Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-662-743/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
1-662-743/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
Ž. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-662-743/2018Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00047-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.29.1.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 17 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,kaltinamajam Ž. B., jo gynėjui advokatui Kazimierui Juknai,vertėjai Danutei Jučienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, ukrainietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. 2018 m. gegužės 17 d., apie 1.30 val., nuo atvykimo iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką momento, laikė, turėdamas su savimi, žinomai netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jo fotonuotrauka ir nurodyti jo anketiniai duomenys, iki kol jį 2018 m. gegužės 17 d. 1.30 val. Kalvarijos sav. Salaperaugio k., panaudojo pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnui.

Šalies argumentai

Ž. B. kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2018 m. gegužės 17 d. apie 1.30 val. atvykdamas iš Lenkijos į Lietuvą kartu su savimi atsivežė ir žinomai netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvo atspausdinta jo nuotrauka ir nurodyti jo anketiniai duomenys. Tai, kad dokumentas netikras žinojo nuo jo gavimo momento, kadangi per pažįstamus gavo šį dokumentą. Vairuotojo pažymėjimas buvo reikalingas dėl to, jog tikrąjį savo vairuotojo pažymėjimą yra praradęs Latvijoje prieš metus laiko dėl chuliganiško vairavimo, dirba Belgijoje, dėl to tenka važinėti, tam ir nusprendė pasidaryti netikrą vairuotojo pažymėjimą. 2018 m. gegužės 17 d. iš Lenkijos vyko į Latviją, atvykus prie Lenkijos - Lietuvos valstybių sienos, jau Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie 01.30 val. jį sustabdė Lietuvos pasieniečiai, paprašė pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemonę. Jis pareigūnui pateikė savo Latvijos Respublikos piliečio pasą ir žinomai netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas, apžiūrėjęs Ukrainos vairuotojo pažymėjimą, pasakė, kad jis yra netikras ir sulaikė. Labai gailisi padaręs įtarime nurodytą nusikalstamą veiką, prašo taikyti kuo švelnesnę bausmę, vienas išlaiko du nepilnamečius vaikus.

Liudytojas M. M. patvirtino, kad 2018 m. gegužės 17 d., apie 1.30 val. patruliuodamas Kalvarijos sav. Salaperaugio k., pasienio ruože, dokumentų kontrolei sustabdė atvykstantį į Lietuvos Respubliką automobilį ,,Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. KV2880, kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis Ž. B.. Vairuotojas pateikė Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, apžiūrėdamas pateiktą dokumentą pastebėjo, kad dokumentas galimai yra netikras, kadangi jis buvo pagamintas iš paprasto plastiko, nebuvo privalomo mikroteksto, holograma imituota, dokumento averso pusėje nebuvo optiškai kintančio elemento, kitų privalomų apsaugos priemonių (b. l. 22-24).

Liudytoja M. F. patvirtino, kad ji yra Ž. B. partnerė, kartu gyvena, augina du bendrus vaikus, Ž. B. išlaiko šeimą. Už Ž. B. sumokėjo 4 000 Eur užstatą ir sutinka, kad jeigu teismas nuspręs paskirti jam bausmę - baudą, kad ji būtų nukreipta į užstatą, kurį už jį sumokėjo (b. l. 27-29).

Savanoriško dokumentų pateikimo ir daikto apžiūros protokolai patvirtina, kad 2018 m. gegužės 17 d. 1.30 val. dokumentų tikrinimo metu Latvijos Respublikos pilietis Ž. B. pateikė Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. BXT 931259; apžiūrėjus nustatyta, kad tai yra plastikinis dokumentas, jis yra pagamintas ne pagal tokio pavyzdžio vertybiniams dokumentams keliamus reikalavimus: pagamintas iš paprasto plastiko, o ne iš polikarbonato, nėra privalomo mikroteksto, holograma imituota, dokumento averso pusėje nėra optiškai kintančio elemento, kitų privalomų apsaugos priemonių, todėl yra netikras (b. l. 7-14).

Pažyma patvirtina, kad Latvijos Respublikos pilietis Ž. B. yra išduotas vairuotojo pažymėjimas, tačiau dėl pažeidimų teisė vairuoti jam apribota, todėl šiuo metu jis neturi galiojančio Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, nes neįvykdė sąlygų dėl vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo (b. l. 17,18).

Motyvuojamoji dalis

Aukščiau aptarti duomenys pripažintini įrodymais ir kartu kaltinamojo parodymais jie patvirtina, kad Ž. B., žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas netikras, jį laikė su savimi, 2018 m. gegužės 17 d. panaudojo pateikdamas pareigūnams. Vairuotojo pažymėjimas yra asmens teisę vairuoti tam tikras transporto priemones patvirtinantis dokumentas. Tokio netikro dokumento laikymas savo žinioje, pateikimas tarnybines funkcijas atliekantiems asmenims, pripažintinas vairuotojo pažymėjimo laikymu ir jo panaudojimu. Įvertinus tai, pripažintina įrodytu, kad Ž. B. laikydamas vairuotojo pažymėjimą ir jį panaudodamas, padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį, tyčinį nusikaltimą, tačiau prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir tai jo atsakomybę lengvina (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parenkant bausmę, pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos tik dvi bausmės rūšys – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. BK 54 straipsnio 2 dalyje teismui nustatyta pareiga skiriant bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį ir formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas - vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo vietą, laiką ir būdą, formą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. B. vairuotojo pažymėjimo pats nepagamino, jį įgijo, jį panaudojo tik vieną kartą, jo padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, pažymėjime nebuvo panaudoti svetimi duomenys, todėl tai nesukėlė nepatogumų tretiesiems asmenims, nusikaltimas atsitiktinis, Ž. B. turėjo įstatymo nustatyta tvarka išduotą vairuotojo pažymėjimą ir visos šios aplinkybės lemia mažesnį nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Pažymėtina ir tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui nemažiau svarbu, kad kaltininko asmenybės vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Ž. B. anksčiau neteistas (b. l. 84), po šios nusikalstamos veikos naujų teisės pažeidimų nepadarė, turi šeimą, kurią vienas išlaiko, joje auga du mažamečiai vaikai (b. l. 125,126), gailisi padaręs nusikaltimą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir tai rodo, kad jo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Esant šioms aplinkybėms, Ž. B. atskyrimas nuo šeimos gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, turtinę jo šeimos padėtį, todėl bausmės tikslas - užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pasiektas realiai atliekant su laisvės atėmimu susijusias bausmes ir izoliavus jį nuo visuomenės bei šeimos. Toks BK 54 straipsnio 3 dalies normų aiškinimas ir taikymas atitinka ir formuojamą teismų praktiką: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006, 2007 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-337-478/2013.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, Ž. B. taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir jam paskirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – bauda, žymiai mažesnė nei jos vidurkis, nes įvertinus aukščiau aptartas nusikaltimą ir kaltinamojo asmenybę apibudinančias aplinkybes spręstina, kad ji nepažeis teisingumo principo nuostatų ir bus pakankama tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bauda yra piniginė bausmė, skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas MGL dydis – 50 Eur.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – 4 000 Eur užstatas, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad užstato mokėtoja M. F. yra išsakiusi sutikimą, kad šiais pinigais būtų sumokėta Ž. B. paskirta bauda (b. l. 80), nuosprendžiui įsiteisėjus, į šią įmoką nukreiptinas baudos išieškojimas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinei jos prašymu (b. l. 15) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti 105 MGL (5 250 Eur) dydžio bauda.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir Ž. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, Ž. B. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. (penkias paras) ir nustatyti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – 4 000 Eur užstatą, panaikin­ti nuosprendžiui įsitei­sė­jus.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, M. F. 2018 m. gegužės 21 d. kasos pajamų orderiu Nr. 229625 įmokėtos 4 000 Eur sumos dalį – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respubli­kos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 6801, kaip Ž. B. paskirtos baudos mokėjimą ir apie mokėjimo įvykdymą pranešti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Likusią M. F. 2018 m. gegužės 21 d. kasos pajamų orderiu Nr. 229625 įmokėtos 4 000 Eur sumos dalį – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. F..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. BXT 931259, perduoti VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė