Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-01-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-1011-251/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-22
Bylos Nr.
2YT-1011-251/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06916-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gema Janušienė
Pareiškėjas
M. K.
Suinteresuotas asmuo
G. T., E. K., VĮ Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1011-251/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06916-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant pareiškėjui M. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. T., E. K., VĮ Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. K., po kurios mirties atsirado palikimas, kurį be kita ko sudaro žemės sklypo 358/1075 dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos banko sąskaitoje, asmeniniai daiktai. Į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas iš karto po motinos mirties pradėjo faktiškai valdyti motinos vardu registruotą turtą, juo naudojosi kaip savo, rūpinosi, tvarkė, mokėjo mokesčius, rūpinosi mamos laidotuvėmis, paminklu, kapu, kitais minėjimais. Kiti įpėdiniai – V. K. sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas E. K. ir iš kitos santuokos V. K. sūnus G. T. į palikimą nepretenduoja. Kitų įpėdinių nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui dėl V. K. palikimo priėmimo gauti. Ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybių. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė motinos V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savo (21-22 b. l.).

Teismo posėdyje pareiškėjas patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad motinai priklausęs žemės sklypas yra nuomojamas. Kadangi jis nėra priėmęs per įstatymuose nustatytą terminą atsiradusio palikimo, todėl negali pakeisti nuomos sutarties, tačiau jis mokėjo žemės mokestį. Turtą po mamos mirties pasidalino geranoriškai, jis priėmė visą palikimą, kiti įpėdiniai dėl to neprieštaravo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (34-35 b. l.) nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo patikslintam pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 247 str. 2 d.).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime (40-42 b. l.) nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo patikslintam pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str. 2 d.).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (46-48 b. l.) nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo patikslintam pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo neturėjo duomenų dėl V. K. palikimo, nėra gavęs kreditorių reikalavimų, todėl paveldėjimo procedūrų nėra pradėjęs. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str. 2 d.).

Suinteresuotas asmuo E. K. pateikė prašymą (71 b. l.), kuriame nurodė, jog praleido terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą, nes išvyko dirbti į užsienį. Paaiškino, kad jo sūnaus pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos, todėl neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Informavo, kad jam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, tačiau jame negalės dalyvauti, nes dirba ir gyvena užsienyje, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuotam asmeniui E. K. nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str. 2 d.).

Suinteresuotas asmuo G. T. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (32 b. l.), apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu (75-76 b. l.). Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuotam asmeniui G. T. nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš patikslinto pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad 2011-07-19 mirė pareiškėjo motina V. K., gim. (duomenys neskelbtini) (6, 11 b. l.). Po jos mirties atsirado palikimas, kurį taip pat sudaro žemės sklypo 358/1075 dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (13-14, 15-16, 23-24 b. l.). Iš Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės Silvos Jonaitienės 2017-07-26 pažymos Nr. S-81 (5 b. l.) matyti, kad notarų biure nėra užvesta (duomenys neskelbtini) mirusios V. K. paveldėjimo byla. Iš pateikto kvito ir žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos matyti, kad buvo mokamas minėtam žemės sklypui paskaičiuotas žemės mokestis (26 b. l.). UAB „Norgailė“ kvitas ir suteiktų paslaugų sąmata (25 b. l.) patvirtina, kad buvo apmokėtos laidojimo paslaugos. Tiek pareiškėjas, tiek ir liudytojos D. V. ir D. K. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo motina V. K. sirgo vėžiu, ja rūpinosi, ją slaugė, prižiūrėjo pareiškėjas. Su kitu sūnumi G. T. V. K. nebendravo dėl jo blogo elgesio su motina. Po motinos mirties, jos laidotuvėmis ir kitais reikalais rūpinosi vėlgi pareiškėjas. Jis priėmė palikimą iš karto po motinos mirties pradėdamas naudotis jos asmeniniais daiktais, mokėjo mokesčius už žemės sklypą, rūpinosi kitu velionės turtu. Net žemės sklypo nuomininkas dėl žemės sklypo nuomos bendrauja su pareiškėju.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

Kaip matyti iš pareiškimo, palikėja V. K. turėjo pirmos eilės įpėdinius – pareiškėją M. K. ir G. T. Kartu su jais privalomąją dalį gali paveldėti buvęs V. K. sutuoktinis E. K.

Pareiškėjas M. K., mirus motinai V. K., pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nes naudojosi mirusiosios asmeniniais daiktais, išlaikė žemės sklypą. Teise valdyti šį turtą pareiškėjas naudojasi iki šiol atvirai, prižiūri žemės sklypą, moka žemės mokestį. Taigi pareiškėjas faktiškai rūpinasi velionės motinos turtu iki šiol.

Kitas pirmos eilės įpėdinis G. T. nereiškia pretenzijų į palikimą, jo nėra priėmęs. Suinteresuotas asmuo E. K. taipogi nereiškia pretenzijų į palikimą, nėra jo priėmęs ir neprieštarauja, kad šioje byloje būtų patenkintas pareiškimas.

Tai reiškia, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos V. K. mirties, tačiau pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises negavo.

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusiosios motinos V. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini)mirus V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos sūnus M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos V. K. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po motinos mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Gema Janušienė