Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei G. A., ieškovės atstovei advokatei Astai Usevičiūtei ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Naktinienei, teismo vertėjai Svetlanai Unglinikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui J. A. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Biržų rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1. Nenustatyti termino susitaikyti ir nutraukti G. A. ir J. A. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kijivo rajono Odesos miesto teisingumo departamento civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos liudijimo Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio J. A. kaltės, po santuokos nutraukimo G. A. paliekant santuokinę pavardę – A.; 2. Nustatyti nepilnamečių vaikų E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove G. A.; 3. Priteisti iš atsakovo J. A. nepilnamečių vaikų E. A. ir R. A. išlaikymui po 100,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant į G. A. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Pavesti G. A. uzufrukto teise tvarkyti pinigines lėšas skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui; 4. Nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais sekančiai: atsakovas J. A. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. A. ir R. A. bei dalyvauti jų auklėjime, vaikų gyvenamoje vietoje, prieš tris dienas suderinęs bendravimo laiką su G. A.; 5. Nepriteisti atsakovui J. A. ir ieškovei G. A. išlaikymo vienam iš kito.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalims susituokus santykiai klostėsi gerai. Gyvenant santuokoje jie susilaukė trijų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė A. A., (duomenys neskelbtini) gimė E. A., (duomenys neskelbtini) gimė R. A.. Vėliau sutuoktiniai pradėjo nesutarti, konfliktai darėsi vis dažnesni. Atsakovas nustojo rūpintis jų nepilnamečiais vaikais, nepadeda materialai. Dėl netinkamo sutuoktinio elgesio ir nuolatinių konfliktų šeimoje teko apsigyventi atskirai. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į Lietuvą. Santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio netvarko. Šalių santuoka yra tik formali, ji yra nutrūkusi ir jos atkurti nebeįmanoma. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl tolimesnis buvimas santuokoje nebeturi prasmės, jų santuoka nutrauktina, pripažįstant, jog ji nutrūko dėl atsakovo A. J., kaltės, be galimybės sutuoktiniams susitaikyti. Po santuokos nutraukimo G. A. prašo palikti jai santuokinę pavardę – A..

3. Ieškovė G. A. po santuokos nutraukimo prašo nepilnamečių vaikų E. A. ir R. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

4. Kaip nurodė ieškovė, jos paskaičiavimu vaikų išlaikymui reikia apie 700,00 – 730,00 Eur kiekvieną mėnesį. Nors atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, bet atsižvelgus į jo pajamas teismo prašo priteisti iš atsakovo J. A. nepilnamečių vaikų E. A. ir R. A. išlaikymui po 100,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant į G. A. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos. Išlaikymą ieškovė prašo priteisti nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas ieškovė prašo pavesti uzufrukto teise tvarkyti jai.

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas J. A. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. A. ir R. A. bei dalyvauti jų auklėjime, vaikų gyvenamoje vietoje, prieš tris dienas suderinęs bendravimo laiką su G. A..

6. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja ir nesutinka jį teikti atsakovui, nes tam nėra pagrindo.

7. Santuokos metu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe teise nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto šalys neįsigijo.

8. Ieškovė neturi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų. Bendrų kreditorinių įsipareigojimų ji taip pat neturi.

9. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė visiškai tenkinti ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog atsakovas dirba virėju, gauna apie 300,00 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Atsakovo darbo užmokestis priklauso nuo sezono. Pagal galimybes atsakovas teikia išlaikymą vaikams pervesdamas 50,00 – 60,00 Eur sumas, bendrauja su jais nuotoliu vaizdo skambučiais. Priteisiant išlaikymą ieškovė prašo įvertinti šalių gyvenamųjų vietų darbo užmokesčio skirtumus. Santuokoje išryškėjo atsakovo neatsakingumas, nes jis (duomenys neskelbtini) nesutvarkė jos asmens dokumentų.

10. Ieškovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimai turėtų būti visiškai tenkinami iš esmės ieškinyje nurodytas argumentais. Prašo priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

11. Atsakovas J. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškinys su priedais atsakovui įteiktas elektroninio ryšio priemonėmis ir 2025 m. spalio 24 d. viešo paskelbimo būdu, tačiau jis nustatytu terminu be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį įteikus taip pat elektroninio ryšio priemonėmis ir 2025 m. gruodžio 23 d. viešo paskelbimo būdu, atsakovas nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečių vaikų interesus ir jiems teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta iš parengiamojo teismo posėdžio perėjus į teismo posėdį nedalyvaujant atsakovui.

12. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, jog J. A. yra žinoma apie vykstantį procesą ir jis santuokos nutraukimui neprieštarauja. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų teises ir geriausius interesus. Vertina, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės kiekvienam vaikui, užtikrintų tik būtiniausius vaikų poreikius ir neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Ieškovės reikalavimas nustatyti paprastą nepilnamečių ir atsakovo bendravimo tvarką, neprieštarauja vaikų interesams.

13. Išvadą teikiančios institucijos atstovės vertinimu ieškovės ieškinys dėl reikalavimų, susijusių su ieškovės ir atsakovo nepilnamečiais vaikais, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė patvirtino teismui pateiktą išvadą.

Dėl civilinės bylos teismingumo

14. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jei nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 784 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje ieškovė yra Azerbaidžano Respublikos pilietė, kuriai 2024 m. lapkričio 29 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas yra Ukrainos pilietis. Remiantis Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 27 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, yra kompetentingos įstaigos ir taikomi įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiais sutuoktiniai buvo paduodant pareiškimą; jeigu sutuoktinių gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, tai kompetentingos ir šios Susitariančiosios Šalies įstaigos; nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai paduodant pareiškimą nutraukti santuoką vienas iš sutuoktinių yra vienos Susitariančiosios Šalies, o antrasis – kitos Susitariančiosios Šalies pilietis ir vienas iš jų gyvena vienos Šalies, o antrasis – kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kompetentingos abiejų Susitariančiųjų Šalių įstaigos, šiuo atveju jos taiko savo valstybės įstatymus. Dėl minėtų aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo yra pagrindas konstatuoti, jog byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o konkrečiai – Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams pagal ieškovės gyvenamąją (apskaitytą) vietą ir byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Kad taikytina Lietuvos Respublikos teisė neprieštaravo ir atsakovas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

15. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) G. A. ir J. A. susituokė Kijivo rajono Odesos miesto teisingumo departamento civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos liudijimo Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai santuokoje susilaukė trijų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė A. A., (duomenys neskelbtini) gimė E. A., (duomenys neskelbtini) gimė R. A.. Nėra duomenų apie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe teise sutuoktinių įgytą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą ar turimus kreditorinius įsipareigojimus.

16. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės galimas, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

17. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

18. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja aplinkybe, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir nustojo rūpintis jų nepilnamečiais vaikais, nepadeda materialai. Daugiau aplinkybių, patvirtinančių atsakovo kaltę, ieškovė nenurodė, papildomų dokumentų dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje (nuolatinių konfliktų ir pan.) nepateikė. Nors atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo vertinimu, nei vienas iš sutuoktinių pastangų išsaugoti šeimą nedėjo. Ieškovė nurodė, kad su vaikais yra karo pabėgėlė, o sutuoktinis liko (duomenys neskelbtini), kariavo. Esamos situacijos pakeisti nesiekia abu sutuoktiniai.

19. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Teismas neturėjo galimybės išklausyti atsakovo dėl bendro gyvenimo aplinkybių ir santuokos iširimo priežasčių. Tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai išvadai, kad santuoka iširo vien dėl atsakovo kaltės. Teismas pripažįsta, kad šalims gyvenant santuokoje šalys nebuvo viena kitai lojalios, nevykdė pareigos remti viena kitą moraliai. Nors atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl to ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies (CPK 178, 185 straipsniai). Nesant ginčo bei esant ieškovės prašymui, po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė A., o atsakovui paliktina turėta pavardė – A. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo nutraukus santuoką

20. Ieškovė sau neprašo priteisti iš buvusio sutuoktinio išlaikymo po santuokos nutraukimo. Nereikalaujant iš vieno sutuoktinio išlaikymo po santuokos nutraukimo, teismas iš atsakovo ieškovei išlaikymo nepriteisia (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl kitų klausimų išsprendimo nutraukus santuoką

21. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo (jau pasisakyta 20 punkte) bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Todėl dėl šiai civilinei bylai aktualių klausimų išsprendimo pasisako žemiau. Nėra duomenų apie sutuoktinių kreditorius, jų santuokos metų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe teise įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, todėl šie klausimai tarp sutuoktinių nutraukiant šalių santuoką nesprendžiami.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

22. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaikų norą, vadovaudamasis vaikų interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendami vaikai bus geriau prižiūrimi ir auklėjami, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jie kito iš tėvų atitinkamai remiami galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt.

23. Nustatyta, kad ieškovė G. A. ir atsakovas J. A. yra nepilnamečių vaikų E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su motina. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Teismo vertinimu, vaikų amžius ir jų santykiai su mama, kur jiems sudarytos saugios ir pakankamos gyvenimo sąlygos, leidžia teismui tenkinti ieškovės reikalavimą. Išvadą byloje teikianti neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, ir nesant atsakovo prieštaravimų, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su jų motina G. A.. Tuo ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Jei iš esmės pasikeičia aplinkybės, dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų (iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis galėtų būti laikoma – sveikatos pablogėjimas, turtinės padėties pablogėjimas, netinkama vaikų priežiūra ir kitos svarbios aplinkybės) tėvas ar motina, su kuriuo nebuvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, gali reikšti pakartotinį ieškinį teismui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo

25. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

26. Atsakovas neginčijo ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė trukdo vaikų tėvui bendrauti su jo sūnumis. Atsižvelgiant ir į ieškovės ieškinyje išdėstytus argumentus, nesant išvadą teikiančios institucijos prieštaravimų, nustatytina ieškovės prašoma tokią atsakovo J. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią jis gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. A. ir R. A. bei dalyvauti jų auklėjime, vaikų gyvenamoje vietoje, prieš tris dienas suderinęs bendravimo laiką su G. A.. Teismas atskiro grafiko ar detalios bendravimo tvarkos nenustato, atsižvelgiant į vaikų teises ir teisėtus interesus pagal ieškovės ir vaikų gyvenamąją (apskaitytą) vietą. Tuo ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Išaiškintina, jog vaikams paaugus ar tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais tvarkos, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

28. Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikai gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaikų tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikai atskirti nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaikų įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

29. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. liepos 16 d.) iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant į G. A. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos.

30. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaikų poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

31. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų.

32. Išvadą teikianti institucija vertino, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės kiekvienam vaikui, užtikrintų tik būtiniausius vaikų poreikius ir neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Tačiau sutiktina su ieškove, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir jo pajamos nereguliarios ir būtina vertinti gaunamų pajamų skirtumą tarp atsakovo ir ieškovės gyvenamųjų vietų.

33. Kaip paaiškino ieškovė, yra akivaizdu, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, nes šiuo metu dirba, pagal galimybes teikia išlaikymą. Nėra duomenų, kad atsakovas turi santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nepateikta duomenų apie jo kreditorinius įsipareigojimus. Pagal rašytinė medžiagą atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

34. Teismas, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį nepilnamečių vaikų išlaikymui, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir kriterijus, reikšmingus įvertinant išlaikymo dydį, taip pat į tėvų galimybes teikti vaikams tokio išlaikymo dydį, t. y. šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Pagal rašytinę bylos medžiagą atsakovas dirba, atsiliepimo nepateikė, todėl teismui nežinoma jo nuomonė apie prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio. Kaip jau minėta, jis yra darbingo amžiaus, sveikas žmogus, dirba, todėl tikėtina, kad gauna pajamų, kurias gali skirti ieškovės ieškinyje nepilnamečiams vaikams prašomai išlaikymo sumai – po 100,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

35. Kadangi atsakovas yra suaugęs sąmoningas žmogus, todėl, teismo vertinimu, geba įvertinti savo galimybes ir pasirengimą išlaikyti vaikus. Teismas konstatuoja, jog vertinant ginčo šalių gyvenamųjų vietų darbo užmokesčio skirtumus, teismo nustatytas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis (po 100,00 Eur kiekvienam vaikui) yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaikų poreikių patenkinimui, iš esmės nepažeidžia nepilnamečių teisių ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystymosi sąlygų užtikrinimui. Įvertintinas ir vaikų amžius (gim. (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m.) bei jų poreikiai, ieškovės gaunama valstybės parama vaikams (išmokos), jos registracija Užimtumo tarnyboje, šeimos gyvenimas socialiniame būste.

36. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 100,00 Eur nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. liepos 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos. Pažymėtina, jog atsakovo teiktos išlaikymo sumos ieškovės turi būti įskaitytos į teiktino išlaikymo dydį. Tuo ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

37. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

38. Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise jų motinai G. A. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

39. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei santuokos nutraukimo dalyje – 57,00 Eur (1/2 dalis nuo 114,00 Eur, mažinant 75 proc., nes ieškinys teiktas elektroninių ryšių priemonėmis) (tenkinus ieškinį 50 proc.); vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir susijusiame reikalavime dėl bendravimo su vaikais dalyse – 114,00 Eur (75 proc.) (tenkinus ieškinį 100 proc.); išlaikymo priteisimo dalyje – 54,00 Eur (100,00 Eur x 12 x 75 proc.) (tenkinus ieškinį 100 proc.), t. y. iš viso 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

40. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra.

41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu G. A. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba. Remiantis 2026 m. sausio 22 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 83,33 proc. minimos išlaidos (tenkinus visus ieškinio reikalavimus 83,33 proc.) nuo 409,06 Eur sumos, kas sudaro 340,87 Eur sumą (už advokato teisines paslaugas valstybei (CPK 99 straipsnis)).

42. Atsakovui teismo sprendimas įteiktinas ir viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270, straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės ir J. A., M. (M.), gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kijivo rajono Odesos miesto teisingumo departamento civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos liudijimo Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. A. palikti santuokinę pavardę – A., J. A. pavardę – A..

Po santuokos nutraukimo nepriteisti ieškovei buvusio sutuoktinio išlaikymo.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su mama G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tėvo J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečių vaikų E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką sekančiai:

J. A. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. A. ir R. A. bei dalyvauti jų auklėjime, vaikų gyvenamoje vietoje, prieš tris dienas suderinęs bendravimo laiką su G. A..

Iš atsakovo J. A., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 euro centų) dydžio per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. liepos 16 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pavesti šias lėšas tvarkyti ieškovei G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise, pervedant vaikų išlaikymui skirtas lėšas į motinos G. A. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus, 00 euro centų) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 340,87 Eur (trijų šimtų keturiasdešimties eurų, aštuoniasdešimt septynių euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-149-1004/2026.

Specialiame interneto tinklapyje teismo sprendimo paskelbimo dieną paskelbti šio turinio pranešimą:

„Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose (Maironio g. 4, Biržai) 2026 m. sausio 27 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-149-1004/2026 (Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01047-2025-2) pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui J. A., gim. (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Biržų rajone. Atsakovo J. A. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas šį sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali apskųsti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose. Informacijos teirautis tel. +370 450) 317 02.“

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privaloma šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.