paskirta teisinga bausmė – bauda, kurią yra pasirengęs sumokėti. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o prokurorė - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai kvalifikavo J. K. nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir paskyrė teisingą bausmę.
Vienas iš apelianto skundo prašymų yra taikant BK 38 str. nuostatas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokį prašymą J. K. gynėjas teikė ir pirmosios instancijos teismo, tačiau teismas prašymo netenkino. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimu, jog atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius nėra pagrindo.
LR BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nors J. K. nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam atleido, jam pretenzijų neturėjo ir abu susitaikė, taip pat jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi bei atlygino nukentėjusiajai jos patirtą žalą, taip pat atlygino ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį, teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo manyti, kad J. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. J. K. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu už viešosios tvarkos pažeidimą, kuris pasireiškė fizinio smurto vartojimu, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas, veika nukreipta prieš asmens sveikatą. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo manymui, kad J. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam BK 38 str. nuostatos netaikytinos ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistinas. Be to, net ir tuo atveju, jei būtų visos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos bei nesant aplinkybių, numatytų BK 38 str. 2 d., dėl kurių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas, teismas gali taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau neprivalo.
Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad yra pagrindas ir prašo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas bei skirti jam bausmę – baudą.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Tai bendroji taisyklė, nustatanti, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką. BK 54 str. 3 d. numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam J. K. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis – J. K. anksčiau teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, policijos duomenimis, bendrauja su teisės pažeidimus darančiais asmenimis. J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo.
Apelianto prašymas jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam baudą, atmestinas. Bausmės švelninimas BK 54 str. 3 d. pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Išimtinių aplinkybių, kuriomis būtų įmanoma pagrįsti išvadą, kad laisvės apribojimo bausmės skyrimas šioje byloje aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teisėjų kolegija nenustatė. Be to, baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir dydžio bausmė, kokia numatyta Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios mažintų J. K. asmenybės ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas įstatymo BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę, tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė J. K. teisingą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistajam J. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta, pagrindo taikyti apeliantui BK 54 str. 3 d. nuostatas ar atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. K. apeliacinį skundą atmesti.