- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- AN2-362-361/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01439-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis R. V. 2019 m. liepos 28 d. 10.00 val., surašė administracinio nusižengimo protokolą A. V., dėl to, kad jis 2019 m. liepos 28 d., 09.47 val. Klaipėdos r., kelyje Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąją juosta kairėje pusėje), 1,00 km vairavo transporto priemonę „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,44 promilių neblaivumas. Tokie A. V. veiksmai kvalifikuoti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir atitinkantys Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė V. K. 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimu A. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį skyrė 800 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. spalio 23 d. nutarimu tenkino A. V. skundą ir panaikino policijos 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
Šalies argumentai
3. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimą ir palikti galioti policijos 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių I skyriaus 2.3 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustato ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Šiuo atveju alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0220“ A. V. nustatytas 0,44 promilės neblaivumo laipsnis transporto priemonės vairavimo metu ir nėra duomenų, kad pareigūnai, tikrindami jo neblaivumą alkotesteriu būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus. A. V. neblaivumo laipsnis vairavimo metu buvo toks, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Tai, kad po kurio laiko asmens kraujyje etilo alkoholio nerandama yra realu, nes alkoholio koncentracija žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. Asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks buvo vairavimo metu. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. A. V. neblaivumas nustatytas leistina, sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrinta technine priemone – alkotesteriu. Todėl gauti duomenys yra pakankami konstatuoti A. V. neblaivumo faktą. Tačiau teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atliktiems medicininio patikrinimo rezultatams bei teismo medicinos ekspertizės akto išvadoms ir padarė nepagrįstą išvadą, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus nepakanka pagrindo konstatuoti, jog A. V. veiksmuose yra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis ir nepagrįstai panaikino policijos nutarimą.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, jog po patikrinimo policijos alkotesteriu davė ištyrimui kraują, tačiau medikai alkoholio kraujyje nerado.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Patikrinęs bylos medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą.
6. Šiuo konkrečiu atveju byloje nepakanka objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, o būtent, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Policijos pareigūnai sertifikuoto gamintojo, metrologiškai patikrinta specialia technine priemone – alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0220“ nustatė A. V. 0,44 promilių neblaivumą jo sustabdymo vietoje. Tačiau tokio, vos vieną kartą policijos alkotesteriu tikrinto A. V. neblaivumo laipsnio objektyvumu leidžia suabejoti 2019 m. liepos 28 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5763/2019(01) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 1815/2019 (03) užfiksuoti A. V. (ne)blaivumo būklės tyrimo rezultatai.
7. Apeliantas, akcentuodamas alkotesterio rodmenų patikimumą, neįvertina teisiškai reikšmingų aplinkybių, jog A. V. kraujyje medikai etilo alkoholio nerado (b. l. 14), o tikrinant alkotesteriu medicinos įstaigoje 11.05 val. nustatė 0,12 promilių, o pakartotinio tikrinimo metu 11.15 val. – vos 0,09 promilių neblaivumą (b. l. 15). Galiausiai minėtame Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte yra padaryta išvada, kad apskaičiavus pagal Vidmarko formulę A. V. kraujyje patikrinimo momentu galėjo būti mažiausia 0,13 ‰ ir daugiausia 0,33 ‰ alkoholio, dera su Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje konstatuotomis palankiomis A. V. (ne)blaivumo tikrinimo iškvepiamame ore ir kraujyje aplinkybėmis (b. l. 29-30).
8. Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti policija, todėl ji privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų surinkti faktiniai duomenys, kurie leistų įsitikinti asmeniui nustatyto neblaivumo laipsnio objektyvumu. Tuo atveju, kai vairuotojui alkotesteriu nustatomas neblaivumo laipsnis yra itin minimalus, jo patikra turi būti atliekama preciziškai, protingai, laikantis instrukcijoje nustatytų reikalavimų, o tais atvejais, kai, pavyzdžiui, gali kilti ginčai dėl tikrinimo rezultatų ar alkotesterio rodmenų objektyvumo, patikimumo ir pan., turėtų būti imtasi visų leistinų priemonių tai pašalinti. Tokia priemone galėtų būti pakartotinis vairuotojo neblaivumo patikrinimas alkotesteriu sustabdymo vietoje, išlaukus ne mažiau kaip 15 min. po pirmojo tikrinimo. Tokiu būdu surinkti duomenys leistų pareigūnams bei teismams įsitikinti, kad vairuotojo (ne)blaivumas patikrintas objektyviai.
9. Nagrinėjamu atveju A. V. skunde iškeltas abejones dėl policijos alkotesterio parodymų patikimumo, apylinkės teismas patikrino pagrįstai remdamasis ne vien alkotesterio rodmenimis, tačiau kartu įvertinęs specialisto išvados, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti ir ekspertizės aktų duomenis. Pagal Vidmarko formulę per 1 val. kraujyje etilo alkoholio koncentracija sumažėja (oksiduojasi) vidutiniškai 0,15, o maksimaliai 0,25 promilių. Ekspertizės akte, skaičiuojant etilo alkoholio koncentraciją, įvertinta aplinkybė, jog nuo A. V. sustabdymo iki jo kraujo paėmimo momento praėjo 1 val. 18 min. ir padaryta išvada, kad A. V. kraujyje patikrinimo momentu galėjo būti mažiausia 0,13 promilių, o daugiausia – 0,33 promilių alkoholio. Aptariamo ekspertizės akto išvados leidžia įsitikinti tuo, kad net pritaikius maksimaliai nepalankų A. V. alkoholio koncentracijos mažėjimo kraujyje koeficientą, apskaičiuotas 0,33 promilių dydis nesiekė administracinei atsakomybei taikyti reikšmingos neblaivumo ribos. Visuma aptartų aplinkybių sudaro pagrindą teigti, jog A. V. vairavo automobilį nebūdamas neblaivus.
10. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi neaiškumai traktuojami šio asmens naudai. Apelianto teiginys, jog asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks buvo vairavimo metu, vertinamas kritiškai. Laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.
11. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad policija nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie padarytą KET pažeidimą. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad A. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.