Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, susipažinęs su I. D. skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka B. B. atžvilgiu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos I. D. privataus kaltinimo skundas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) B. B. paskleidė žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją t.y., pažeminančią ją (I. D.. Tai vedėja padarė, kadangi direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriuo tyčia apkaltino dėl (duomenys neskelbtini)gauto „skundo“, žinodama, kad tai nėra „skundas“. Be to visi 3 (duomenys neskelbtini) kaltinimai jai nesiremia įstatyminiu pagrindu, todėl norėtų žinoti motyvą, kodėl buvo pateiktas toks tarnybinis pranešimas. (duomenys neskelbtini) sąmoningas ir aktyvus poveikis be teisėtų ir pateisinamų priežasčių ją apkaltinti dėl neva gauto „skundo“, bei visų aplinkybių žinojimas, visa tai leidžia įtarti, kaip šmeižtą ir įžeidimą, pakenkimą jai, jos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Visi 3 pateikti jai kaltinimai buvo apgaulingi (ir (duomenys neskelbtini) tai žinojo), kadangi jų nepagrindė nei galiojantys įstatymai nei dokumentai, patvirtinantys pašalpos skyrimo pagrįstumą., kurių pagrindu buvo išmokėta pašalpa. Taigi ji buvo (duomenys neskelbtini) neteisėtai ir nepagrįstai apkaltinta, nors nepažeidė įstatymo, be to negalėjo skirti pašalpos. Be to (duomenys neskelbtini) kaltinimai turėtų būti teisingi ir pagrįsti. (duomenys neskelbtini) pareiga pagrįsti jų teisingumą bei motyvus. Įvykus nepageidaujamam įvykiui, nors ir operatyviai buvo išspręstas klausimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir jinai buvo panaikinta, neefektyviai buvo apginta jos pažeista teisė, ir todėl tai leido pasikartoti panašiai situacijai ir tai gali būti vertinama kaip tęstinis nusižengimas (Žr. Priedas Nr. 1). Nors buvo iš pradžių apkaltinta dėl neva (duomenys neskelbtini) gauto skundo, tačiau (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad žinojo kad tai nebuvo apdraustosios skundas. Bei valstybės tarnautojams negali būti duodami neteisėti pavedimai, nurodymai (pvz. neteisėti (duomenys neskelbtini) kaltinimai dėl rašto ir žinutės neišsiuntimo, žinant visas aplinkybes), valstybės tarnautojai negali būti verčiami jiems paklusti, todėl turėtų būti vertinamas (duomenys neskelbtini) sąmoningas ir aktyvus poveikis jos teisėms ir teisėtiems interesams (pvz. nesant asmens prašymo ir informuoto asmens sutikimo kreiptis į darbdavį su reikalavimu pateikti NP-SD formą). Visi 3 pateikti (duomenys neskelbtini) reikalavimai turėtų būti vertinami kaip neteisėti ir užtraukiantys atsakomybę, o (duomenys neskelbtini) veiksmai turi būti vertinami kaip prisidėjimas prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, kadangi tai susiję su vedėjos neteisėtais veiksmais (t.y. neteisėtais ir nepagrįstais kaltinimais). Be to (duomenys neskelbtini) pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, o (duomenys neskelbtini) šios pareigos pažeidimas sukėlė jai neigiamų pasekmių t.y. jos teisių ir teisėtų interesų suvaržymą, pakenkimą jos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. (duomenys neskelbtini) neteisėti ir nepagrįsti veiksmai turi būti vertinami kaip jos subjektinės pareigos ir atitinkamai jos (I. D.) subjektinės teisės pažeidimas. Rūpestingo, sąžiningo, kvalifikuoto (duomenys neskelbtini) elgesio standartas, kaip objektyvus kriterijus, leidžia spręsti apie jos veiksmų teisėtumą bei jo kaltę. Be to (duomenys neskelbtini) kaltė turi būti nustatoma, kaip visų asmenų dalyvavusių šiame procese (t.y. tarnybinės nuobaudos skyrime) atsakomybė (o, ne formali direktoriau(duomenys neskelbtini)kaltė, kadangi pagal įstatymą tarnybines nuobaudas skiria ne tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas, o į pareigas priėmęs asmuo, nors realiai neteisėtai ir nepagrįstai ją apkaltino vedėja) kartu vertinant faktinę (duomenys neskelbtini) veiksmų eigą pagal protingo, sąžiningo, profesionalaus ir patyrusio tos srities specialisto standartą. Pareigos elgtis rūpestingai laipsnis nėra vienodas visiems asmenims, vedėjai, kaip tiesioginės vadovės, taikomi didesni elgesio standartai. (duomenys neskelbtini)kaltinimai ir reikalavimai peržengia visas logikos ribas, todėl šioje situacijoje turi būti taikomi protingumo kriterijai ir tokie vedėjos veiksmai neturi būti toleruojami. Mano, kad turi būti sprendžiama dėl (duomenys neskelbtini) pateiktų jai kaltinimų atitikties įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. (duomenys neskelbtini) turi pareigą savo teisėmis naudotis sąžiningai, protingai, jomis nepiktnaudžiauti be pakankamo pagrindo nekaltinti žmonių (mano nagrinėjamu atveju pagrindo nebuvo kreiptis su tarnybiniu pranešimu, žinant, kad tai nebuvo skundas). (duomenys neskelbtini) žinodama situaciją pateikė tikrovės neatitinkančias ir jos garbę ir orumą žeminančias žinias „Dėl jos kaltės žmogus laiku negavo pašalpos“. Mano tai yra rimti kaltinimai, žinant visą susiklosčiusią situaciją. Mano, kad tai yra faktiniai duomenys, leidžiantys įtarti, kad vedėjos veiksmai jos atžvilgiu buvo tyčiniai. Priešingu atveju susidarytų teisine prasme nelogiška situacija. Todėl mano šioje situacijoje svarbu nustatyti jos garbės ir orumo pažeidimo faktą. Kadangi dėl melagingų tikrovės neatitinkančių duomenų (t.y. dėl neva valdyboje gauto skundo) jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, todėl galima teigti, kad visi vedėjos veiksmai buvo tyčiniai ir yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp (duomenys neskelbtini) pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų kaltinimų jai ir tarnybinės nuobaudos skyrimo. Todėl mano, jog negalima sutikti su tuo, kad vedėjos veiksmuose nėra tyčinių kaltų veiksmų. Iš visų trijų (duomenys neskelbtini) pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų kaltinimų jai vertinimo akivaizdu ir galima nustatyti tyčinį delikto atvejį. Be to išsiųstas raštas į valdybą patvirtina aplinkybę, jog gali būti nustatyta, kad visi pateikti kaltinimai jai yra neteisėti, nepagrįsti, neatitinka tikrovės bei pateikti „atgaline data“, t.y. tik kai žmogus pateikė prašymą ir apskritai kokią prasmę tai turėjo (t.y. pateikti tokius kaltinimus, žinant visą susiklosčiusią situaciją bei aplinkybes)? Todėl šioje situacijoje mano, jog svarbu atskleisti visus atsakovo įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas jos atžvilgiu bei jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimus ir suvaržymus. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) kaltę. Be to (duomenys neskelbtini) dėl to net nesigaili ir neatsiprašė už nemalonias emocijas ir nepatogumus. Dėl aptariamų (duomenys neskelbtini) veiksmų patyrė realius neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsniu (šmeižimas) ir šio kodekso 155 straipsniu (įžeidimas) teismo prašo nustatyti ir įvertinti (duomenys neskelbtini) pateiktus kaltinimus bei ar neteisėtais ir nepagrįstais jai pateiktais kaltinimais nebuvo pažeistos jos teisės numatytos LR Konstitucijos 22 straipsnyje, t.y. kad niekas neturi teisės jos neteisėtai ir nepagrįstai kaltinti ir tokiu būdu kėsintis į jos garbę ir orumą. Nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka pagal byloje surinktus bei turimus duomenis.

Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pardėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skundas ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes (faktus), bei prie jo pridėtą rašytinę medžiagą (2012-11-02 tarnybinį pranešimą dėl sprendimų projektų rengimo Nr. 11-2692; 2011-05-02 pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 11-312; 2011-05-06 įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. D.), teisėjas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini )B. B. jai pavaldžios (duomenys neskelbtini) I. D. atžvilgiu nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to iš pareiškėjos I. D. skundo turinio, nors jis nėra visiškai aiškus, nuoseklus, bei prie jo pridėtos minėtos rašytinės medžiagos akivaizdu, kad B. B. surašė tik tarnybinį pranešimą dėl sprendimų projektų rengimo I. D., kurį šiai ir pateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskleidimas (šmeižimas) yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Duomenų, kad B. B. būtų tikrovės neatitinkančią informaciją pranešus kuriuo nors būdu kitiems asmenims, I. D. nepateikė. Įvertinus šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad B. B. pagal jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas privalėjo reguoti į pilietės I. K. nusiskundimą, šį ištirti ir priimti sprendimus pavaldžios I. D., kuri rengė dokumentus dėl ligos pašalpos skyrimo I. K., atžvilgiu, kad ateityje tai nepasikartotų. Be to įvertinęs minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, teisėjas sprendžia, kad šiame pranešime nėra melagingų žinių ir B. B. tai suvokė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesnius už minėtą B. B. tarnybinį pranešimą, o būtent pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo pasirašė skyriaus vedėja A. V., o įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. D. pasirašė direktorius V. V.. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad B. B. nei jokiu būdu neapšmeižė I. D., jos neįžeidė.

Kiti skunde nurodyti prašymai privataus kaltinimo tvarka nenagrinėjami, neišsprendžiami, todėl šie atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu, teisėjas,-

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą B. B. atžvilgiu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.