Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-579-827/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-04-03
Bylos Nr.
A15.-579-827/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00364-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Inga Štuopienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. M.
Nukentėjusysis
R. K., UAB „A.“
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Advokatai
Petras Ragauskas, Juozas Rėksnys
Kategorijos
Nr. A15-579-827/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00364-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3.; 16.9.4.1.; 16.9.7.2.; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai E. M. ir jos atstovui advokatui Juozui Rėksniui,

nukentėjusiajam R. K.,

nukentėjusiesiems nepilnamečiui M. L., jo įstatyminiam atstovui J. L. ir jų atstovui advokatui Petrui Ragauskui,

nukentėjusiosios UAB „A.“ atstovui advokatui Petrui Ragauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini)., Pasvalio raj.sav., deklaruota gyv. vieta ten pat, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2019 m. birželio 21 d. apie 17.45 val. Vakarinio aplinkkelio – Gudelių g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pirma eismo juosta, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, iš pirmos eismo juostos staiga rikiavosi į antrąją, prieš pat antrąja eismo juosta važiuojantį krovininį automobilį „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. L., tokiu būdu sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko „Man“ automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti vairuojamos transporto priemonės kryptį. Nuo staigaus stabdymo krovininis automobilis nevaldomas nuvažiavo į dešinę, atsitrenkė į kelio atitvarus, kelio ženklą, apšvietimo stulpą, krovininis automobilis virto ant šono, taip pat buvo kliudytas ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. K.. Eismo įvykio metu nukentėjo nepilnametis „Man“ automobilio keleivis M. L., kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, apgadinti automobiliai „Man“ ir „Peugeot“, taip pat apgadintas gatvės atitvaras, apšvietimo stulpas ir kelio ženklai Nr. 519, 547 ir 622. Tokiais savo veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 bei 104 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažįsta. Aiškindama įvykio aplinkybes nurodė, kad vairuodama savo motinai priklausantį automobilį „Seat Altea“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į Vilniaus oro uostą paimti iš Vokietijos grįžusio draugo, važiavo aplinkkeliu naudodamasi navigacija. Važiuojant keliu, buvo kelio išsišakojimas, ji tuo metu važiavo šonine juosta, jai reikėjo laikytis kairiau, todėl ji persirikiavo į gretimą kairę juostą ir nuvažiavo, jokio eismo įvykio nematė. Taip pat nurodė, kad prieš persirikiuojant įsitikino, kad nieko nekliudys, galimai kirto ištisinę juostą, kadangi priekyje važiuojančių automobilių nebuvo ir nuvažiavo. Važiavo leistinu greičiu, tačiau kokiu tiksliai nurodyti negali, aplink buvo kitų mašinų, nes tai buvo po laikas po darbo, prisimena manevrą, buvo įsitikinusi, kad nieko nekliudys, todėl persirikiavo, toliau važiavo pagal navigaciją, nieko nekliudė. Taip pat pripažino, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu klaidino policijos pareigūnus, kai parodžius jai vaizdo įrašą, nurodė, kad ji automobilio nevairavo, kad buvo Vokietijoje, nes bijojo pasekmių, kad bus didelės baudos ir atims jai teises, nes tuo metu jos vairavimo stažas buvo kiek daugiau nei 2 metai, o ji vienintelė vairuojanti šeimoje. Atsiprašo nukentėjusiųjų dėl patirtų sveikatos sužalojimų bei materialinių nuostolių.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas J. Rėksnys prašė klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, skiriant nuobaudą prašė atsižvelgti į E. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas jos asmenybę individualizuojančias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusiuoju J. L. parodė, kad protokole nurodytą dieną važiavo automobiliu „Man“ iš Avižienių link Gariūnų aplinkkeliu, automobilio greitis buvo iki 70 km/h, automobilyje stovi greičio ribotuvai. Važiavo antra eismo juosta, pirma eismo juosta važiavo automobilis „Seat Altea“, su kuriuo gretimai važiavo maždaug kilometro atstumą, jis ruošėsi jį lenkti. Privažiuojant tunelį, leidžiamas greitis mažėjo, jis važiavo tiesiai antra juosta, kai staiga automobilis Seat iš pirmos juostos iššoko prieš jo vairuojamą sunkiasvorę mašiną. Kadangi jo automobilyje sėdima vieta aukštai, jis tik pamatė prieš savo automobilį iššokusio automobilio stogą savo eismo juostoje. Bandė stabdyti, suko į dešinę, į pirmą eismo juostą, tačiau kadangi jo automobilis svėrė 14,5 tonos, jis pradėjo slysti, automobilis tapo nevaldomas, jį nešė į šoną, po ko trenkėsi į šlaitą ir grįžo atgal. Slysdamas nuo šlaito automobilis dar kliudė pirma juosta važiuojantį automobilį Peugeot. Po šio susidūrimo, jis buvo ne sąmonės, jo sūnui, važiavusiam kartu buvo prakirsta galva, jis buvo išvežtas į ligoninę. Jis į medikus kreipėsi sekančią dieną, lūžių nebuvo, tik nustatytas stuburo sumušimas, išrašyti medikamentai. Šio eismo įvykio metu buvo apgadintas bendrovei „A.“ priklausantis automobilis „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo remontas buvo netikslingas, todėl buvo parduotas už 12100 eurų, nes bendrovės veiklai vykdyti reikėjo kito automobilio. Dėl eismo įvykio patirta turtinė žala sudaro 7900 eurų, t.y. skirtumas turėto automobilio vertės iki eismo įvykio ir jo pardavimo kainos.

Nukentėjusiųjų atstovas adv. P. Ragauskas bausmės skyrimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, prašė spręsti klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų priteisimo.

Nukentėjusysis R. K. teismo posėdyje nurodė, kad važiavo automobiliu Peugeot iš Pilaitės į aplinkkelį link Gariūnų pirma eismo juosta, jo greitis buvo apie 70 km/h. Matė, kaip automobilis Seat Altea, važiuojantis taip pat pirma juosta, pradėjo rikiuotis į kitą (antrą eismo) juostą, prieš pat sunkvežimį. Kai Seat Altea persirikiavo, pasirodė, kad kabins sunkvežimį, todėl jis pradėjo stabdyti. Kai šis automobilis (Seat) pasislėpė už sunkvežimio, pamatė, kad sunkvežimis stabdo ir lekia link jo vairuojamo automobilio. Sunkvežimis trenkėsi į atitvarus, po ko sparnu į jo automobilio sparną, po ko sustojo. Jis apie eismo įvykį informavo policiją. Sunkvežimis sparnu trenkėsi per jo automobilio sparną, kapotą. Šiuo metu jo automobilis suremontuotas, žalą atlygino draudimo bendrovė.

UAB „V. a.“ atstovai, būdami tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdžius neatvyko, prašė bylą spręsti jų atstovams nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jų atstovams nedalyvaujant.

UAB „B.“ atstovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai informuotas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t.y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje bei 420 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiama E. M. teismo posėdžio metu kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino, duodama paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad važiuodama naudojosi navigacija ir rikiavosi į kitą eismo juostą įsitikinusi, kad tai daro saugiai, išvažiavusi prieš sunkvežimį, važiavo į priekį toliau, nežiūrėdama, kas vyksta už jos. Jos kaltę ir padarytus nusižengimus patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, t.y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b.l. 13), Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės E. B. tarnybinio pranešimo duomenys (b.l. 14), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio A. S. tarnybinio pranešimo duomenys (b.l. 12), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto K. G. tarnybinio pranešimo duomenys (b.l. 4), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 14,15), vaizdo įrašas (b.l. 16), traumą patyrusio paciento apžiūros lapas (b.l. 17), specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam M. L. aptariamo eismo įvykio metu padarytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 18), medicinos dokumentų išrašas (b.l. 19), nukentėjusiojo J. L. rašytiniai (b.l. 21) ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, nukentėjusiojo R. K. rašytiniai (b.l. 22) ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai (b.l. 23), telefoninių skambučių išklotinės (b.l. 51,52-57), UAB „V. a.“ pateikta informacija dėl padarytos 2112,80 eurų žalos (b.l. 79, 80-82), UAB B.“ pateikta informacija dėl padarytos 1168,86 eurų žalos (b.l. 104, 105,106) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai patvirtinta, jog E. M., važiuodama pirma eismo juosta ir keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, iš pirmos eismo juostos staiga rikiavosi į antrąją, prieš pat antrąja eismo juosta važiuojantį krovininį automobilį, tokiu būdu sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko krovininio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti vairuojamos transporto priemonės kryptį. Nuo staigaus stabdymo krovininis automobilis nevaldomas nuvažiavo į dešinę, atsitrenkė į kelio atitvarus, kelio ženklą, apšvietimo stulpą, krovininis automobilis virto ant šono, taip pat buvo kliudytas ta pačia kryptimi važiuojantis kitas lengvasis automobilis, ko pasekoje eismo įvykio metu nukentėjo nepilnametis krovininio automobilio keleivis, kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, apgadinti automobiliai „Man“ ir „Peugeot“, taip pat apgadintas gatvės atitvaras, apšvietimo stulpas ir kelio ženklai. Tokiais savo veiksmais E. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje bei 420 straipsnio 1 dalyje, todėl jai skirtinos nuobaudos.

E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkė prisipažino padariusi šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes; taip pat į pažeidėjos asmenybę, kuri yra 21 metų amžiaus, III kurso studentė, administracine tvarka nebausta (b.l. 3), duomenų apie teistumą nepateikta, charakterizuojama teigiamai (b. l. 95). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, E. M. skirtina minimalios baudos, numatytos ANK 417 straipsnio 3 dalies, už ANK 423 straipsnio 2 dalies ir 420 straipsnio 1 dalies sanacijose.

Už nusižengimą, numatytą 423 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Už 420 straipsnio dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, į vieną lengvinančią atsakomybę aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad charakterizuojama teigiamai, nėra bausta administracine tvarka, taip pat įvertinus padarytų pažeidimų pavojingumą, jų sukeltas pasekmes, manytina, kad už padarytus pažeidimus turi būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas. Už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato galima teisės vairuoti atėmimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad E. M. nei karto nebausta administracine tvarka, prisipažino padariusi pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, todėl manytina, kad nubaudimo tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus jai teisės vairuoti atėmimą 5 mėnesiams (ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos), už 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtina teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams ir už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios UAB „A.“ atstovas advokatas P. Ragauskas 2020 m. vasario 12 d. pateikė prašymą priteisti iš E. M. 742 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Taip pat minėtame prašyme nurodė, kad UAB „A.“ padaryta žala dėl automobilio „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo nėra atlyginta, į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo nebuvo kreiptasi, todėl remiantis ANK 665 straipsnio 2 dalimi, prašė pripažinti UAB „A.“ teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (b.l. 84, 85,86,87,88). 2012-03-12 teismo posėdyje prašė išnagrinėti civilinį ieškinį iš esmės ir priteisti 7 900 eurų žalos atlyginimą. Žalos dydis nustatytas pagal VšĮ Emprekis skelbimas vidutines tokio automobilio modelio kainas nustačius automobilio vertę ir atėmus jo realizavimo kainą. Skirtumas rodo patirtos žalos dydį.

2020 m. vasario 26 d. teismui pateiktas UAB „A.“ ieškinys administracinio nusižengimo byloje, kuriuo prašoma iš E. M. priteisti 7900 eurų dėl eismo įvykio patirtos turtinės žalos atlyginimui. Piniginė automobilio vertė iki įvykio nustatyta VšĮ Emprekis pateiktais duomenimis apie to paties gamintojo markės, modelio, panašios modifikacijos ir tų pačių pirmosios registracijos metų transporto priemonės vidutinę vertę, kuri 2019 m. birželio mėnesį sudarė 20 000 eurų. Kadangi po eismo įvykio automobilis tapo nenaudojamas, jo remontui buvo reikalingos didelės investicijos, o bendrovė tokių lėšų neturėjo, apgadintas automobilis buvo už 12 100 eurų parduotas MB „V. k.“. Atsižvelgiant į tai UAB „A.“ ieškinyje nurodo, jog dėl eismo įvykio, kurį sukėlė E. M., patyrė 7900 eurų turtinę žalą (b.l. 112-113, 114-121). E. M. ir jos atstovas iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimais, tačiau nurodė, jog jos civilinė atsakomybė drausta draudimo bendrovėje, todėl žalą turi atlyginti draudikas. Dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę kreiptasi nebuvo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo į bylos nagrinėjimą būtina į traukti trečiuoju suinteresuoti asmeniu E. M. draudiką ADB (duomenys neskelbtini) (draudimo liud. AMA (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis (duomenys neskelbtini)), kuri yra tiesiogiai suinteresuota dalyvauti procese sprendžiant klausimą dėl vairuojant transporto priemonę padarytos žalos atlyginimo, teikti įrodymus susijusius su žalos dydžiu, vertinti pateiktus į bylą įrodymus, susijusius su žalos dydžiu ir kitaip dalyvauti procese. Juo labiau, kad draudikas šiuo atveju dalyvautų trečiuoju suinteresuotu asmeniu atsakovo pusėje, taigi, tuo pačiu užtikrintų ir atsakomybėn traukiamos E. M. interesus. Pažymėtina, kad draudikas, kaip vykdantis atitinkamą veiklą, turi savo metodikas ir ekspertus, kurie gali įvertinti ir paskaičiuoti transporto priemonei padarytos žalos dydį. Kadangi administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procese neįmanoma užtikrinti galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime draudikui, todėl siekiant užtikrinti visų proceso dalyvių interesus teisingai nustatant padarytos žalos dydį ir jos atlyginimo klausimą, vadovaujantis ANK 665 straipsniu, nukentėjusiajai UAB „A.“ pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso normos. BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis gali savo nuožiūra procese pasikviesti ekspertą, gynėją ar atstovą, išlaidas apmokėdamas iš savo lėšų, bei prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nuketėjusysis UAB „A.“ šioje byloje patyrė išlaidų susijusių su samdyto advokato atstovavimu byloje. Viso už advokato paslaugas sumokėta 742 eurai už atstovavimą policijoje ir teismo posėdyje bei 605 eurai ieškinio parengimą bei atstovavimą teisme. Nukentėjusysis „A.“ prašo šias išlaidas priteisti iš atsakomybėn traukiamo asmens. Išlaidas patvirtina į bylą pateikti dokumentai (b. l. 84-94, 127-128), atsakomybėn traukiama E. M. sutiko su šiomis išlaidomis, todėl UAB „A.“ išlaidos patirtos advokato paslaugų apmokėjimui pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš E. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalimi, 423 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu.

nutaria:

E. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 60 € (šešiasdešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

E. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 170 (vieno šimto septyniasdešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems ) mėnesiams.

E. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 150 € (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems ) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą - 170 (vieno šimto septyniasdešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Priteisti iš E. M. 1 347 eurus proceso išlaidų UAB „A.“ naudai.

Pripažinti UAB „A.“ teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19109018895.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė