- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- N-444-512-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. C. (O. C.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarimo O. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nust a t ė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. vasario 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2008 m. vasario 28 d. vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 70 punkto reikalavimus.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 19 d. nutarimu O. C. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskyrė 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. B. parodė pastebėjęs automobilį, kuris vinguriavo keliu ir kėlė grėsmę eismo saugumui, todėl paskambinęs telefonu 112 ir pranešęs apie jį policijos pareigūnams. Važiuodamas paskui šį automobilį, palaikęs telefoninį ryšį su policija. Privažiavęs prie sustojusio automobilio, pamatė, kad vairuotojas negali išlipti iš automobilio. Policijos pareigūnai automobilį vairavusį asmenį sulaikė einantį prie laiptinės. Liudytojas paaiškino, jog automobilio „Renault Megane“ vairuotojas elgėsi agresyviai, į policijos pareigūnų klausimus atsakinėjo grubiai. Vairuotojas buvo apie 60 metų amžiaus, kalbėjo rusiškai. Patvirtino, kad vairuotojas yra tas pats asmuo, kurio nuotrauka yra byloje, jis važiavo vienas, keleivių automobilyje nebuvo. Nurodė, kad apie vieną minutę jį buvo pametęs iš akiračio, tačiau gerai įsidėmėjęs už vairo sėdintį vyrą ir jo vairuoto automobilio valstybinius numerius.
Liudytojas policijos pareigūnas A. Ž. paaiškino, kad automobilį „Renault Megane“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jie surado I. Simonaitytės gatvės kieme, liudytojui T. B. parodžius, buvo sulaikytas jo vairuotojas. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, atsisakė neblaivumo patikrinimo, dokumentuose nepasirašė. Policijos pareigūno G. D. tarnybiniame pranešime paaiškinta, kad nuvykus nurodytu adresu, prie namo laiptinės buvo sulaikytas svirduliuojantis pilietis, šalia jo buvo vyras, pranešęs apie pažeidėją. T. B. pasakė, kad tas vyras vairavo automobilį ir kliudė stovėjusią mašiną. Nustatyta, kad automobilį vairavo O. C. Jis elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, nenorėjo lipti į tarnybinį automobilį, neblaivumo patikrinimo vengė (b.l. 8).
Teismo konstatavimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilį „Renault Megane“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs O. C. vengė neblaivumo patikrinimo. T. B. teismui nurodė, kad visą laiką sekė minėtą automobilį. Motyvas jam nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu O. C. nenustatytas – jis O. C. iki įvykio nepažinojo. Duomenų apie tai, kad T. B., teigdamas, kad matė ir sekė būtent O. C. vairuotą automobilį, galėjo suklysti, byloje nėra. Konstatuota, jog policijos pareigūno A. Ž. parodymai teisme ir policijos pareigūno G. D. tarnybinis pranešimas tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs, išsamūs. Jų nurodytos faktinės aplinkybės sutampa su liudytojo T. B. nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad vyriausiojo policijos komisariato budėtojas jam nurodė tuos pačius automobilio „Renault Megane“ valstybinius numerius, kuriuos nurodė liudytojas T. B. Būtent to paties modelio automobilis, tais pačiais valstybiniais numeriais stovėjo Simonaitytės gatvės 1 namo, kuriame gyvena O. C., kieme. Netikėti liudytojų parodymais teismas nurodė neturįs pagrindo.
O. C. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų T. B. ir A. Ž. parodymais teisme, policijos pareigūno G. D. tarnybiniu pranešimu. Nuspręsta, kad jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, sudėtis, todėl jam skirtina administracinė nuobauda. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Duomenų, kad O. C. ankščiau buvo baustas administracine tvarka, nebuvo. O. C. paskirta minimali nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.
III.
Apeliaciniu skundu O. C. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, jog kadangi policijos pareigūnai su juo kalbėjo lietuviškai, jis negalėjo suprasti sulaikymo bei pristatymo į policijos komisariatą priežasties. Jam buvo pasiūlyta pasirašyti kažkokį dokumentą, kurio esmės jis nesuprato, todėl jis atsisakė šį dokumentą pasirašyti (vėliau sužinojo, kad tai buvo administracinio teisės pažeidimo protokolas). Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atmetė jo bei jo atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, pažeisdamas imperatyvias ATPK 272 straipsnio nuostatas - kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, byla gali būti išnagrinėta asmeniui nedalyvaujant tik tuomet, jeigu bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas pažeidė procesines teisės normas bei netinkamai įvertino įrodymų visumą. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas pagrindinis liudytojas T. B., o nurodyti liudytojai A. J. bei A. B. nebuvo kviečiami į teismą. Apeliantas nurodo, kad jis nebuvo sulaikytas vairuodamas transporto priemonę, policijos pareigūnai netinkamai įvertino liudytojo T. B. paaiškinimą. Jie pripažino, kad nematė apelianto vairuojančio autotransporto priemonę, sulaikė jį prie laiptinės. Policijos pareigūnai nesivadovavo 2006 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 23 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos ir Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimais dėl vairuotojo bendros būklės įvertinimo, neišaiškino apeliantui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinių padarinių, nesudarė galimybės įgyvendinti savo teisę pačiam nustatyti blaivumo faktą. Policijos pareigūnas A. Ž. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis svirduliavo, tačiau svirduliavimas nėra pakankamas pagrindas įtarti, kad vairuotojas neblaivus. Apeliantas teigia, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo pažeista jo teisė, numatyta ATPK 253 straipsnyje, o nagrinėjant bylą - Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis (iš anksto nuspręsta remtis liudytojo T. B. paaiškinimais, neatkreipiant dėmesio į jo parodymų prieštaravimus - teismo posėdžio metu šis liudytojas nebegalėjo tiksliai nurodyti gatvių pavadinimų, pripažino, kad nesiorientuoja tame miesto rajone, negalėjo tiksliai nurodyti, kokia kryptimi važiavo pažeidėjas, tik su teismo pagalba teisingai nurodė jo važiavimo kryptį, sulaikymo vietą). Teismui nepagrįstai nekilo abejonių, kaip tamsiu paros metu atgaliniame veidrodyje galima buvo ne tik pastebėti automobilio, važiuojančio be šviesų, valstybinį numerį, bet ir nustatyti vairuotojo amžių (šis veidrodis atitolina matomus objektus). Be to, liudytojas A. Ž., kuris bendravo su apeliantu pakankamai ilgai policijos komisariato patalpose, nurodė, kad asmeniui, kuris buvo sulaikytas bei pristatytas į policijos įstaigą, buvo apie 50 metų. Teismo posėdžio metu liudytojas T. B. parodė, kad automobilis „Renault Megane“ buvo dingęs iš jo akiračio vienai minutei, o 2008 m. vasario 28 d. paaiškinime nurodė, jog minėtas automobilis iš jo akiračio dingęs nebuvo. Policijos pareigūnas A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apžiūrėjęs apelianto automobilį, susidūrimo pėdsakų neužfiksavo, nenustatė ir Žardininkų gatvėje apgadinto automobilio, nors liudytojas T. B. kategoriškai tvirtino, kad susidūrimo pėdsakai turėjo likti ant abiejų automobilių. Apeliantas pažymi, jog T. B. teismas pateikė atpažinimui tik apelianto nuotrauką, neišreikalavo telefonų pokalbių tarp T. B. bei Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų garso įrašo. Apeliantas pažymi, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina pašalinti visas kilusias abejones dėl jo kaltės, o nesant galimybės pašalinti tokių abejonių - jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vien tik prielaidomis asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, kuris, atsižvelgiant į įstatymo numatytą sankciją, gali būti prilyginamas baudžiamajam nusižengimui, negali būti grindžiama. Apelianto teigimu, teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnį, byloje esamų įrodymų nepakanka, kad neabejotinai nustatyti jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl byla pagal ATPK 250 straipsnį nutrauktina.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei švelninti. Pažymi, kad O. C. padarė grubų KET pažeidimą, sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kuri (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numatė, kad <...> neblaivumo patikrinimo vengimas, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, nuvykus į nurodytą automobilio sustojimo vietą, nueinantis ties namo laiptine buvo sulaikytas O. C., šalia kurio buvo jo automobilį važiuojantį sekęs ir apie jį policijos pareigūnams pranešęs T. B. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose paaiškino, jog sulaikytas asmuo eidamas svirduliavo, atrodė esąs neblaivus, tikrintis girtumą atsisakė. Teismo posėdyje policijos pareigūnas A. Ž. taip pat paaiškino, kad nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, O. C. kalbėjo nerišliai. Kitų asmenų pagal T. B. paaiškinimus automobilyje nebuvo. Minėtas liudytojas pažymėjo įsidėmėjęs O. C. vairuoto automobilio numerius, jam jį lenkiant, visą laiką, išskyrus vieną minutę, nepametęs jo iš akiračio, matęs O. C. išlipantį iš automobilio namo kieme. Policijos pareigūnas A. Ž. teismo posėdyje patvirtino, kad kieme stovėjo automobilis su jau anksčiau telefonu budėtojui T. B. nurodytais valstybiniais numeriais. Konstatuotina, jog teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų T. B., A. Ž. bei G. D. parodymais, nes jie nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, nenustatytas pagrindas jais abejoti. Išdėstytomis aplinkybėmis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto veika pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, prašė bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi bus išplaukęs į reisą (b.l. 17). Nors prašyme atidėti bylos nagrinėjimą jis nurodė, kad jo atstovas advokatas taip pat negalės dalyvauti bylos nagrinėjime, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, jį atstovaujantis advokatas V. Ž. atvyko į teismo posėdį (b.l.21). Pažymėtina, jog pagal ATPK 272 straipsnio nuostatas byla šiuo atveju galėjo būti išnagrinėta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, nes byloje buvo duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, be to, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, turi teisę atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pačiam ar per atstovą nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti ATPK 272 straipsnyje numatytomis teisėmis, kad O. C. kaltė, padarius pažeidimą, buvo nustatyta netinkamai. Procesinių pažeidimų, kurie būtų pagrindas suabejoti nutarimo dėl administracinės nuobaudos O. C. paskyrimo teisėtumu bei pagrįstumu, nenustatyta. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutarimą paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
O. C. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.