- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- 1-46-630/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Sonatos Kuskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: ten pat, teistas: 1) 2015-01-30 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu, tačiau vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, byla nutraukta; 2) 2016-03-29 Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra, 2016-12-29 vakare, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, sugriebė savo sugyventinei A. M. už rankos, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą (I).
Be to, R. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra, 2017-01-15 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilus tarpusavio ginčui, išsivijo iš namų sugyventinę A. M. į kiemą, sugriebė jai už plaukų ir įtempė į namo vidų, išraudamas jai kuokštą plaukų, įdrėskė ranka jai į dešinę ausį, šiai išsivadavus iš sugyventinio, jis vėl suėmė jai už rankos įsitempė į namo vidų ir suėmęs rankomis už kaklo smaugė ją, dėl ko nukentėjusiajai A. M. buvo sukeltas fizinis skausmas (II).
Kaltinamojo R. V. kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (I) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (II) padarymo įrodo jo paties visiškas prisipažinimas (b. l. 70, 74), tarnybinis pranešimas dėl iškvietimo (b. l. 31), pranešimas apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 12), asmens apžiūros protokolas (b. l. 6-10), nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai (b. l. 16-20, 24-25, 27-28), medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (b. l. 34) ir kiti byloje surinkti dokumentai.
Kaltinamasis R. V., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (I) ir 140 straipsnio 2 dalyje (II), ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-12-29 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su sugyventine A. M. abu buvo neblaivūs, konfliktavo, ginčo metu buvo stipriai suėmęs A. M. už rankos (I). 2017-01-15, tuose pačiuose namuose kilus tarpusavio ginčui su A. M., išvijo sugyventinę į kiemą, po to suėmęs už plaukų įsivilko į namus ir smaugė (II). Dėl padarytų nusikalstamų veiksmų labai gailisi (b. l. 70, 74).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2017-01-15 apie 20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas tarp jos ir sugyventinio R. V., kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išsivijo ją iš namų į kiemą, po to sugriebė jai už plaukų ir įtempė į namo vidų, išraudamas jai kuokštą plaukų dar įdrėskė ranka jai į dešinę ausį. Pavykus išsivaduoti iš sugyventinio, jis vėl suėmė jai už rankos ir įsitempė į namo vidų. Tuomet, suėmęs rankomis už kaklo ją laikė, pradėjo smaugti. Tuo metu į namus užėjo jos motina L. K., A. M. jai pasakė, kad sugyventinis mušasi. A. M. konflikto metu buvo blaivi. Kartu su vaikais visi išėjo nakvoti pas savo mamą L. K.. Kitą dieną grįžus į namus, sugyventinis vėl buvo girtas, vėl kilo konfliktas, todėl A. M. paskambino socialinei darbuotojai K. J.. Pas medikus nesikreipė, nors jautė fizinį skausmą. Taip pat parodė, kad smurtas prieš ją buvo naudotas ir 2016 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisiminė, tuo metu abu su sugyventiniu buvo išgėrę. R. V. kabinėjosi prie jos žodžiais ir dar buvo suėmęs už rankos ir stipriai patraukė ją link savęs, dėl to jautė fizinį skausmą. Kas tuo metu iškvietė policijos pareigūnus nežino, tačiau jiems atvykus apie konfliktą ir panaudotą smurtą jos atžvilgiu nepasakė, kadangi pati buvo neblaivi, dėl to gėdijosi. Sekančią dieną apie R. V. smurtą pasakė savo mamai ir parodė jai mėlynę ant kairės rankos. Pas medikus nesikreipė, bet jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Su sugyventiniu gyvena 5 metus, turi bendrą vaiką, tačiau jis nesirūpina šeima, nedirba, girtauja, namuose kelia triukšmą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo metu su sugyventiniu R. V. jokių ryšių nepalaiko, jai yra žinoma, kad R. V. paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su ja ir vaikais ir sugyventinis paskirto įsipareigojimo laikosi (b. l. 16-17, 19).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. parodė, kad A. M. yra jos duktė, kuri gyvena kartu su sugyventiniu R. V. apie 4 m. dukrai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Dėl smurto prieš dukrą R. V. buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai ir anksčiau, bet jie susitaikė ir toliau gyveno kartu. 2017-01-15 vakare, apie 21 val. ji sulaukė skambučio telefonu iš nežinomo asmens ir buvo informuota, kad pas A. M. namų kieme girdisi didelis triukšmas. Kadangi gyvena netoliese, maždaug po 10 min. nuėjus pas dukrą į namo vidų, ją pasitiko dukros sugyventinis R. V., kuris buvo girtas, stripinėjo. Jai paklausus, kas atsitiko, R. V. sakė, kad nieko neatsitiko, tačiau A. M. buvo labai susijaudinusi ir pasakė, kad sugyventinis ją smaugė, kieme tampė už plaukų ir parodė ant kaklo esančią naujai įspaustą kraujosruvą. Pačio smurto veiksmų L. K. nematė, bet matė žymę ant A. M. kaklo. Anūkai konflikto nematė. L. K. parodė, kad smurtas prieš dukrą buvo naudotas ir 2016 m. gruodžio mėnesį, tikslaus laiko neprisiminė, nes anūkas L. jai buvo parašęs SMS žinutę, kad namuose kelia triukšmą mamos draugas, tuomet ji ir paskambino policijos pareigūnams, kad nuvyktų į dukros namus pažiūrėti, kas ten vyksta. Sekančią dieną pas ją į namus buvo atėjusi duktė ir parodė ant rankos mėlynę, sakė, kad ją iš vakaro sužalojo sugyventinis R. V., o policijai ji neprisipažino apie patirtą smurtą, nes bijojo R. V. ir abu buvo neblaivūs (b. l. 24-25).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja P. K. parodė, kad 2016-12-29 vakare nuo 21 val. dirbo kartu su policijos pareigūnu I. K.. Apie 22.42 val. buvo gautas pranešimas iš Marijampolės AVPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) smurtaujama. Nuvykus nurodytu adresu, namuose pas A. M. rado ją ir sugyventinį R. V.. Sugyventiniai buvo neblaivūs. A. M. paaiškino, kad ji pati policijos nekvietė. Nurodė, kad į namus grįžus R. V., kilo konfliktas, dėl ko du išsigandę vaikai išėjo pas močiutę L. K.. A. M. parodė, kad smurto sugyventinis prieš ją nenaudojo, iš išorės ant veido jokių sužalojimų žymių nesimatė. Jokių pretenzijų tuo metu A. M. sugyventiniui neturėjo, sakė, kad buvo įvykęs tik žodinis konfliktas, vaikai buvo perduoti močiutei L. K., iš namų išėjo ir R. V. (b. l. 27-28).
Iš 2016-12-29 Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės P. K. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016-12-29 22.42 val. iš Marijampolės apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), tarp sugyventinių vyksta konfliktas. R. V.23.02 min. nustatytas 1,54 prom. girtumas (b. l. 31).
Iš 2017-01-16 Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK Veiklos skyriaus tyrėjo M. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-01-16 14.03 val. iš Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus R. V. kelia triukšmą, smurtauja A. M. atžvilgiu. R. V. nustatytas 3,8 prom. girtumas. Tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 3).
Iš 2017-01-16 asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiosios A. M. kaklo matoma apvalios formos kraujosruva, panaši į nubrozdinimą (b. l. 6-10).
Iš 2017-01-16 Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK vyres. tyrėjos A. Š. pranešimo apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį matyti, kad R. V. 2017-01-16 pristatytas į Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK patalpas ir jam nustatytas 3,48 prom. girtumas (b. l. 12).
R. V. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi 2016-12-29 vakare, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, sugriebė savo sugyventinei A. M. už rankos, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (I).
R. V. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi 2017-01-15 apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilus tarpusavio ginčui, išsivijo iš namų sugyventinę A. M. į kiemą, sugriebė jai už plaukų ir įtempė į namo vidų, išraudamas jai kuokštą plaukų, įdrėskė ranka jai į dešinę ausį, šiai išsivadavus iš sugyventinio, jis vėl suėmė jai už rankos įsitempė į namo vidų ir suėmęs rankomis už kaklo smaugė ją, dėl ko nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą (II).
Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.
Teismas kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimus I ir II, kuriais yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimus I ir II padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Šalies argumentai
Prokurorė savo pareiškime prašo kaltinamajam R. V. už nusikaltimą I skirti 30 parų arešto bausmę; už nusikaltimą II skirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigojimą vykdant per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 82-84).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant kaltinamajam R. V. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamų veikų pobūdį, – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamų veikų motyvus, tikslus ir nusikalstamų veikų stadiją, - nusikaltimai padaryti dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, baigti, skaudžių padarinių nesukėlė; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis R. V. teistas (b. l. 37-43), paskirtą bausmę atliko (b. l. 45), administracine tvarka baustas (b. l. 47-48), bedarbis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 53), Šakių rajono savivaldybės administracijos Griškabūdžio seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, kadangi jam esant neblaiviam šeimoje kyla konfliktai, pragyvena iš atsitiktinių darbų, išbrauktas iš darbo biržos (b. l. 51); į tai, kad byloje civilinis ieškinys nereiškiamas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. V. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (I) skirtina 30 parų arešto bausmė; už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (II) skirtina 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam R. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis R. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. sausio 16 d. 15.10 val. iki 2017 m. sausio 17 d. 14.25 val. (b. l. 59, 65). Šis laikotarpis įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. M. bei vaikais L. M., gim. (duomenys neskelbtini), N. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiais (duomenys neskelbtini) bei nesiartinti prie nukentėjusiosios A. M. arčiau nei 100 metrų (b. l. 78) paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Kardomosios priemonės panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (I) ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (II) ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti 45 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti nuo 2017 m. sausio 16 d. 15.10 val. iki 2017 m. sausio 17 d. 14.25 val. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1).
Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpyje nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas R. V. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. M. bei vaikais L. M., gim. (duomenys neskelbtini), N. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiais (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. M. arčiau nei 100 metrų, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Kardomąsias priemones panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.