Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugsėjo 23 d., apie 11:30 val., A. M., būdamas prie savo žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), ribos, kilus tarpusavio barniui su kaimynu S. Z., vieną kartą kauptuku sudavė prie savo žemės sklypo , esančio(duomenys neskelbtini), ribos stovėjusiam S. Z. į kairės plaštakos išorinę pusę ir tokiu būdu padarė jam kirstinę kairės plaštakos žaizdą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino. A. M. parodė, kad 2017-09-23 jis buvo prie savo žemės sklypo iš gatvės pusės, kur atsineštu kauptuku darė vandeniui nubėgimą nuo gatvės į savo žemės sklypo pakraštį, kad iš gatvės bėgantis vanduo neužpiltų jo gyvenamojo namo rūsio. Ryte jis buvo padaręs nubėgimą ir buvo išėjęs į miestą. Grįžęs rado nubėgimą užverstą, todėl atsineštu kauptuku tvarkė nubėgimą. Jam tvarkant, atbėgo kaimynas S. Z., kuris pradėjo ant jo šaukti, kad jis leidžia vandenį į jo sklypą. Jis nieko neatsakė ir dirbo toliau. Jis dirbo atsitūpęs ir pakėlęs galvą pamatė, kad nešinas kastuvu, šaukdamas, jog užmuš, atbėga link jo S. Z.. Jis išsigandęs, kad jam nesuduotų kastuvu, atkišo kauptuką link S. Z. ir stojosi. Jis S. Z. kauptuku netrenkė ir stojantis galėjo su kauptuku užkliudyti ir sužaloti jo plaštaką. Po to priėjo kaimyno sutuoktinė ir jį pradėjo keikti. S. Z. pradėjo šaukti, kad ši kviestų policiją ir jie abu nuėjo. Jis pasiėmęs kauptuką, grįžo į savo namą. Vėliau pas jį atėjo policijos pareigūnai, kurie iš jo paėmė kauptuką. Jis S. Z. kauptuku netrenkė ir jo nesužalojo. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusio, liudytojos parodymais, akistatos protokolu, teismo specialisto išvadomis ir kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjęs S. Z. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2017-09-23, apie 11 val. pastebėjo, kad jo kaimynas A. M. vėl tiesia vandens nubėgimą nuo gatvės į jo žemės sklypą, kurį jis buvo išardęs jau ne kartą. Jis su kastuvu rankoje nuėjo prie savo sklypo ribos. Su kaimynu pradėjo bartis dėl to, kad šis leidžia vandenį į jo sklypą. A. M., šaukdamas, kad užmuš ir iškėlęs kauptuvą, pribėgo prie jo. Jis kastuvą atrėmė A. M. į krūtinę, taip saugodamasis, kad jam nesuduotų kauptuku. A. M. mosuodamas kauptuku trenkė jam į ranką ir iš karto pasipylė kraujas. Netoli buvo jo sutuoktinė, kuri prie bėgo prie jų. Jis kartu su sutuoktine nuėjo į savo kiemą prie šulinio, kur sutuoktinė jam aprišo ranką ir iškvietė policiją. Atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji pagalba ir jį nuvežė į priėmimo skyrių, kur susiuvo žaizdą. Jis gydėsi ranką poliklinikoje, kur važiuodavo į perrišimus. Nuo suduoto smūgio buvo prakirsta ranka, stipriai bėgo kraujas, kurio buvo pritaškyta visur. Dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo naktimis miegoti, kentė didelius skausmus, vartojo vaistus nuo skausmo. Dėl tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Prašo priteisti iš kaltinamojo 136,88 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos.

Savo parodymus nukentėjęs S. Z. patvirtino akistatos su kaltinamuoju A. M. metu(b.l.86-87).

Liudytoja Z. Z. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą dieną, apie 11 val. ji buvo prie savo žemės sklypo ribos ir ravėjo tujas. Jos sutuoktinis buvo prie sklypo tvoros. Pamatė, kaip su kauptuku rankose atbėga kaimynas A. M., šaukdamas, kad užmuš. A. M. užsimojo kauptuku jos sutuoktiniui, kuris įrėmė kastuvą A. M. į krūtinę. Tada A. M. šaukdamas liepė sutuoktiniui suduoti, tačiau šis nieko nedarė. A. M. rankoje turėtu kauptuku 3 – 4 kartus sudavė jos sutuoktiniui. Pamatė, kad jos sutuoktinio ranka visa kruvina, ji pribėgo prie A. M. ir jį iškeikė. Su sutuoktiniu nuėjo prie kieme esančio šulinio ir sutvarstė ranką. Ji iškvietė policiją, kuri neužilgo atvyko. Po tos traumos, jos sutuoktiniui labai skaudėjo ranką, jis naktimis nemiegojo. Ji pirko vaistus nuo širdies, nes sutuoktinis serga širdies liga.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ties gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės rytiniame žemės sklypo kampe yra iškasta duobė ir nuo jos link gyvenamojo namo ir ant išbetonuoto tako yra rusvos spalvos įvairių formų dėmės, panašios į kraują(b.l.9-16).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta garso įrašas, gautas bendrajame pagalbos centre. Garso įrašas padarytas 201-09-23, 11:33 val., kuriame moteris, prisistačiusi kaip Z. Z., kviečia pagalba, pranešdama, kad jos sutuoktiniui kaimynas A. M. kapliu prakirto ranką ir iš žaizdos stipriai bėga kraujas(b.l.35-36).

2017-09-23 kaltinamasis A. M. savanoriškai pateikė kauptuką mediniu kotu, kuris apžiūrėtas ir nufotografuotas(b.l.39-53).

Iš teismo specialisto išvados Nr. G 1783/2017(03) matyti, kad nukentėjusiajam S. Z. yra nustatyta kirstinė kairės plaštakos žaizda. Sužalojimas padarytas vieno traumuojančio poveikio kietu kertančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu pasėkoje. S. Z. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto(b.l.60-61).

Papildomos specialisto išvados Nr. pG2189/2017(03) nustatyta, kad S. Z. kairės plaštakos nugarinio paviršiaus žaizdą galėjo patirti paveikus jo plaštaką kietu kertančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu, t.y. smūgiuojant šiuo daiktu/įrankiu atitinkančia jėga, reikalinga padaryti šį sužalojimą. Sužalojimas galėjo būti padarytas apsigynimo metu, ranka bandant dengtis kitas kūno vietas nuo smūgio. Mažai tikėtina, kad šis sužalojimas gavosi S. Z. griūnant ar atsitrenkiant ranka į kauptuko metalinę dalį, kitam asmeniui laikant rankose(b.l.66-67).

Kaltinamasis A. M. neigia sudavęs smūgį rankoje turėtu kauptuku S. Z.. Kaltinamasis A. M. parodė, kad jam stojantis ir saugantis nuo S. Z., kad pastarasis nesuduotų jam kastuvu, jis galėjo užkliudyti jo ranką kauptuku ir taip sužaloti S. Z.. Tokius kaltinamojo A. M. parodymus, kad jis nesudavė nukentėjusiajam kauptuku, o tik gindamasis nuo nukentėjusiojo, užkliudė jo ranką ir taip sužalojo ją, teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekimą išvengti atsakomybės. Nukentėjęs S. Z., liudytoja Z. Z. parodė, kad kaltinamasis rankoje turėtu kauptuku sudarė nukentėjusiajam į ranką ir ją sužalojo, prakirsdamas plaštaką. Tokiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kurie yra logiški, nuoseklūs, jų parodymai atitinka byloje surinktus kitus įrodymus ir neprieštarauja jiems. Iš teismo specialisto išvadų matyti, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis kertančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu. Iš kaltinamojo paimtas metalinis kauptukas medine rankena turi tokias savybes, jis skirtas lauko darbams, kurių metu yra kertami augalai, lyginamas žemės paviršius, daromos duobelės. Papildomoje teismo specialisto išvadoje yra nurodyta, kad žaizda plaštakoje padaryta smūgiuojant, sužalojimas padarytas apsigynimo metu, ranka bandant dengtis kitas kūno vietas nuo smūgio. Teismo specialisto išvados patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, kad kaltinamasis tyčia sudavė turėtu rankose kauptuku ir taip sužalojo žmogų. Kaltinamojo aiškinimas, kad jis galėjo užkliudyti ir tokiu būdu sužaloti plaštaką, yra paneigtas byloje surinktais objektyviais įrodymais: specialisto išvadomis dėl sužalojimo padarymo mechanizmo.

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant nuteistajam skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį. Bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. M. sudavė kauptuku vieną kartą nukentėjusiajam į kairės rankos plaštakos išorinę pusę ir taip mušdamas sužalojo žmogų.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį teisingai.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. M. padarė nesunkų nusikaltimą, ankščiau neteistas, nedirba, yra senatvės pensininkas, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą, dydį, artimą vidurkiui( BK 55 str.).

Byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, padarytos gydant nukentėjusįjį. Ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis savo veiksmais sužalojo žmogų ir ieškovas atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas(CK 6.280 str., BPK 115 str.).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos atsiranda deliktinė atsakomybė ir žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nukentėjusysis parodė, kad jam buvo padaryti kūno sužalojimai, dėl kurių jis ilgą laiką gydėsi, pirko vaistus ir todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 136,88 Eur turtinės žalos. Nukentėjęs teismui pateikė kvitus dėl vaistų pirkimo ir pirktų vaistų kainas, dėl kurių pirkimo neišsaugojo pirkimo kvitų. Iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam gydymui buvo išrašyti dviejų rūšių vaistai: ospomox 1000mgx2 – 6 dienas, aponil skausmo metu. Nukentėjęs pateikė pirkimo čekį tik ospomox, už kurį sumokėjo 3,33 Eur. Visi kiti pirkti vaistai yra pirkti ne gydytojo skirti padaryto sužalojimo gydymui. Taip pat nukentėjęs papildomai pirko platų elastinį bintą, kurio kaina yra 4,27 Eur. Teismas sprendžia, kad nukentėjęs dėl patirtų sužalojimų gydymo jis patyrė 7,60 Eur turtinę žalą, kadangi pateikė įrodymus apie jo pirktus vaistus. Kiti nukentėjusiojo pateikti kasos čekiai bei vaistų kasos ir sąrašas pirktų vaistų, teismo vertinimu, nėra jo patirtos išlaidos dėl gauto sužalojimo gydymo, nes pirkti vaistai nėra gydytojo skirti ir jis nepateikė jokių įrodymų, kad dėl patirto sužalojimo, jam buvo būtina pirkti tokius vaistus, kurie nėra skirti gydytojo, todėl iš kaltinamojo priteistina 7,60 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai. Taip pat nustatyta, kad jam perrišimai buvo atliekami ligoninėje ir buvo naudojama ligoninės tvarsliava bei kitos medicininės priemonės.

Nukentėjusysis prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant teisingą neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą. Darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, turintis įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad dėl tokių kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus. Dėl kūno sužalojimo nukentėjusysis privalėjo gydytis, taip neišvengiamai patirdamas kilusius nepatogumus, o padaryti sužalojimai turėjo reikšmės jo gyvenimo kokybei. Kaltinamasis A. M. yra nedirbantis, senatvės pensininkas, jis gauna nedideles pajamas, padarytas sužalojimas yra nežymus, pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė, todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, iš kaltinamojo A. M. priteistina 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. Z. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 - 307 straipsniais teismas

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 52,20 Eur gydymo išlaidų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo S. Z. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. M., a.k(duomenys neskelbtini) 7,60 Eur turtinės žalos, 300 Eur neturtinės žalos, viso 307,60 Eur, nukentėjusiojo S. Z., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.