Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (toliau – ir pareiškėjo) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12175-2019 administracinio nusižengimo byloje pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12175-2019 administracinio nusižengimo byloje V. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Ši administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė V. M. paskirta už tai, kad jis 2019 m. gegužės 31 d., apie 08.20 val., Nemenčinės pl., Vilniaus r., vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,54 promilės girtumas. Tokiu būdu V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus (b. l. 5).

Teismo posėdžio metu skundą padavęs V. M. paaiškino, jog savo skundą palaiko. Buvo anūkės krikštynos, truputį išgėrė ir nepagalvojo, kad gali pripūsti. Negali pasakyti, kiek tą vakarą išgėrė. Gyvena kartu su sutuoktine, ji vairuotojo pažymėjimą turi. Anksčiau yra baustas už tą patį. Prašo skirti maksimalią baudą, o ne atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad V. M. padarė skundžiamame nutarime nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl paties nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-303/2017).

Taigi, skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Teismas, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, mano, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti V. M. švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme. Bylos duomenimis, V. M. pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, leistiną alkoholio kiekį kraujyje viršijo nežymiai, yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 7), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas. Visgi šiuo atveju svarbu pažymėti, kad V. M. jau buvo baustas už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą (b. l. 19), jo atžvilgiu buvo taikytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, ir buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nors minėta nuobauda ir nebegalioja, tačiau tai parodo, kad V. M. iš ankstesnio baustumo nepasimokė, teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl automobilį vairavo neblaivus. Be to, nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo padarytas nusižengimas negali būti vertinamas kaip smulkus ir nepavojingas, nes jo veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui ir galėjo lemti net ir itin sunkių padarinių atsiradimą (turto sugadinimą, sveikatos sužalojimą ar net gyvybės atėmimą), o ANK 422 straipsnio 9 dalis numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinė nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė, yra prievartinio pobūdžio valstybės taikomos atsakomybės priemonės, todėl jos neišvengiamai susijusios su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis ir teisės vairuoti atėmimo trukmė, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Švelnesnės nuobaudos, ar trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalyje paskyrimas, ar iš viso nuobaudos, ar administracinio poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, kitų reikšmingų ir netipinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, kylančių iš padaryto nusižengimo. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas ar gyvenimo aplinkybės siejami su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia ir išskirtinai švelnios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymą. Asmuo, suvokdamas, kad dirba darbą, kuriam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, ir kartu žinodamas, kad prieš važiuodamas vartojo alkoholio, turi įvertinti, kad gali būti neblaivus, atitinkamai ir riziką netekti teisės vairuoti.

Be kita ko, teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės V. M. taps sunkiau ir nepatogiau naudotis judėjimo laisve, rūpintis motina ir pan., tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Pažymėtina, kad V. M. nepateikė teismui dokumentų, apibūdinančius motinos sveikatos būklę, todėl ir tai nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pagrindas trumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. Visos kitos V. M. skunde nurodytos aplinkybės jį charakterizuoja labiau teigiamai, tačiau nėra netipinės ir išskirtinės, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kadangi apie neigiamas pasekmes V. M. buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, jis privalo visa apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios V. M. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, pritaikius V. M. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nebus pasiekti, todėl jo skundas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. M. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12175-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.