Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išslavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2009 m. liepos 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su savo motina J. V. metu, sudavė rankomis jai ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį, t.y. po vieną kartą į abu smilkinius, po vieną kartą į abiejų akių sritis ir vieną kartą į lūpų sritį, tuo padarydamas J. V. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvas abiejuose paakiuose ir smilkiniuose, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, ko pasekoje nuo smūgių į galvos sritį visumos, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, 2009-07-15 apie 0 val. 00 min. J. V. (duomenys neskelbtini) namo kambaryje mirė, tokiu būdu V. V. nužudė savo motiną J. V.. Tokiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino iš dalies, neigia sudavęs kaltinime nurodytą smūgių kiekį ir parodė, kad 2009-07-11 kartu su motina J. V., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alų, kitų asmenų namuose daugiau nebuvo. Baigus gerti apie 15-16 val. jis nuėjo miegoti. Vėliau atsikėlus jo motina paprašė dar parnešti alaus, tačiau jis atsisakė eiti. Dėl atsisakymo parnešti alaus, tarp jo ir jo motinos prasidėjo konfliktas, jo motina pradėjo jam priekaištauti ir dėl nepabaigto remonto. Konflikto metu jis vieną kartą motiną pastūmė rankomis ir ji nugriuvo virtuvėje ant grindų atsitrenkdama į virtuvės spintelę, bet sužalojimų nematė. Kai J. V. atsistojo, jai delnu sudavė į veidą ir į krūtinę su kumščiu, po šių smūgių J. V. nenugriuvo. Prisimena, kad motinai sudavė tik tris smūgius. Smūgius sudavė į veidą, krūtinę. Dėl girtumo neprisimena tiksliai į kurias kūno vietas sudavė motinai smūgius. Po smūgių sudavimo jis motiną paliko virtuvėje, matė, kad ji vaikščiojo po virtuvę. Dėl suduotų smūgių jam motina nieko nesakė. Neprisimena, ką konflikto metu jis pasakė savo motinai ir ką ji jam pasakė, nes tuo metu jis buvo girtesnis už motiną. Atsikėlęs ryte ar vakare, virtuvėje ant grindų rado gulinčią motiną, ji buvo dar gyva, garsiai kvėpavo, ją pakėlė, padėjo jai nueiti iki lovos, ją paguldė, atnešė vandens. Sužalojimų nematė, nes buvo tamsu. Jis niekur nebuvo išėjęs, visą laiką miegojo. Liepos 13 d. motina jam atrodė taip pat, kvėpavo, sužalojimų nematė, manė, kad ji miega, nes būdavo, kad ji išmiegodavo 1-2 paras. Liepos 13 d. jis taip pat visą dieną buvo namuose, pas jį buvo atėjęs iš matymo pažįstamas V. J., jiedu kambaryje gėrė alų, jam sakė, kad motina miega, neleido jam eiti pažiūrėti motinos, pats buvo nuėjęs pas motiną į kambarį pažiūrėti kaip ji, jos nežadino, manė, kad ji miega. Liepos 14 d. ryte taip pat buvo nuėjęs pas motiną į kambarį, ji buvo gyva. Liepos 15 d. apie 2 val. matė, kad motina dar gyva, tik ryte atėjęs į jos kambarį įtarė kažką blogo, todėl skambino broliui ir seseriai, kad iškviestų pagalbą, nes pats buvo pasimetęs.

Neprisimena, kad motinai būtų sudavęs penkis smūgius ir mano, kad nuo jo suduotų smūgių motina negalėjo mirti. Kai mama pastūmė, ji griūdama atsitrenkė į virtuvės spintelę, sužalojimų nematė ir neturėjo tikslo motinos nužudyti. Iki to įvykio jai nebuvo sudavęs smūgių. Nežino, kaip galėjo būti motinai sužaloti smilkiniai. Pirmos apklausos metu kaltu neprisipažino, nes buvo išsigandęs. Prieš metus gydėsi nuo alkoholizmo Vilniuje, bet alkoholį pradėjo vartoti nuo 2008 m. rudens. Girtumas įvykio metu turėjo įtakos tam, kas įvyko, dėl to labai išgyvena, gailisi. Gyveno dviese su motina, jų tarpusavio santykiai buvo normalūs, abu išgerdavo alkoholio, motina kartais vartodavo alkoholio, o jis dažniau. Prisimena, kad iki konflikto su motina, jam motina sakė, jog ji griuvo ant veido, skruoste matėsi sužalojimai.

Tokius pat parodymus V. V. davė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l. 87-88, t. 1) bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 89-97, t. 1).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. V. atsisakė duoti parodymus prieš savo brolį, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. V. buvo jo mama, kuri gyveno kartu su jo broliu V. V., (duomenys neskelbtini). Jam ne kartą mama yra išsakiusi nusiskundimų dėl brolio V. V. elgesio, kad jis prieš ją pakelia ranką, muša. Jis pats yra ne kartą kalbėjęs su broliu dėl tokio jo elgesio, tačiau tai nepadėdavo. Pats ne kartą aplankęs mamą matydavo ją su mėlynėmis po akimis, tačiau ji pasiteisindavo, kad pati griuvo ir susitrenkė. Kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), su mama ryšį daugiausia palaikydavo telefonu. Su ja susiskambindavo per savaitę apytikriai po du kartus. Paskutinį kartą skambino 2009-07-14, tačiau mama neatsiliepė, todėl tą dieną su ja nepakalbėjo. 2009-07-15 apie 6.00 val. jam paskambino jo sesuo V. P. ir pasakė, kad jai skambino brolis V. V., kuris pasakė, kad mama mirė. Tada jis iškarto paskambino V. V., bandė jam pasakyti, kad jis patikrintų mamos pulsą, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą, tačiau V. V. pasakė, jog greitąją patys kviestų. Iš balso V. V. neatrodė sutrikęs, tik jam pasirodė, kad jis piktai kalbėjo. Nieko nelaukęs, jis išvyko į (duomenys neskelbtini) viską išsiaiškinti. Dėl ko mirė mama, jis nežinojo, tačiau iš policijos darbuotojų sužinojo, kad mama buvo rasta su smurto žymėmis. Dėl brolio V. V. padaryto nusikaltimo, jam yra padaryta moralinė žala. Materialinė žala jam nepadaryta. Moralinės žalos pinigais jis nevertina, kadangi nusikaltimo padarymu yra įtariamas jo brolis, todėl byloje civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 22-23, 26, t. 1).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. Ž. parodė, kad su sugyventiniu V. D. gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame name taip pat gyveno J. V. su savo sūnumi V. V.. Įėjimai yra atskiri, durys yra šalia iš kiemo pusės. Jos kambarį nuo J. V. kambario skiria tik viena nestora medinė siena. Liepos mėnesio 13-15 dienomis ji buvo namuose, buvo atėjęs jos sugyventinio brolis P. D. su drauge, vardu I.. Liepos 12 d. vakare apie 20.20 val., pasibaigus žinių laidai per „Baltijos TV“, pas kaimynus koridoriuje išgirdo triukšmą. Girdėjo, kad labiausiai šaukė V. V., sakė „ar dar nori gauti“, taip pat girdėjo kažkokį duslų garsą. J. V. balso beveik negirdėjo. Labai nesiklausė dėl ko kaimynai konfliktavo, nes žiūrėjo televizorių ir viskas gerai nesigirdėjo. Liepos 14 d. ryte pas juos atėjęs V. V. pasakė, kad jo motina guli girta „kryžiumi“ virtuvėje. Tą rytą V. V. buvo išgėręs, po to su jos sugyventiniu gėrė alų prie šulinio. Taip pat matė, kad tomis liepos 13-15 dienomis pas V. V. buvo atėjęs vienas jai svetimas asmuo. Taip pat parodė, kad V. V. yra neramaus būdo žmogus, dažnai šaukdavo ant motinos, po tokių konfliktų ji J. V. veide matydavo mėlynes, nors prie žmonių su motina V. V. normaliai elgdavosi. V. V. dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, nors ne kiekvieną dieną, kartu su juo gerdavo ir J. V.. Ji žino, kad V. V. siūdavo pirštines. Parodė, kad J. V. pažinojo daug metų, gyveno kaimynystėje, visko pasitaikydavo, tačiau J. V. prie jos nepriekabiavo. Su J. V. būdavo tik buitiniai konfliktai, ji niekada jai nesiskųsdavo dėl sūnaus elgesio.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas P. D. parodė, kad liepos 13-15 dienomis su drauge I. K. grįžo iš Vilniaus, nuėjo pas jo brolį V. D.. Kai būdavo pas brolį, kartais girdėdavo triukšmą pas V., girdėjo kaip V. V. ginčydavosi su motina. Liepos 13 d. kai buvo pas brolį svečiuose, pas V. triukšmo negirdėjo. V. V. pažįsta, su juo yra bendravęs, tačiau tomis dienomis su V. V. nevartojo alkoholio. Pas V. niekas neužeidavo, nes pas juos durys visą laiką užrakintos, ir vasarą, ir žiemą. Apibūdindamas V. V., parodė, kad jis yra draugiškas, geras siuvėjas, nekonfliktiškas, nepiktybinis žmogus, o J. V. buvo tvarkinga, mandagi moteris.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad V. V. pažįsta, užeidavo pas jį į svečius, ir jo motina ateidavo su juo pasikalbėti, pajuokauti, kartu išgerdavo alaus stiklinę ir eidavo pailsėti į savo kambarį. V. buto durys visada būdavo uždarytos. 2009 m. liepos 12 d. ryte, atėjo pas V. V., atnešė alaus, kurį gėrė V. V. kambaryje. Jam kilo įtarimas, kodėl visos kitos buto durys uždarytos, nes niekada jos nebūdavo uždarytos. Išgėrus po stiklinę alaus, V. V. pasiūlė pakviesti ir J. V., bet V. V. pasakė, kad motina guli lovoje, yra pavargusi, prigėrusi, „apsivėmusi“, tad tegu pailsi. Kai norėjo pažiūrėti, V. V. jam neleido eiti į motinos kambarį, pasakė, tegu ji ilsisi, uždarė duris, nes sklido nemalonus kvapas. Kitą dieną taip pat buvo atėjęs pas V. V., vėl gėrė alų, prašė pakviesti ir motiną, bet ir vėl V. V. sakė, kad ji vėl yra girta, jos kambario durys buvo uždarytos. Kai jis V. V. klausdavo apie jo motiną, V. V. neatrodė nei susijaudinęs, nei išsigandęs, būdavo toks pat kaip ir visada. Tada pas V. V. išbuvo apie pusantros valandos, išgėrė du plastikinius butelius alaus. Kai norėjo išeiti į lauke buvusį tualetą, V. V. jam neleido, sakė gamtinius reikalus atlikti į kibirą. Dar kitą dieną kai ėjo pas V. V., jų buto durys jau buvo užplombuotos, tądien jis nešėsi du mobilaus ryšio telefonus, jog, jei būtų išleidęs į tualetą lauke, vieną iš telefonų paliktų pas V. V., jog jis patikėtų, kad niekam nesakys ir neskambins. Apibūdindamas V. V., parodė, kad jis su savo motina elgėsi normaliai, prie jo V. V. su motina bendravo gražiai. Tarp jo ir V. V. yra buvęs ginčas, bet jis buvo nepiktybinis.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. K. parodė, kad pažinojo J. V., gyveno netoliese, nedažnai susitikdavo su ja. 2009-07-13 po pietų, kartu su P. D. buvo atėję pas R. Ž., gyvenančią V. kaimynystėje. Su R. Ž., jos sugyventiniu, P. D. broliu V. D., virtuvėje išgėrė butelį vyno ir išėjo. Geriant vyną girdėjo bildesį už sienos, gerai nesuprato kas vyksta, jokių balsų negirdėjo. Kol buvo pas R. Ž., durys pas V. buvo uždarytos, niekas pas juos nebuvo atėjęs. Po trijų dienų sužinojo, kad J. V. yra mirusi. Apibūdindama J. V., parodė, kad susitikusios pasisveikindavo, J. V. jai nėra niekada pasiskydžiusi sūnaus V. V. elgesiu ir jai niekas nėra pasakojęs apie V. V. netinkamą elgesį su motina.

Liudytoja E. G. parodė, kad iš matymo pažinojo J. V. ir V. V., jų nėra mačiusi parduotuvėje girtų, buvo mandagūs, kultūringi. Dažniausiai V. pirkdavo alų. Prisimena, kad vieną kartą J. V. prašė parduoti alaus skolon, bet ji nepardavė. J. V. jai niekada nesiskundė dėl sūnaus V. V. elgesio. Prieš 2-3 dienas iki liepos 13 dienos, matė J. V., tačiau ji nebuvo sužalota, nei mėlynių, nei nubrozdinimų nesimatė. Niekada nėra mačiusi J. V. sužalotos. Iš žmonių sužinojo, apie J. V. nužudymą.

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo V. D. parodymų matyti, kad jis gyvena pas sugyventinę R. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), o už sienos, (duomenys neskelbtini), gyveno J. V. su sūnumi V. V.. Abu jie buvo mėgėjai išgerti, o išgėrę apsipykdavo, bet jam asmeniškai J. V. niekada nesiskundė. Paskutinį kartą J. V. jis matė 2009-07-09. Sumušimo žymių ant jos veido nepastebėjo. 2009-07-10 jis buvo pas savo motiną, gyv. (duomenys neskelbtini), ten prabuvo iki 2009-07-13. Nei 2009-07-13, nei 2009-07-14 jis J. V. nematė. 2009-07-13 jis buvo kieme, kur su V. V. išgėrė alaus, tačiau jis apie motiną nieko neminėjo. 2009-07-14 apie 10 val. V. V. atėjo pas jį paprašyti cigaretės, jis davė jam cigaretę ir girdėjo, kaip jis pasikalbėjo su R. Ž. ir sakė jai, kad jo motina guli “kryžiumi” virtuvėje namuose, nes nugriuvo. Daugiau V. V. nebematė, o kas galėjo atsitikti J. V., jis nežino (b.l. 35-36, t. 1).

Iš teisiamajame posėdyje perskaityto teismo medicinos eksperto H.Daujoto paaiškinimo matyti, kad visi J. V. sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 19 trauminių poveikių pasekoje. Mirtį sukėlęs sužalojimas, t.y. kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio padarytas nuo smūgių į galvą visumos, t.y. ne mažiau kaip 5 trauminių poveikių pasekoje, suduodant smūgius J. V. kietais bukais daiktais po vieną kartą į abu smilkinius, po vieną kartą į abiejų akių sritis ir vieną kartą į lūpų sritį. Nurodyti nuo kurio konkrečiai trauminio poveikio padarytas mirtį sukėlęs sužalojimas, nėra galimybės. J. V. mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo būti padarytas 6-48 val. laikotarpyje iki J. V. mirties, t.y. nuo 2009-07-13 d. 0 val. 00 min. iki 2009-07-14 d. 18 val. 00 min. Šių sužalojimų visuma griuviminei traumai nebūdinga. Šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodyti konkretaus laikotarpio, per kurį J. V. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus po šio sužalojimo padarymo, nėra galimybės, nes šis („šviesus“) periodas trunka individualiai kiekvienu atveju, priklausomai nuo kraujavimo intensyvumo ir to pasekoje besivystančio galvos smegenų suspaudimo (b.l. 52-53, t. 1).

Iš 2009-07-15 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo paimta: 1) nuo virtuvės durų išorinės staktos dėmės nuoplova; 2) mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ iš kambario, kuriame rastas lavonas; 3) mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ iš antrojo kambario nuo spintelės; 4) užtiesalas nuo fotelio, kuriame rastas lavonas; 5) durų raktas su pakabuku (b.l. 4-17, t. 1).

Iš pažymos apie J. V. šeimos sudėtį matyti, kad J. V. turėjo dukterį V. P. ir du sūnus A. ir V. V. (b.l. 21, t. 1).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 408/09 (04) nurodyta, kad J. V. mirtis įvyko prieš 12 valandų iki jos kūno tyrimo pradžios 2009-07-15 12 val. nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, tam neprieštarauja mirusiosios kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškimai. J. V. kūne rasti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvos abiejų smilkinių, kaktos poodyje, kraujosruvos veide, dešinėje pėdoje, dešiniame dilbyje, nubrozdinimas kakle, kairiame paakyje, dešiniame smilkinyje, dešiniame klube, nubrozdinimas kairėje šlaunyje, kraujosruvos dešiniame petyje, krūtinės kairėje, kairėje krūtyje, pilvo apatinėje dalyje, lytiniuose organuose, kairėje šlaunyje, kairioje čiurnoje, kairio blauzdikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau penkių smūginių kontaktų į veidą: po vieną smūgį į abu smilkinius, vieną į kairę krūtį, vieną į krūtinės kairę pusę, vieną į pilvo apatinę dalį-lytinius organus, du į kairę šlaunį, du į kairę čiurną, vieną į dešinį dilbį, vieną į dešinę pėdą vieną į kaklą Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje. J. V. kūne pomirtinių sužalojimų nerasta. Po sužalojimų padarymo esant „šviesiam“ periodui nukentėjusioji galėjo atlikti savarankiškus veiksmus: judėti, gintis, šaukti ir kt. Rasti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, nurodyti konkrečiai kokiais, nėra duomenų. Sužalojimų visuma griuviminei traumai nebūdingi. J. V. kraujyje etilo alkoholio, bei kraujyje ir vidaus organuose narkotinių medžiagų nerasta. Mirusiosios J. V. vidaus organuose nuodingų, stipriai veikiančių medžiagų, nerasta (b.l. 48-51, t. 1).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 986/09 (04) nurodyta, kad V. V. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinės akies viršutiniame voke, kairėje krūtinės ląstos pusėje, odos nubrozdinimas kairiame antakyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais ar įrankiais paveikus veidą ir kairę krūtinės ląstos pusę. Iš turimų duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, ar sužalojimus V. V. padarė nukentėjusioji. V. V. rankose ir kojose sužalojimų nėra. Poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas kairiame antakyje padaryti prieš 4-8 paras iki apžiūros, o poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje padaryta prieš 8-12 parų iki apžiūros (b.l. 55, t. 1).

Iš atlikos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos analizės matyti, kad V. P. (Nr. (duomenys neskelbtini)) paskutinį kartą skambino savo mamai J. V. (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009-07-13 12 val. 38 min. Pokalbio trukmė 95 sekundės (b.l. 64-69, t. 1).

Iš 2009-10-27 AB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 6615 matyti, kad J. V. turi banko sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL). J. V. į nurodytą sąskaitą 2009-07-09 buvo pervesta 980,20 Lt dydžio pensija. 2009-07-09 AB (duomenys neskelbtini) KAS iš savo sąskaitos išsigrynino 500 Lt. Asmenų, įgaliotų tvarkyti AB (duomenys neskelbtini) atidarytą J. V. sąskaitą, nėra. (b.l. 71, t. 1).

Iš VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės pažymos matyti, kad V. V. yra psichiatrinės ligoninės pacientų registre, jam nustatyta ūminė intoksikacija alkoholiu (b.l. 125, t. 1).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-166 išvadose nurodyta, kad nusikalstamos veikos metu V. V. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Nusikalstamos veikos metu V. V. galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. Šiuo metu V. V. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir nėra laikino psichikos sutrikimo būklės, gali pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. Jis gali būti apklausiamas, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, gali dalyvauti teisme. V. V. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių (b.l. 142-144, t. 1).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais ir išdėstytais įrodymais, tame tarpe ir kaltinamojo parodymais, jog jis sudavė J. V. smūgius į veidą, krūtinę ir buvo ją pastūmęs, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. V. 2009 m. liepos 13-15 dienomis konflikto metu sumušė savo motiną J. V., dėl ko ji mirė ir tokiais savo veiksmais kaltinamasis nužudė savo motiną.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Pagal susiformavusią teismų praktiką nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsirandančių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

Kaltinamasis V. V., pripažindamas, kad savo motinai J. V. sudavė smūgius į veidą, krūtinę bei vieną kartą ją pastūmė, po ko nukentėjusi buvo nugriuvusi ant žemės, nepripažįsta, jog sudavė tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Tačiau šis jo teiginys yra paneigti byloje surinktais objektyviais įrodymais: teismo medicinos specialisto išvada ir ikiteisminio tyrimo metu duotu teismo medicinos specialisto paaiškinimu, apžiūros protokolu, liudytojos R. Ž. parodymais, iš kurių akivaizdu, jog J. V. buvo suduota daugiau nei trys smūgiai ir bylos duomenimis nustatytų faktu, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais įrodymais. Todėl V. V. tvirtinimas dėl mažesnio suduotų smūgių kiekio pripažintinas neatitinkančiu tikrovės, neįtikinamu ir traktuojamas kaip noras sušvelninti savo teisinę padėtį.

Vertinant teismo medicinos specialisto išvadą (b.l. 48-51, t. 1) sąryšyje su kitais byloje ištirtais įrodymais, nustatyta, kad J. V. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje. Taip pat teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog J. V. kūne rasti šie sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvos abiejų smilkinių, kaktos poodyje, kraujosruvos veide, dešinėje pėdoje, dešiniame dilbyje, nubrozdinimas kakle, kairiame paakyje, dešiniame smilkinyje, dešiniame klube, nubrozdinimas kairėje šlaunyje, kraujosruvos dešiniame petyje, krūtinės kairėje, kairėje krūtyje, pilvo apatinėje dalyje, lytiniuose organuose, kairėje šlaunyje, kairioje čiurnoje, kairio blauzdikaulio lūžis. Sužalojimai, kurie sukėlė J. V. mirtį buvo padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau penkių smūginių kontaktų į veidą, šių ir kitų J. V. kūne rastų sužalojimų visuma griuviminei traumai nebūdingi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad jis konflikto metu su motina jai sudavė smūgius į veidą, ją pastūmė ir ji krisdama ant grindų trenkėsi į virtuvinę spintelę, liudytoja R. Ž. parodė, jog 2009-07-13 girdėjo kaip V. V. konflikto su motina metu šaukė „ar dar nori gauti“, paties kaltinamojo teigimu, konflikto metu pašalinių asmenų bute nebuvo ir kitomis dienomis J. V. iš buto nebuvo išėjusi, ji gulėjo lovoje nuo to momento, kai V. V. ją ten paguldė, net liudytojui V. J. kaltinamasis neleido pamatyti nukentėjusios, teigė, „tegu pailsi“. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad J. V. mirtis įvyko prieš 12 valandų iki jos kūno tyrimo pradžios 2009-07-15 12 val. ir po sužalojimų padarymo esant „šviesiam“ periodui nukentėjusioji galėjo atlikti savarankiškus veiksmus: judėti, gintis, šaukti ir kt. Taigi, įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, kad niekas kitas, išskyrus patį kaltinamąjį, fizinio smurto J. V. atžvilgiu nevartojo, nukentėjusi po patirtų sužalojimų nebuvo niekur iš buto išėjusi, teismas daro išvadą, kad sužalojimus, ne tik nulėmusius J. V. mirtį, bet ir kitus specialisto išvadoje nurodytus rastus sužalojimus, J. V. padarė būtent kaltinamasis V. V..

Nors kaltinamasis teigia nenorėjęs J. V. mirties, padėjo J. V. atsigulti į lovą, kartas nuo karto patikrindavo kaip ji, kas jam įtarimų nesukėlė, tačiau tai, kad po fizinio smurto panaudojimo motinos atžvilgiu, kaltinamasis nepakankamai kreipė dėmesį į motinos sveikatos būklę, vartojo alkoholinius gėrimus ir net neleido liudytojui V. J. nukentėjusios pamatyti, o kaltinamojo išsakyti žodžiai „ar nori dar gauti“ leidžia daryti išvadą, kad V. V. elgėsi lengvabūdiškai, neatsakingai, negalvojo apie galimai po jo neteisėtų veiksmų kilsiančias pasekmes, nes po sužalojimo padarymo „esant šviesiam periodui“ buvo galima kreiptis į medikus ir nukentėjusiai suteikti medicininę pagalbą. Taigi, šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Sugretinus byloje ištirtus įrodymų šaltinius dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo – paties kaltinamojo parodymus, specialistų išvadas, liudytojų parodymus, kitus byloje užfiksuotus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusi J. V. mirė nuo tyčinių kaltinamojo veiksmų, t.y. nuo tiesioginių tyčinių smūgių sudavimo į veidą, į gyvybiškai svarbią kūno dalį, leido atsirasti neatstatomoms pasekmėms – nukentėjusios mirčiai. Tokiu būdu, tarp kaltininko nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusios mirties yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamojo padarytas nusikaltimas laikomas baigtu, nes nuo jo neteisėtų veiksmų atsirado Lietuvos Respublikos BK 129 str. dispozicijoje numatytos materialinės pasekmės – kito asmens – J. V. mirtis.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusios buvo konfliktas, kurio pasekmė – nukentėjusiai padaryti sužalojimai nulėmę jos mirtį. Kaltinamasis parodė, kad įvykusio konflikto priežastis buvo tai, kad jis atsisakė parnešti dar alaus bei dėl nukentėjusios išreikštų priekaištų dėl nepabaigtų remonto darbų. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. V. kaltinamasis nužudė dėl menkavertės priežasties, kuri negalėjo būti pagrindu kaltinamajam nusikalstamai veikti būtinosios ginties sąlygomis ar ši aplinkybė būtų įžeidusi kaltinamąjį, kad jis būtų didžiai susijaudinęs.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo veikos faktines aplinkybes, tyčios turinį ir veikos juridinę kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 str. 1 d. ir 2 d. artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šeimos nariai yra kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat kaltinamojo sutuoktinis arba su kuriuo kaltinamasis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nužudytoji J. V. buvo kaltinamojo V. V. motina (b.l. 21, t. 1). Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis nužudymas esant kvalifikuojančiam požymiui - pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Taigi, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta įrodytu, kad 2009 m. liepos 13 d., tiksliai nenustatytą valandą, virtuvėje asmeninio konflikto su savo motina metu, kaltinamasis sudavė rankomis savo motinai J. V. ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį, padarydamas jai kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvas abiejuose paakiuose ir smilkiniuose, ko pasėkoje nuo smūgių į galvos sritį visumos, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, 2009-07-15 apie 0 val. 00 min. J. V. mirė, taip tyčia nužudė šeimos narį - savo motiną J. V..

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), ir skiria bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Kaltinamasis V. V. prisipažino, kad jis sudavė savo motinai smūgius į veidą, krūtinę bei ją pastūmė, kad nuo jo suduoto vieno smūgio motina buvo nugriuvusi ant grindų, o griūdama trenkėsi į virtuvės spintelę, gailėjosi, kad sudavė smūgius savo motinai. Nors kaltinamasis kaltę pripažįsta iš dalies, nesutinka su kaltinime nurodytų smūgių skaičiumi, tačiau posėdyje parodė, kad buvo girtesnis už J. V., gerai tų dienų įvykių neprisimena. Pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Nors įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu, tačiau kaltinamasis pripažino sudavęs smūgius savo motinai, suvokė, kad nuo jo suduotų smūgių motina galėjo mirti. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų, t.y. savo brolio bei sesers. Pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančia kaip tokią turi būti pilnai išpildytos abi sąlygos, t.y. turi būti nustatyta, kad kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Nors kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažįstą sudavęs tiek smūgių, tačiau pripažino naudojęs smurtą motinos atžvilgiu, gailisi, atsiprašė nukentėjusių, savo veiksmus vertina kritiškai. Taigi, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teismas pripažįsta V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Iš paties kaltinamojo bei liudytojų parodymų matyti, jog įvykio metu kaltinamasis V. V. vartojo alkoholinius gėrimus – alų, paties kaltinamojo teigimu, jis buvo girtesnis nei jo motina ir dėl girtumo jis gerai visko neprisimena. Be to, kaltinamasis patvirtino, jog jis gydėsi nuo alkoholizmo, o iš VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės pažymos matyti, kad V. V. yra nustatyta ūminė intoksikacija alkoholiu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu vartotas alkoholis turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams. Taigi, kaltinamojo V. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

V. V. padarė nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), veikdamas netiesiogine tyčia, sukėlė skaudžias ir neatstatomas pasekmes – nukentėjusios J. V. mirtį. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu, atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiai, kai tarp kalto asmens veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, nenutrūkęs pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nors ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, (duomenys neskelbtini) miesto Pietinėje policijos nuovadoje dėl V. V. elgesio skundų ir pareiškimų negauta. Nors byloje apklausti liudytojai parodė, jog girdėdavo pas V. konfliktų, tačiau nei vienas nematė J. V. sužalotos, nei vienam J. V. nesiskundė sūnaus V. V. elgesiu. Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad motina J. V. jam skundėsi V. V. elgesiu, kad jis prieš ją pakelia ranką, muša, ir jis matė motiną su mėlynėmis po akimis, tačiau ji pasiteisindavo, kad pati griuvo ir susitrenkė.

Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl kaltinamajam skirtina būtent tokios rūšies bausmė. Kadangi byloje yra nustatyta ne tik kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, bet ir sunkinanti aplinkybės, bei atsižvelgiant į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, teismas, sutinkamai su BK 61 str. 2 d. nuostata, jog teismas skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo jos vidurkio, kaltinamajam skiria laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 12 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, vieną suėmimo dieną bei laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d., daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Tiriant J. V. tyčinį nužudymą, apžiūrėjus įvykio vietą, rasti ir paimti daiktai, kurie turi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: du mobilaus ryšio telefonai „Nokia“, raktas su pakabuku ir užtiesalas nuo fotelio. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti V. V. nagų, kraujo ir plaukų pavyzdžiai lyginamajam tyrimui. Nei mobiliojo ryšio telefonai, nei raktas su pakabuku ar užtiesalas nuo fotelio nepripažintini nusikalstamos veikos įrankiais, priemonėmis ar rezultatu, todėl jie grąžintini, o pavyzdžių lyginamajam tyrimui paimti V. V. nagų, kraujo ir plaukų pavyzdžiai sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301-308 str. str., 310 str.,

nusprendžia:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010 m. vasario 8 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. liepos 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos - 2010 m. vasario 8 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą V. V. palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: V. V. nagų, kraujo ir plaukų pavyzdžius, saugomus prie baudžiamosios bylos, sunaikinti, o mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“, raktą su pakabuku, užtiesalą nuo fotelio, saugomus prie baudžiamosios bylos – grąžinti nukentėjusiajam A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.