Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. A. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. A., D. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. A. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės R. A., mirusios .(duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.).

Pareiškėjo pateiktu rašytiniu įrodymu – mirties liudijimu nustatyta, kad R. A. mirė .(duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Sutuoktuvių liudijimo kopija nustatyta, kad pareiškėjas buvo jos sutuoktinis (b. l. 6). Pažymomis apie deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad mirusioji ir pareiškėjas deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu .(duomenys neskelbtini). (b. l. 7-8). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad adresu .(duomenys neskelbtini) ½ dalis gyvenamojo pastato nuo 1995-07-20 priklauso pareiškėjui, o žemės sklypai registruoti jo ir mirusios sutuoktinės vardu (b. l. 9-16).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu pareiškėjas turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinės turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jos turtą. Jis palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 str.2 d.). Notaro liudijime nurodyta, kad dėl mirusios pareiškėjo sutuoktinės turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė (b. l. 5). Pareiškėjo pareiškimu, bei pateiktais jo rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė iki jos mirties gyveno jiems priklausančiame name, naudojosi juo bei ūkiniais pastatais, o po jos mirties šiais daiktais naudojosi pareiškėjas, kuris pasiliko visus kilnojamus sutuoktinės ir bendro naudojimo buities daiktus, gyveno toje pačioje namo dalyje, naudojosi žemės sklypais. Šiais aktyviais veiksmais pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdama per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys palikimą būtų priėmę pas notarą, suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, todėl teismas daro išvadą, kad jie pareiškimui neprieštarauja.

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjas faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės mirties. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios .(duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.