- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- II-276-806/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03998-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. K., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui G. M., išnagrinėjusi R. K. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus 2014-03-24 nutarimo Nr. 10-12-AT1-409 nutraukti R. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyrius 2014-03-24 nutarimu Nr. 10-12-AT1-409 nutraukė R. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta pagal R. K. 2014-02-24 gautą prašymą dėl to, kad 2014-02-15 20.00 val. atvažiavus pas R. K., gyv. (duomenys neskelbtini), pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką pasiimti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K. pavėluotai R. K. perdavė dukrą 20.45 val., R. K. trukdo bendrauti su vaikais, nuteikinėja prieš R. K.. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta dėl to, kad R. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes R. K. veikoje nėra tyčios, pastaroji pavėlavo perduoti R. K. dukrą, kadangi sugedo automobilis.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu R. K. pateikė apeliacinį skundą ir teismo prašo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus 2014-03-24 nutarimą Nr. 10-12-AT1-409 panaikinti, įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyrių atnaujinti bylos teiseną R. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. arba išspręsti klausimą iš esmės. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2014-02-24 kreipėsi į Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyrių su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą R. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. „Vaiko teisių pažeidimas“, ir Lietuvos Respublikos BK 245 str. dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, kadangi R. K. nesilaikė teismo sprendime nustatytos vaikų bendravimo su tėvu tvarkos – 2014-02-15 45 minutes pavėlavo perduoti jam, R. K. dukrą, ir nevykdė teismo sprendime įtvirtintos pareigos apie vėlavimą jį kaip įmanoma operatyviau informuoti. Teismo sprendimu nustatytas dukros perdavimo laikas 2014-02-15 dienai buvo 20.00 val. R. K. paaiškinime policijai pripažįsta, kad automobilis neužsivedė 19.40 val., o jam, R. K. R. K. paskambinusi pranešė, kad vėluos tik 20.10 val. Taigi, R. K. paskambino jam, R. K. tik po pusvalandžio nuo tada, kai pastarajai tapo žinoma apie jos negalėjimą jam laiku perduoti dukros. Toks delsimas, pasak pareiškėjo, laikytinas teismo sprendime nustatytos pareigos „kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų“ nevykdymu dėl aplaidumo. R. K. pažymi, kad nepaskambino anksčiau, nes buvo susirūpinusi draugo automobilio gedimu. Tačiau, pasak R. K., R. K. turėtų visų pirma rūpintis vaikų interesais, šiuo atveju - vaikų bendravimu su tėvu. Pareiškėjo nuomone, R. K. rūpinimasis automobiliu labiau negu vaikais yra vaikų teisių pažeidimas dėl aplaidumo. R. K. pažymi, kad R. K. sėdo važiuoti namo nepasilikusi papildomo laiko nenumatytiems atvejams, taigi veikė aplaidžiai, ir aplaidaus R. K. elgesio pasekmėje nukentėjo vaikų teisės ir interesai. Dėl R. K. jo, R. K. neinformavimo dėl vaikų gydymo, ugdymo ir religinio auklėjimo, policijos atliktame tyrime R. K. melagingai nurodo, kad jį informuoja. Policija nesiaiškino, kaip R. K. esą jį, R. K. informuoja, ir neprašė R. K. pateikti jokių įrodymų. Mano, kad dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių policijos nutarimas nutraukti ATP bylos teiseną R. K. atžvilgiu yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyrius atsiliepimu prašo R. K. skundo netenkinti. Institucija savo atsiliepime į R. K. skundą nurodė, kad R. K. 2014-02-24 skunde ROIK Nr. 01140000292801 nurodytos aplinkybės visapusiškai ištirtos bei 2014-03-24 nutarimas Nr. 10-12-AT1-409 nutraukti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d., teiseną, priimtas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio reikalavimų. Remiantis komisariate surinkta R. K. skundo tyrimo medžiaga, nebuvo pakankamai faktinių duomenų konstatuoti, kad R. K. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. Nesant pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų bei remiantis in dubio pro reo principu, visos tyrimu nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl 2014-03-24 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtai priimtas, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nuostatomis (Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties). Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio teisės normos formuluotė yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už vaiko teises apibrėžiančio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - LR VTAPĮ) pažeidimus. LR VTAPĮ 24 str. „Vaiko teisė bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais“ 3 d. norma nustato, kad „Ginčus dėl šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytų vaiko teisių įgyvendinimo (ar ribojimo) sprendžia teismas“. Darytina išvada, kad R. K. savo interesus gali ginti civilinio proceso tvarka, kitų LR VTAPĮ įvardytų vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. R. K. 2014-03-14 patikslinime (lapas Nr. 188) nurodė, kad dėl skunde minimo įvykio 2014-03-11 kreipėsi į V. Č. antstolių kontorą, pateikdamas prašymą dėl teismo sprendimu nustatytos vaikų matymosi ir bendravimo su tėvu tvarkos pažeidimo, pradėta vykdomoji byla.
Teismo posėdyje R. K. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad R. K. ne tik tą dieną pažeidė vaiko teises, vaiko teises pažeidžia ir su juo nesitardama dėl vaikų ugdymo, gydymo ir dorovinio auklėjimo. Pasak R. K., tie jo žodžiai yra užfiksuoti nutarime nutraukti teiseną. Iš R. K. paaiškinimų matyti, kad vaikų nenuteikinėja prieš tėvą, tačiau nori paminėti bendrą nesitarimą ir būtent šią dieną, kalbant apie bendrą nesitarimą, policija neištyrė jokių aplinkybių nesitarimo su juo. Anot R. K., nesant tarimosi su juo vaikų ugdymo klausimais, netenka visų tėvo teisių, R. K. trukdo jam įgyvendinti tėvo valdžią. Tėvo valdžios neįgyvendinimas yra EŽTT konvencijos pažeidimas. Policija neteisingai pažymi savo nutarime, esą jis, R. K. kvestionuoja tik Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. Pasak R. K., tėvo valdžią, kurią R. K. pamina savo veiksmais, įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Policija per siaurai vykdė tyrimą. Iš jo, R. K. R. K. atima tėvystės teises ir tėvo valdžią. Skundo dalis yra Lietuvos Respublikos ATPK 181³ pažeidimas. Anot R. K., neteisingai policijos atsiliepime nurodoma, kad reikia vadovautis in dubio pro reo principu, mano, kad jokių abejonių būti negali dėl kaltės, yra pagrindo konstatuoti, kad R. K. jam nepranešė taip greitai kaip nustatyta teismo sprendime, pastaroji delsė pusė valandos, tai ilgas laiko trapas. Per tą pusvalandį praeina jo, R. K. susitikimo su vaikais data. Dėl to turi būti pripažįstama pažeidimu. Dėl antro punkto atsiliepime, jis yra neteisingas, jis akcentuoja 24 str., tai yra 21 str. pažeidimas. Apibendrinant mano, kad surinkta medžiaga yra visiškai aiški.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus atstovas G. M. paaiškino, kad cituojamame 21 str. numatyta pareiga, Civilio kodekso 3.165 str. reglamentuoja, kad visi ginčai sprendžiami teismuose, tik teismas nustato tvarką. Civilinio kodekso 3.175 str. minimalus bendravimas, fakto dalykas, tai civilinės teisės kompetencija, teismo sprendimas tai vykdomasis dokumentas, jei pažeidžiami dokumento nuostatai antstolis turi kreiptis į teismą dėl vieno iš tėvų patraukimo civilinėn atsakomybėn. Pasak G. M., papildomos informacijos netiria, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. G. M. paaiškino, kad gali kreiptis į teismą ir keisti bendravimo tvarką, jei mano, kad dorovinis ir moralinis vystymasis kenkia vaikui, R. K. turi teisę kreiptis į Vaiko teisių tarnybą, jei pažeidžiamos vaiko teisės, pastarasis gali kreiptis į teismą. Dėl pažeidimo nesikreipė į Vaiko teisių skyrių.
Apklausta teisme liudytoja R. K. parodė, jog jie skiriasi jau 3 metai, per tą laikotarpį daug kartų vaikščiojo į teismus, R. K. ją psichologiškai terorizavo ir vartojo smurtą, skundai nesibaigia, pastarasis yra pasakęs, kad ją išves iš proto. Šitie skundai, jos, R. K. gaudymai dėl smulkmenų, tai šmeižtas, R. K. nori, kad ją kažkas nubaustų ar patrauktų atsakomybėn, neatsižvelgiama į vaiką, pastarasis nežiūri vaiko. Ji, R. K. turi dokumentą, teismo sprendimą, kuriame aprašyta situacija, smurto atvejai. Kas liečia dėl to, kad neinformuoja, jog vaikas eina į mokyklą, tai R. K. eina pas dukrą į mokyklą, ji, R. K. R. K. parašo, jei būną šventės. Pasak R. K., R. K. nori ją pažeminti, kas liečia sūnų, pastarasis nenori su tėvu bendrauti, vaikas tėvo bijo. Čia psichologų reikalai ir jų darbas. Anot R. K., ji informuoja, kad vaikas serga, R. K. nepadeda, neklausia kaip sūnus gyvena, pats pažeidinėja tesimo sprendimą, pastarasis pavėlavo 15 min. grąžinti vaiką ir jai nepranešė. Jai, R. K. žema kiekvienu atveju kviesti policiją, R. K. pats jos neinformuoja kur vežasi dukrą, jai parašo laišką, kad įdėtų rūbus. Visi laiškai yra perduodami antstoliams, nėra žmogiško bendravimo, R. K. valdo kerštas. R. K. paaiškino, kad jie nuvažiavo į Gedimino pilį, sugedo jų automobilis, kadangi ji R. K. bijo, pradėjo panikuoti, nežinojo kas jos lauks, po 8.10 val. pasakė, kad nelaimė, jie pavėluos. R. K. pasakė, kad jai, R. K. jau iškviesta policija. Atvažiavo po 8 val., kieme laukė policija. R. K. neleido policijos pareigūnams išvažiuoti, liepė atlikti tyrimą. Vaikas buvo persigandęs. Pasak R. K., priimdama sprendimus dėl vaikų auklėjimo, ugdymo, gydymo, ji pasitaria su R. K. pagal galimybes, praneša prieš vesdama vaikus pas gydytojus pagal galimybes. Anot R. K., kai užrašo sūnų į darželį, nepamena, gal pranešė telefonu, tomis dienomis, kai sužino, kad neves sūnaus į darželį ne visada praneša. Sūnus nenori bendrauti su tėčiu, ne visada nori pranešti tėvui apie tai, kad tėtis dar atvažiuotų į tą ligoninę ir gąsdintų. R. K. specialiai gaudydavo vaiką prie namų ir pastarojo laukdavo. Apie tuos vizitus, kurie buvo dėl onkologinės ligos pranešė, jie tada bendraudavo telefonu. Pasak R. K., R. K., dirbdamas Santariškėse, nenuvažiavo pasiklausti gydytojų dėl vaiko. Apie pirmą vizitą, kuris buvo prieš du metus, R. K. buvo pranešta ir pastarasis tai žinojo, jis buvo atėjęs. Apie vėlesnius vaiko vizitus, yra nepranešusi, bet apie tą padėtį ji, R. K. jau paaiškino. Anot R. K., kada buvo paskutinis vizitas neatsimena, šiais metais nebuvo, gal buvo praeitos vasaros pabaigoje, labai retai bendrauja, jie kažkiek bendrauja telefonu. Pasak R. K., Aistis gulėjo ligoninėje, jie iš karto po dantisto išvažiavo į ligoninę ir ji neturėjo kada R. K. pranešti.
Apklausta teisme liudytoja Z. J. parodė, kad R. K. pavėlavo ir R. K. kreipėsi, dėl pavėlavimo apsiklausė ir vieną ir kitą. R. K. visada rašo, kad R. K. trukdo bendrauti su vaikais. Paskutinį kartą ji, Z. J. pakvietė R. K. patikslinti aplinkybes, pasakė tą atvejį apie peliuką, pastarasis negalėjo atsakyti kada tai buvo, P. K. pasakė, kad tai buvo iki bendravimo tvarkos nustatymo. Pasak Z. J., tiriama buvo konkrečiai dėl pavėlavimo ir kad mama nuteikinėja vaikus.
Šalies argumentai
R. K. 2014-02-24 prašyme dėl vaikų teisių pažeidimo ir teismo sprendimo nevykdymo nurodyta, kad 2014-02-15 20.00 val. atvažiavo pas R. K., adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti vaikų, tačiau teismo sprendimu nustatytu laiku pasiimti vaikų negalėjo, apie tai, kad vaikų pasiimti negalės jam iš anksto pranešta nebuvo. R. K. į telefono skambutį ir į elektroninę žinutę neatsakė. Dėl to paskambino bendrosios pabalbos telefonu 112 ir paprašė pagalbos. Netrukus atvyko policijos ekipažas (patrulis J. V. ir kursantė). Prie jų priėjo R. K. tėvas D. K. ir pradėjo jam, R. K. priekaištauti dėl jo elgesio. Kadangi R. K. praeityje yra ne kartą kėlusi konfliktus dėl vaikų, melagingai kaltinusi jį, R. K. smurtu, o pastarosios tėvas D. K. yra prieš jį smurtavęs, paprašė policijos pabūti, kol jam bus perduoti vaikai su tikslu užtikrinti viešąją tvarką. R. K. grįžo su dukra U. K., ir pastarąją jam, R. K. perdavė 20.45 val. (t.y. 45 min vėliau, negu nustatyta teismo sprendimu). Paklausta, kodėl vėlavo, tepasakė, kad sugedo automobilis. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu nustatyta vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su juo, R. K. tvarka: vaikai bendrauja su tėvu „per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val.”, „Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių tai įpatingų, išimtinų aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaikų, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų”, „Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravio tvarkos pakeitimus”. Jis, R. K. mano, kad R. K. pažeidė teismo sprendimą: R. K. nevykdė teismo sprendime įtvirtintos pareigos apie vėlavimą kaip įmanoma operatyviau informuoti jį (jei sugedo automobilis, tai R. K. informuoti jį privalėjo iki 20.00 val. numatyto vaikų perdavimo laiko); priežastys, dėl kurių R. K. vėlavo, galimai nebuvo pateisinamos. Pažymi, kad R. K. nuolat trukdo jam, R. K. bendrauti su vaikais, nuteikinėja pastaruosius prieš jį, del ko vaikai yra psichologiškai gniuždomi ir silpsta jų ryšys su juo.
R. K. 2014-03-14 patikslinime nurodyta, kad 2014-02-15 apie 20.00 val. pagal 2012-11-13 teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką jis, R. K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasiimti savo nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini). Su A. K. jis, R. K. bendrauja pagal teismo sprendimą tuo atveju, kai sūnus sutinka su juo bendrauti. Paskambinus jam, R. K. į buto duris, atsiliepė R. K. motina ir pasakė, kad vaikų namie nėra ir ko jis čia atvažiavo. Apie 20.04 val. jis, R. K. parašė SMS žinutę R. K., kad atvažiavo paimti vaikų, pastaroji neatrašė. Tuomet R. K. paskambino telefonu, pastaroji nekėlė. Tuomet paskambino 112 ir iškvietė policiją. Apie 20.10 val. R. K. jam, R. K. paskambino telefonu, pasakė, kad turi problemų ir vėluos 20-30 minučių, ir R. K. padėjo ragelį. R. K. atvažiavo prie namų apie 20.40 val. su dukra U. Jis, R. K. paklausė kodėl R. K. vėluoja, pastaroji jam nieko neatsakė, tik atsakė paklausus policijos pareigūnams, kad jai sugedo automobilis. Jis, R. K. paklausė kur A., R. K. atsakė, kad A. namie, jo bijo ir jam pastarojo neduos. Apie 20.45 val. R. K. suruošė U. ir jis, R. K. U. nusivežė pas save namo ir su pastarąja bendravo. 2014-03-11 jis, R. K. išsiuntė į V. Č. antstolių kontorą elektroniniu paštu prašymą dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes ši antstolių kontora yra užvedusi vykdomąją bylą. R. K. nesutaria su juo, R. K. ir jo neinformuoja dėl vaikų gydymo, ugdymo ir religinio auklėjimo, vaikai nuteikti prieš jį. Iki teismo sprendimo R. K. sakydavo vaikams girdint, kad jis, R. K. blogas, nori, kad pastarieji sirgtų. U. bijojo paimti iš jo, R. K. dovaną – peliuką ir pasakė, kad mama neleis, nes pastaroji jo nekenčia, o peliukas mamai primintų jį.
R. K. 2014-03-19 paaiškinime nurodyta, kad pagal teismo sprendimą 2014-02-15 apie 20.00 val. jos vaikų tėvas R. K. atvažiavo prie jos namų, (duomenys neskelbtini), pasiimti vaikų U. K. ir A. K.. Ji, R. K. 2014-02-15 nuo 18.00 val. su dukra U. buvo mieste, Gedimino pilyje, važiavo su draugu jo automobilyje, kurio duomenų minėti nenori, nes nenori pastarojo įtraukti į šeimos konfliktą, esant būtinumui, jo duomenis pateiks teisme. Draugo automobilio markė Mercedes, valstybinių numerių ji, R. K. nežino. Jos su U. pasivaikščiojo po miestą, pabuvo Gedimino pilyje ir apie 19.40 val. atėjo prie draugo automobilio, joms įsėdus, automobilis neužsivedė, todėl ji, R. K. išsikvietė taksi ir su U. grįžo apie 20.25 val., kur jos laukė R. K.. Į SMS žinutę, kurią parašė R. K. apie 20.04 val. ir į telefono skambutį, neatsakė, nes nespėjo pakelti, kadangi buvo susirūpinusi dėl automobilio, kaip reikės grįžti namo. 20.10 val. ji, R. K. R. K. paskambino ir pasakė, kad ji su U. vėluos, nes atsitiko nelaimė, R. K. pasakė, kad jau iškvietė 112 telefonu policijos pareigūnus. Grįžo su U. į namus apie 20.25 val., R. K. ėmė klausinėti kur ji, R. K. buvo, atsakė, kad taksi automobiliu važiavo, pats gaišindamas laiką, ir girdint U. Atvažiavusi prie namų, ji, R. K. policijos pareigūnams pasakė iš karto, kad sugedo automobilis, todėl pavėlavo. Atėjusi namo ji, R. K. sudėjo U. drabužėlius ir perdavė R. K.. U. buvo išsigandusi tėvo reakcijos bei uniformuotų pareigūnų ir pasakė, kad su tėčiu eiti nenori. U. nuramino ir nuvedė pas tėtį. A. paklausė, ar pastarasis eis pas tėtį, A. atsisakė. Vaikams bendrauti su tėčiu ji, R. K. netrukdo, U. visuomet nuo teismo sprendimo priimto 2012-11-13 bendrauja su tėvu pagal nustatytą tvarką, o A. su tėvu bendrauti atsisako, dėl ko buvo teismo psichologinė ekspertizė. Vaikų prieš tėvą ji, R. K. nenuteikinėja. Apie vaikus R. K. gauna visą informaciją dėl U. mokslų, švenčių, ligų, ji, R. K. visuomet R. K. pasako, be to, pastarasis internetu prisijungė prie U. klasės forumo, kuriame gauna visą informaciją.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-03-19 nutarimu R. K. įspėta dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio už tai, kad 2014-02-15 nuo 20.00 val. iki 20.25 val. neperdavė savo nepilnametės dukters U. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal teismo sprendimą 2012-11-13 bendrauti su tėčiu R. K., motyvuodama, kad negalėjo laiku atvykti iki namų iš miesto, nes sugedo automobilis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, visapusiškais ir objektyviai juos ištyrus.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2011-01-14 nutartis Nr. N444-216/2011).
Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. numato atsakomybę už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžianžią veiką. Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos ATPK 10 str. numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. įtvirtintas vaiko teisių pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia.
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, teismas daro išvadą, kad R. K. veikime nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 ³ str. 1 d. sudėties. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta R. K. tyčios pažeisti savo vaiko teises, kadangi pastaroji pavėlavo perduoti R. K. dukrą, nes sugedo automobilis. Pagal teismo sprendimą R. K. dukrą U. K. turėjo perduoti R. K. 20.00 val., tačiau R. K. perdavė dukrą R. K. 20.45 val. Byloje nustatyta, kad neužsivedus automobiliui, R. K. ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad laiku pristatyti ir perduoti dukrą jos tėčiui, t.y. R. K. išsikvietė taksi, 20.10 val. R. K. paskambino R. K. ir pranešė, kad ji su U. vėluos, nes atsitiko nelaimė. Šios aplinkybės, kad R. K. 20.10 val. paskambino R. K. ir pranešė, kad turi problemų ir vėluos 20 ar 30 minučių, neneigia ir pats R. K.. Kaip paaiškino R. K., ji neatrašė į 20.40 val. R. K. SMS žinutę ir neatsiliepė į skambutį, nes nespėjo pakelti ragelio, tuo metu buvo susirūpinusi dėl automobilio, pergyveno kaip reikės grįžti namo. Kreiptinas dėmesys, kad R. K. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad R. K. jo neinformuodavo dėl vaikų gydymo, ugdymo ir religinio auklėjimo, todėl policijos pareigūnai netyrė šių aplinkybių šiuo atveju, o teismas skundą nagrinėja kaltinimo ribose, šiuo konkrečiu atveju R. K. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena dėl 2014-02-15 pavėluoto dukters U. K. perdavimo jos tėčiui R. K.. Be to, teismas pažymi, kad vaiko teisių užtikrinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos CK 3.163 str. 4 d., jog jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad R. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. nutraukta pagrįstai, todėl naikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus 2014-03-24 nutarimo Nr. 10-12-AT1-409 skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. K. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus 2014-03-24 nutarimą Nr. 10-12-AT1-409 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.