Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-07-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-334-360/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-21
Bylos Nr.
AN2-334-360/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00337-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
J. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-334-360/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00337-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.16.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnyba 2017 m. sausio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą J. S. už tai, kad jis 2017 m. sausio 28 d. 12.09 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neprisisegęs saugos diržo, kai saugos diržai automobilyje įrengti. Nurodyta, jog tokiais veiksmais J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 30ANN-88260305-17 J. S. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda. J. S. nutarimą apskundė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. J. S. skundo netenkino.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn ptrauktas J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nurodo, kad 2017 m. sausio 28 d. vykdė taksi veiklą, vežė keleivį V. A. iš (duomenys neskelbtini) į buvusio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) stotelėje buvo sustabdytas policijos pareigūnų, priėjęs pareigūnas informavo, jog jis, J. S., stovėjo neprisisegęs saugos diržo, nors nenurodė, kokioje vietoje, liepė prieiti prie tarnybinio automobilio dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Apeliantas teigia, jog pareigūnai aplinkybių netyrė, neapklausė keleivio V. A.. Tiek jis, tiek keleivis važiavo prisisegę saugos diržus. Su protokolu kategoriškai nesutiko. Nutarimas taip pat priimtas visiškai netyrus tariamo nusižengimo aplinkybių.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. taip pat nurodo, jog apylinkės teisme teisėja bylą nagrinėjo pažeisdama jo teisę į gynybą, byla išnagrinėta nevertinant objektyvių įrodymų. Jis teismui konstatavo, kad be advokato gintis negali. Liudytojos L. J. parodymai aiškiai prieštaraujantys, galimai melagingi. Priimdamas nutartį, apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės ir esminių aplinkybių. Teisėjai reiškė nušalinimą, tačiau 2017-05-18 nutartimi nušalinimas atmestas, nutartyje konstatuoti ne visi nušalinimo motyvai. Tokiomis aplinkybėmis prarasta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, neleista atskleisti fakto, ar nutarimą priėmusi V. K. yra K. dukra, su kuria yra interesų konfliktas.

Apeliaciniame skunde J. S. atkreipia dėmesį, jog įvertinus aplinkybių visumą, policijos pareigūnai važiavo nuo (duomenys neskelbtini), nematė ir negalėjo matyti taksi automobilio, galbūt sumaišė transporto priemones. Tariama įvykio vieta nesudarė galimybių aiškiai nustatyti aplinkybių. Taksi automobilis nevažiavo prieš policijos automobilį, viso galimo matymo lauke, jo taksi automobilis tik stovėjo. Teismas atsisakė išreikalauti pareigūnų automobilio vaizdo registratoriaus įrašą, melagingai konstatuota, kad vaizdo įrašas neišsaugotas. L. J. patvirtino, kad turėjo būti registruojamas faktas, bet nežino, ar įrašas yra. Kyla klausimas, ar stovinčiame automobilyje privalu būti užsisegus saugos diržą, į tai atsakymas negautas. Teismas faktinių aplinkybių nenustatė, motyvų ir įrodymų dėl tariamo nusižengimo nepateikė, padarė neteisingas prielaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. pažymi, jog byla apylinkės teisme nagrinėta šališkai, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Apygardos teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylos duomenis, susipažino su teismo posėdžio apylinkės teisme garso įrašais ir neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl teisės į gynybą pažeidimo ir teismo šališkumo. Apylinkės teismo posėdžio garso įraše yra užfiksuota, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinamos jo teisės, tarp kurių ir ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta jo teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. ANK įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, pats turi pasirūpinti atstovu, jeigu mano, kad pačiam yra per sunku ginti savo teises. Taigi, jeigu J. S. pageidavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu naudotis advokato pagalba, tai pats, o ne teismas turėjo tuo pasirūpinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantui būtų buvusi apribota teisė į gynybą. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas pats tiesiogiai dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, nurodė teismui, jog yra kreipęsis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau dėl kilusio ginčo yra paduotas skundas administraciniam teismui, atsižvelgdamas į tai apylinkės teismas atidėjo nusižengimo bylos nagrinėjimą. Taigi J. S. buvo suteikta galimybė pasirūpinti savo atstovavimu, jeigu jis to pageidavo, o išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą be advokato ar įgalioto atstovo apylinkės teismas pažeidimo nepadarė.

Apylinkės teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog pradėjus nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. skundą dėl nutarimo, nušalinimų teismo sudėčiai jis neturėjo, teisėjai nušalinimą pareiškė iškart po to, kai buvo netenkintas jo prašymas dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ginčo su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dėl teisinės pagalbos teikimo, vertindamas, jog pažeidžiama jo teisė į gynybą. Teisėja nušalinimo klausimą išsprendė 2017-05-18 nutartimi, kurią pagarsino posėdyje, nušalinimą atmetė motyvuodama, jog J. S. nurodomi motyvai neduoda pagrindo abejoti teisėjos šališkumu.

Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Bylos duomenys neduoda jokio pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu. Jos posėdžio metu užduodami klausimai, jų visuma, nebuvo tendencingi ar kryptingai nukreipti prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, taigi darytina išvada, jog nebuvo pažeistas nei rungimosi, nei teisės į sąžiningą procesą principai. J. S. apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių konkrečių argumentų, kurie duotų realų pagrindą abejoti teisėjos nešališkumu. Vien tai, jog teisėja netenkino tam tikro administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo, procesą vedė ne taip, kaip norėjo apeliantas, nėra pagrindas abejoti jos nešališkumu.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog nusižengimo nepadarė, pareigūnai negalėjo matyti, ar jis važiavo prisisegęs saugos diržą, o apylinkės teismas nenustatė faktinių aplinkybių, nepateikė įrodymų ir motyvų dėl nusižengimo. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo, ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą, apklausė liudytojus, išklausė patį administracinėn atsakomybėn patrauktą J. S., skundžiamoje nutartyje aiškiai motyvavo, kodėl vadovaujasi pareigūnų liudijimais, kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, su kuo nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

J. S. administracinė nuobauda paskirta už ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimus. KET 196 punkte numatyta, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, sprendžia, jog surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina J. S. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo. J. S. kaltę pagrindžia administracinio nusižengimo protokolas, 2017-01-28 pareigūno E. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 9), liudytojų pareigūnių L. J., vairavusios tarnybinį automobilį, bei nutarimą surašiusios V. K. parodymai. Kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teismas neapsiribojo jau surinktų duomenų įvertinimu, pats apklausė policijos pareigūnes. Nors apeliaciniame skunde J. S. teigia, kad L. J. parodymai nenuoseklūs ir melagingi, o tariamo nusižengimo vietoje pareigūnai neturėjo galimybės matyti aplinkybių, tačiau tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareigūnė L. J. papasakojo, kur ir kokiomis aplinkybėmis užfiksavo nusižengimą, vienareikšmiai patvirtino, jog dirbdama su kolega, važiuodami tarnybiniu automobiliu, sankryžoje prasilenkė su prie šviesoforo dėl draudžiamo signalo lėtai judėjusiu taksi automobiliu, aiškiai pati matė, jog vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo. Netikėti tokiais liudytojos parodymais nėra pagrindo. Apylinkės teismas posėdyje aiškinosi, ar liudytojomis apklaustos pareigūnės iš anksčiau žinojo J. S., abi liudytojos teigė, kad tokio asmens iki tol nežinojo, liudytoja V. K. pažymėjo, jog jokio interesų konflikto, giminystės ryšių apie kuriuos užsiminė J. S., nėra. Taigi duomenų apie tai, kad kuris nors iš pareigūnų, būtų buvęs suinteresuotas bylos baigtimi, turėtų asmeninį nusistatymą ir veiktų priešingai apelianto interesams, byloje nėra. Nėra pagrindo manyti, jog policijos pareigūnai turėtų kokį tikslą apkalbėti J. S.. Teisme liudytojomis apklaustos L. J. ir V. K. davė parodymus būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, objektyvių duomenų, kad jos būtų suinteresuotos bylos baigtimi, apeliantas nepateikė, todėl pagrindo teigti, kad L. J. ar V. K. paaiškinimai yra neteisingi, prieštaringi ar melagingi, nėra.

Liudytojos L. J. parodymai visiškai atitinka kito pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, kad buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo. Be kita ko, L. J. parodymus, E. K. tarnybinį pranešimą dėl to, kur buvo pastebėtas nusižengimas, iš esmės atitinka ir paties J. S. 2017-02-27 Klaipėdos AVPK rašytas paaiškinimas, kuriame apeliantas nurodė, jog įvykio dieną teikė taksi paslaugas, pareigūnus matė stovėdamas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, laukdamas šviesoforo signalo (b. l. 11). Nors J. S. apeliaciniame skunde pažymi, jog taip ir neliko atsakytas klausimas, ar stovinčiame automobilyje privalu būti užsisegus saugos diržą, tačiau šis apelianto klausimas neturi teisinės reikšmės. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo, J. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, jog vairavo automobilį, neprisisegęs saugos diržo, liudytoja L. J. patvirtino, jog automobilį matė eisme, prasilenkė su juo šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje. Toje pat sankryžoje matęs pareigūnus rašytiniame paaiškinime užsiminė ir J. S.. KET 196 p. įpareigoja vairuotoją važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais juos užsisegti, už šio reikalavimo neįvykdymą J. S. ir buvo nubaustas.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas atsisakė išreikalauti policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašą. Apygardos teismas, susipažinęs su apylinkės teismo posėdžio garso įrašu, pastebi, jog teisėja, apklausdama liudytoją L. J., aiškinosi, ar gali būti išlikęs vaizdo registratoriaus įrašas. Liudytoja paaiškino, jog vaizdo registratoriaus įrašas praėjus tiek laiko nebus išlikęs. Taigi apylinkės teismo sprendimas vertinti byloje esamus įrodymus ir papildomų nebereikalauti paremtas įrodymų tyrimo metu gauta informacija apie tai, kad bylos nagrinėjimui aktualūs duomenys iš tarnybinio automobilio praėjus nemažam laiko tarpui, gali būti nebeišsaugoti. Kita vertus, kaip jau minėta, teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neduoda jokio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties išvadomis dėl apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas