- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- Ik-1210-406/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00649-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teisėjų Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. prašo panaikinti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-991-1931, kuriuo jam atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 5-8, 71-74).
V. S. skunduose nurodo, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ginčijamu sprendimu nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, motyvuodama, kad jo prašymas parengti kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 3 d. nutarties apskundimo kasacine tvarka akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje neperspektyvus. Pareiškėjas su atsakovo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti. Nurodo, kad tarnyba jo atžvilgiu neobjektyvi ir šališka, nepagrįstai nevertino Kauno apygardos teismo padaryto procesinio pažeidimo, susijusio su tinkamu bylos dalyvių informavimu apie bylos vietą, laiką, jos eigą, teismo sudėtį. Neturėdamas informacijos apie įvykusį proceso veiksmą, jis neturėjo galimybės tinkamai reaguoti, todėl ir teiginiai apie praleistą naikinamąjį apskundimo terminą neturi nei teisinio, nei moralinio, nei jokio kitokio pagrindo. Prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 90,91) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kauno VGTPT pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-598-153/2012 apskundimo kasacine tvarka, nustačiusi, jog pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarties teismui pateikė tik 2011 m. gruodžio 30 d., t.y. pasibaigus trijų mėnesių naikinamajam terminui (CPK 307 str. 3 d.). Kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, jog nutarties, priimtos žodinio proceso tvarka paskelbimo data sutampa su jos priėmimo data, o naikinamojo termino pradžia yra skaičiuojama nuo nutarties paskelbimo dienos, mano, kad atskirojo skundo padavimo metu pareiškėjas neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, teismas taip pat negalėjo savo iniciatyva atnaujinti šio termino, ar siūlyti tai padaryti ieškovui. Teigia, kad ginčijamu 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-991-1931 tarnyba, atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, pagrįstai konstatavo, kad jo reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl 2012 m. gegužės 15 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-N-991-1931 (b.l. 63,64). Šiuo sprendimu buvo atsisakyta teikti V. S. antrinę teisinę pagalbą, skundžiant Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį (b.l. 59,60) civilinėje byloje Nr. 2S-598-153/2012 kasacine tvarka, atsakovui motyvuojant tuo, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai neapgrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Taigi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kaip teisinį šio sprendimo pagrindą įvardijo VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - VGTPĮ). Taigi, šio įstatymo pagrindinis tikslas - padėti fiziniams asmenims, kurie patys nepajėgūs už savo lėšas pasisamdyti advokatą, gauti tinkamą teisinę pagalbą. Tačiau įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę teisinės pagalbos tarnybai vertinti pirminį reikalavimo pagrįstumą, tuo pačiu siekia užkirsti kelią ir gynybos besikreipiančių asmenų piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, kurie nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais.
Minėtuose VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose, kuriais atsakovas grindžia atsisakymą teikti pareiškėjai antrinė teisinę pagalbą, nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašančio suteikti tokią pagalbą asmens reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1p.), jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.). Kiekviena iš šių aplinkybių yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas atsisakyti asmeniui suteikti prašomą teisinę pagalbą. Kadangi atsakovas savo sprendimą grindžia būtent šiomis įstatymo nuostatomis, todėl šioje administracinėje byloje tikrintinas jų taikymo pagrįstumas.
Pagal VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalį, antrinė teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.
Asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjas atitinka VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, vertinti, ar nėra VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir laikantis šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų.
Kaip ne vieną kartą yra pažymėjęs Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, tiek akivaizdus reikalavimo nepagrįstumas, tiek atstovavimo byloje neperspektyvumas, VGTP įstatymo taikymo prasme, kaip pagrindas antrinei teisinei pagalbai neteikti, yra vertinamojo pobūdžio. Vertinimui dėl reikalavimo nepagrįstumo atlikti reikalinga asmens teikiama informacija, kuri labai akivaizdžiai parodo prašymo (jo turinio) nepagrįstumą, ir tai turi būti nurodyta sprendime neteikti antrinės teisinės pagalbos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, pagal savo kompetenciją turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tuo aspektu, ar asmens nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymo (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus. Tuo tarpu vertinimą dėl atstovavimo neperspektyvumo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti išanalizavusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, priimant sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą
paprastai matoma iš teismų priimtų procesinių sprendimų (kaip yra nagrinėjamu atveju), kitų institucijų sprendimų, pažymų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą, remiantis VGTP įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu, galimas tuomet, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuri prašo antrinės teisinės pagalbos, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl neturtinės žalos ir duomenų panaikinimo rašytinėse ir elektroninėse laikmenose paliko nenagrinėtą, nes į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių neatvyko nei ieškovas nei atsakovo atstovas (b.l. 56). Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 30 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas nutartį panaikinti. 2012 m. sausio 2 d. nutartimi (b.l. 57) ieškovo V. S. atskirąjį skundą Kauno miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ir grąžino jį su priedais pareiškėjui, konstatuodamas, kad praleistas nutarties apskundimo terminas. Pareiškėjas atskiruoju skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris 2012 m. kovo 9 d. nutartimi atskirojo skundo netenkino ir Kauno miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą (b.l. 59,60), nustačius, jog praleistas naikinamasis atskirojo skundo padavimo terminas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Kauno apygardos teismo sprendimu, siekdamas jį skųsti kasacine tvarka, su prašymu (b.l. 92-96, 98) kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Taigi teisinis rezultatas, kurio siekia pareiškėjas – minėtos teismo nutarties panaikinimas kasacine tvarka. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas yra galimas kasacine tvarka. CPK 340 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. Tačiau kasacija galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje išvardyti pagrindai.
Teismas pabrėžia, kad paprastai konstatuoti ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir, ar pareiškėjos teisės pažeistos, gali tik teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Bet įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, kaip jau minėta, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia būtent valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pastarosios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo, kaip yra ir šiuo atveju. Kolegijos nuomone, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įgyvendindama VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir laikydamasi šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų, nagrinėjamu atveju objektyviai išanalizavo visas reikšmingas bylos aplinkybes vertinamuoju aspektu ir pagal surinktus duomenis neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pagrįstai manyti, jog siekiamas iškelti ir nagrinėti kasaciniame teisme pareiškėjo reikalavimas yra pakankamai pagrįstas, o jo atstovavimas byloje turi teisinę perspektyvą. VGTPĮ 11 str. 9 d. nustatyta, kad spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tarnyba turi teisę prašyti advokato išvados, ar nėra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tokia teise atsakovas pasinaudojo. Aplinkybes dėl teisinės pagalbos neteikimo pagrindų atsakovo kreipimosi pagrindu pagrįstai konstatavo advokatė D. Vaškelienė 2012 m. gegužės 8 d. išvadoje (b.l. 105). Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose, kaip jau buvo minėta, turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad valstybė turi pareigą užtikrinti visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, todėl jos skiriamų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti panaudojimo efektyvumas negali būti tapatinamas tik išimtinai su pareiškėjų patenkintinais reikalavimais teismuose. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–1681/2012).
Kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui dėl 2012 m. sausio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties pateikė 2011 m. gruodžio 30 d., pasibaigus tiek trijų mėnesių naikinamajam terminui ( CPK 307 str. 3 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.), tiek šešių mėnesių naikinamajam terminui ( CPK 307 str. 3 d. redakcija iki 2011 m. spalio 1 d.). Dėl šios priežasties teismas neturėjo teisinio pagrindo nei atnaujinti termino savo iniciatyva (ex officio), nei siūlyti ieškovui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (CPK 307 str. 2 d. 1 ir 2 p.). Pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą bei laiką, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartyje (b.l. 56 ) nustatyta, kad ieškovui teismo procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai buvo siunčiami ieškinyje nurodytu ir deklaruotu adresu kelis kartus ir grįžo neįteikti. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad ieškovas nesilaikė pareigos informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo vietą, nevykdė savo pareigos veikti už greitą bylos išnagrinėjimą, domėtis bylos eiga. Kolegijos nuomone, jokių esminių procesinės teisės pažeidimų, kurie galėtų sudaryti pagrindą kasaciniam skundui paruošti nenustatyta, be to, kaip jau minėta, pareiškėjas praleido naikinamąjį skundo padavimo terminą, kurio pradžia skaičiuotina nuo žodinio proceso tvarka priimtos nutarties paskelbimo datos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vienas iš teisinės pagalbos teikimo principų - draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Šis principas suteikia teisę atsakovui vertinti Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas aplinkybes, kad būtų išvengta nepagrįstu teisminių ginčų, kurie kelia abejones dėl asmens prašyme nurodyto ginčo atstovavimo būtinumo bei teisių bei interesų pažeidimo realumo kurių teismo sprendimu ginti nėra perspektyvu.
Įvertinus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nurodytas reikšmingas aplinkybes, dėl CPK 307 str. 3 d. nustatytos imperatyvios teisės normos akivaizdaus pažeidimo ir nesant kasacijos pagrindų darytina išvada, jog tokioje teisinėje situacijoje V. S. siekis skųsti nutartį kasacine tvarka ir jo nurodytos faktinės aplinkybės neturi jokios teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas), taigi teisinė pagalba, kurios prašė pareiškėjas, jo teisių gynimo požiūriu nebūtų veiksminga. Ginčijamas 2011 m kovo 3 d. sprendimas Nr. Nr. TP-2-(2.2)-11-N-614-996 neteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos skųsti yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, todėl panaikinti šį atsakovo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
.