Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui G. B., institucija, teikianti išvada Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kad ateityje papildomai nekiltų problemų dėl tėvo bendravimo su sūnumi, nes sūnus prie tėvo šiai dienai nėra pripratęs ir nėra jo matęs, todėl yra tikslinga nustatyti atsakovo G. B. bendravimą su sūnumi L. P., kurio konkreti tvarka išdėstyta reikalavime.

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. K. pateiktoje išvadoje bei posėdžio metu nurodė, jog pritaria ieškovės patikslintiems reikalavimams. Tėvystės klausimas byloje jau yra išspręstas, atlikta DNR ekspertize. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, ginčo nebuvo. L. nori bendrauti su tėvu ir neprieštarauja šios dienos ieškinio patikslinimui, kad būtų nustatyta laisva su vaiku bendravimo tvarka. Dėl išlaikymo dydžio palieka spręsti teismui, o dėl išlaikymo įsiskolinimo pritaria, kadangi šalys posėdžio metu gražiai susitarė ir išsprendė šį klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad L. P. gimė (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus surašytame gimimo įraše Nr. 25, jo motina nurodyta V. P., tėvas nenurodytas. Šalys yra nesusituokę, kartu negyvena, nepilnametis vaikas L. P. gyvena su ieškove.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodinėjimo priemonės.

Byloje buvo atliktas biologinis tėvystės tyrimas ir nustatyta, kad atsakovas G. B. yra L. P. tėvas su 99,99999 procentų tikimybe. Po biologinio tėvystės tyrimo atlikimo atsakovas tėvystės fakto nebeginčijo ir pripažino save L. P. tėvu. Taigi, ginčo byloje dėl tėvystės neliko. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko įrodytu, kad atsakovas G. B. yra L. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė V. Ž. prašo nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., gimusio 2008 m. sausio 31 d., gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina pagal jos gyvenamąją vietą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad sūnus faktiškai visą laiką nuo gimimo gyvena su ieškove, pastarajai nuosavybės teise priklausančiame būste, yra jos prižiūrimas ir auklėjamas. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Atsakovas neprieštaravo, kad sūnaus L. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tam pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi, ieškovės V. Ž. reikalavimas tenkintinas ir L. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė V. Ž. patikslintu ieškiniu prašo teismo nustatyti sekančią atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką - atsakovui grįžus į Lietuvą ieškovė sudarys sąlygas atsakovui G. B. bendrauti su sūnumi L. P. bet kuriuo metu be jokių apribojimų. Atsakovas taip pat prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką, kadangi jis gyvena ir dirba užsienyje. Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės vaiko teisių apsaugos atstovė teismo posėdžio metu pritarė tokiai pasirinktai bendravimo tvarkai. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka mažamečio vaiko interesus, nepažeidžia nei vaiko, nei šalių interesų. Laikytina, kad tokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka atitiks tiek vaiko, tiek tėvo interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė teismo posėdžio patikslintu reikalavimu prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui iš atsakovo po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas sutiko mokėti nurodytą sumą. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano, kad 150 Eur vaikui per mėnesį atsakovo skiriama išlaikymo suma kartu su ieškovės, pas kurią gyvena šalių sūnus, teikiamu išlaikymu laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis tokio amžiaus vaikui (CK 1.5 straipsnis). Įvertinus visus įrodymus, iš atsakovo G. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. kovo 4 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu). Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo sūnui L. P. išlaikymo įsiskolinimą 3600 Eur, skaičiuojant už paskutinius tris metus iki ieškinio teismui padavimo dienos, kas mėnesį skaičiuojant po 100 € (vieną šimtą eurų).

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Atsakovas G. B. sutiko su prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma, tačiau prašė leisti išlaikymo įsiskolinimą sumokėti per dvejus metus. Teismo posėdžio metu ieškovė V. Ž. sutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų sumokėtas per dvejus metus, kas mėnesį mokant po 150 eurų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės prašomas priteisti 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius tris metus iki ieškinio teismui padavimo dienos, kas mėnesį skaičiuojant po 100 €, laikytinas protingu ir pagrįstu. Todėl, remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimas sūnui, išdėstant išlaikymo sumą dvejų metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 150 eurų, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 21 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-365-3143 ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5318 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 196,50 Eur dydžio žyminis mokestis (75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, todėl papildomai neapmokestinamas), 40,50 Eur (150 Eur × 12 mėnesių × 3% - 25 % už priteistą išlaikymą), 81 Eur (3600 Eur × 3% - 25 %, už išlaikymo įsiskolinimą) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 201,50 Eur (CPK 99 str. 2 d.).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pakeisti Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini). gimimo įrašą Nr. 25, skiltyje „Duomenys apie tėvą“, įrašyti kad L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. kovo 4 d. iki vaiko pilnametystės, šias lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimui padengti 3600 eurų (tris tūkstančius šešis šimtus eurų) už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Nustatyti, kad išlaikymo įsiskolinimas bus išmokėtas per dvejus metus, kas mėnesį sumokant po 150 eurų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti uzufrukto teise V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką – atsakovui G. B. grįžus į Lietuvą ieškovė V. Ž. sudarys sąlygas atsakovui G. B. bendrauti su sūnumi L. P. bet kuriuo metu be jokių apribojimų.

Priteisti iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 196,50 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 50 centų) žyminį mokestį bei 201,50 Eur (du šimtus vieną eurą 50 centų) bylinėjimosi išlaidas antrinei teisinei pagalbai apmokėti. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660 (už žyminį mokestį), įmokos kodas 5630 (už antrinę teisinę pagalbą), mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.