Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-09-25 · Civilinė byla Nr. 2-31078-155/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-25
Bylos Nr.
2-31078-155/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24137-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
J. S.
Kategorijos
  • 2.1.28pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-31078-155/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24137-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.28.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės J. S. priteisti 730,84 lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 77,90 lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2013 07 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) su draudėja R. Z. 2012-04-12 d. sudarė (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos adresu (duomenys neskelbtini), esančios gyvenamosios patalpos – butas. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai 730,84 lt dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2012-06-08 dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), įvykusios avarijos, kuomet vanduo prasiskverbė į draudėjai priklausančias patalpas ir sugadino apdraustą turtą, todėl ieškovas regreso tvarka prašo ieškinį tenkinti ir priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės.

Atsiliepimas

A. J. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jos butas yra tvarkingas, visi kranai tvarkingi, jokio vandens nutekėjimo nėra. Atsakovė nesutinka su defektiniame akte jai pareikštais kaltinimais, kad neatėjo pasižiūrėti į įvykio pasekmes, tačiau priešingai nurodo, kad nebuvo kviečiama tai padaryti. Nesutinka su UAB (duomenys neskelbtini) akte nurodytais faktais, kad (duomenys neskelbtini), 70 buto gyventojai, numanomai naudojasi netvarkinga santechnika, taip pat nesutinka su UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų parodymais, kad šie nesugebėjo patekti į atsakovės butą, tam kad apžiūrėti santechniką, nes nebuvo įleidžiami. Atsakovė teigia niekur tą dieną nebuvo išvykusi, nebent tik trumpam buvo išėjusi į parduotuvę, jokių skambučių ar raštelių nebuvo gavusi. Papildomai atsakovė nurodė, kad S. K. g. 24 namas yra įvestas 1978 metais į eksploataciją ir būdavo tokių atvejų, kai vanduo prasiverždavo per perdengimo blokų tuštumas visai kitoje vietoje negu buvo vandens susikaupimo šaltinis. Atsižvelgiant į visas aplinkybes atsakovė prašo ieškinį atmesti.

A. J. S. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas atsakovei įteiktas LR CPK 127 str. nustatyta tvarka. 2013-09-23 d. teisme buvo gautas atsakovės pranešimas, kad teismo posėdyje nedalyvaus dėl savo amžiaus ir silpnos sveikatos, neprieštarauja, kad teismas priimtų sprendimą už akių. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat pageidavo, kad būtų priimtas dėl atsakovės neatvykimo į teismo posėdį sprendimas už akių, todėl teismas esant ieškovo ir atsakovės prašymui, dėl atsakovės neatvykimo į teismą, priima sprendimą už akių (LR CPK 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) su draudėja R. Z. sudarė (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas apdraudė draudėjui priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo įvairių draudimo sutartyje numatytų draudiminių rizikų. Nustatyta, kad 2012-06-14, t.y. draudimo laikotarpiu, draudėja R. Z. raštu pranešė ieškovui apie 2012-06-08 įvykusį draudiminį įvykį, nurodydama, kad 2012-06-15 apie 12 val. draudėja pamatė, kad jos virtuvėje bėga nuo lubų virš kriauklės vanduo. Draudėja iškart apie tai perspėjo kaimynus iš 70 buto (esančių virš jų), kad šie užsuktų kranus, tolimesnių jų veiksmų nežino. Ieškovo atstovas atvykęs į įvykio vietą ir apžiūrėjęs turtą, surašė Defektinį aktą, kuriame nustatė padarytos žalos mastą. Namą administruojanti bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) 2013-06-13 d. surašė aktą dėl buto užpylimo vandeniu, kuriame nurodė, kad 2012-06-13 d. į juos kreipėsi (duomenys neskelbtini) buto savininkė R. Z., dėl jos bute 2012-06-08 d. įvykusios avarijos, kai butas buvo užpiltas vandeniu iš viršuje esančio buto Nr. 70, buvo užpiltos lubos, apie 1 kv.m. ploto. Užpylimo priežastis tiksliai nenustatytos, į butą Nr. 70 UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams patekti nepavyko. UAB (duomenys neskelbtini) numano, kad bute Nr. 70 gyventojai naudojasi netvarkinga santechnika, tačiau tiksliai nurodo, kad įvykęs užpylimas nėra susijęs su bendro naudojimo objektų ir konstrukcijų gedimais ar avarijomis. S. K. g. 24 namo 68 buto savininkė R. Z. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kad ši bendrovė likviduotų užpylimo padarinius. Byloje yra pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita-faktūra (iš viso 730,84 lt sumai). 2012-08-09 d. draudėja R. Z. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl draudimo išmokos pagal apskaičiuotą UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovas pripažino minėtą įvykį draudiminiu ir įvertinęs padarytos žalos dydį, atlygino ieškovei padarytus nuostolius, t.y. išmokėjo minėtą 730,84 lt draudimo išmoką. Duomenų apie tai, kad atsakovė atlygino ieškovo patirtą žalą, ieškovui išmokėjus draudimo išmoką, byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.1015 str., prašo priteisti iš atsakovės, kaip už žalos padarymą atsakingo asmens, draudėjui išmokėtas draudimo išmokas regreso tvarka. Pažymėtina, kad CK 6.1015 str. nustato civilinės atsakomybės taikymo pagrindą, kurios taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, išskyrus kaltę, kuri tokiais atvejais atveju yra preziumuojama (CK 6.266 str.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra ginčas dėl draudiminio įvykio įvykimo fakto. A. J. S. nepripažįsta, kad dėl jos kaltės buvo padaryta žala, t.y. užlietas kaimynų iš (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos buto santechnika tvarkinga, kranai užsukti, o vanduo draudėjos R. Z. 68 bute galimai atsirado dėl to, kad S. K. g. 24 namas yra įvestas 1978 metais į eksploataciją ir būdavo tokių atvejų, kai vanduo prasiverždavo per perdengimo blokų tuštumas visai kitoje vietoje negu buvo vandens susikaupimo šaltinis.

Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Minėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.). Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apatiniame namo aukšte. Virš minėto apdrausto buto, yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamo turto registro išrašo duomenis nuosavybės teise priklauso atsakovei J. S.. 2012-06-08 d. (duomenys neskelbtini) bute įvyko avarija, kuriuo metu buvo užlietas šis butas. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Iš byloje pateikto UAB (duomenys neskelbtini) 2012-06-20 rašto ir 2012-06-13 Akto dėl padarytos žalos matyti, kad įvykusio draudiminio įvykio atveju Bendrija konstatavo, kad apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), numanomai buvo užlietas būtent iš virš minėto buto esančio buto Nr. 70 dėl pastarajame bute galimai netvarkingos ar sugadintos santechnikos įrangos. Taip pat konstatuoja, kad įvykęs užpylimas nėra susijęs su bendro naudojimo objektų ir/ar konstrukcijų gedimais ir/ar avarijomis. Papildomai nurodo, kad patekti į butą Nr.70 ir jį apžiūrėti nepavyko.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, atmeta atsakovės J. S. argumentus, kad minėta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo padaryta ne dėl jos kaltės. Teismo vertinimu, atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos atsiliepime nurodytas aplinkybes, t.y. kad (duomenys neskelbtini) name būdavo atveju, jog vanduo užliedavo butus per perdengimo blokų tuštumas visai kitoje vietoje negu buvo vandens susikaupimo šaltinis. Šie teiginiai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, o tik pačios atsakovės atsiliepime nurodytais teiginiais. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyta ir UAB (duomenys neskelbtini) aktu, kad įvykęs užpylimas nėra susijęs su bendro naudojimo objektų ir/ar konstrukcijų gedimais avarijomis. Taip pat šiuo pačiu aktu, UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad numanomai užpylimo kaltininkai yra buto Nr. 70 gyventojai, papildomai nurodė, kad šio buto gyventojai galimai naudojasi netvarkinga santechnika, tačiau tuo pilnai įsitikinti negalėjo, kadangi šio buto gyventojai jų neįsileido apžiūrėti buto. Įvertinus kitus bylos įrodymus, taip pat konstatuojama, kad vandens susikaupimo šaltinis yra virš buto Nr. 68, tai įrodo defektų nustatymo aktai, kuriuose konstatuota, kad vanduo prasiskverbė iš viršaus pro lubas. Atmetami atsakovės J. S. argumentai, kad UAB (duomenys neskelbtini) priėmęs aktą dėl buto užpylimo vandeniu buvo nesąžiningas jos atžvilgiu. Šiuo konkrečiu atveju UAB (duomenys neskelbtini) nėra bylos šalys, jokio suinteresuotumo šiuo konkrečiu atveju neturėjo, todėl netikėti jų konstatuotomis aplinkybėmis, t.y. kad įvykęs užpylimas nėra susijęs su bendro naudojimo objektų ir/ar konstrukcijų gedimais avarijomis, į tai, kad negalėjo patekti į atsakovės butą ir nustatyti jos buto santechnikos būklę, į tai, kad numanomai buto Nr. 70 gyventojai naudojasi netvarkinga santechnika, nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta esant tokioms aplinkybėms, įrodytu faktą, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2012-06-08 įvykusio draudiminio įvykio atveju buvo užlietas būtent iš buto Nr. 70 nutekėjusiu ir į butą Nr. 68 prasiskverbusiu vandeniu, kadangi remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis vandens susikaupimo šaltinis buvo būtent virš buto Nr. 68, o kadangi konstatuota, kad šis užpylimas nėra susijęs su bendro naudojimo objektų ir/ar konstrukcijų gedimais avarijomis, tai vienintelis likęs avarijos šaltinis yra virš buto Nr. 68 esantis atsakovės butas Nr. 70, o užpylimo priežasčių tiksliai nustatyti įvykio metu nepavyko dėl objektyvių priežasčių, t.y. nepatekus į butą Nr. 70, kadangi tikrinti atėję UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo neįleisti į butą. Nėra pagrindo netikėti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais, kad jie buvo neįleisti į butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė būdama buto adresu (duomenys neskelbtini), savininke, nesilaikė CK 6.263 str. 1 d. nustatytos pareigos, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, dėl ko įvykus santechnikos įrangos ar kitam avariniam įvykiui, esančiam atsakovės bute, vanduo nutekėjo į nukentėjusiosios R. Z. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį užliejo padarydamas žalą turtui (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str.).

CK 6.266 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 str. nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t.y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui reikia įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 str. 1 d. nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, ir į tai, kad pagal CK 6.266 str. 1 d., statinio savininkas (valdytojas) atsako be kaltės, konstatuotina, kad yra nustatytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos.

Pagal CK 6.1015 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atlygino nukentėjusiam asmeniui žalą, kuri atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 730,84 Lt draudimo išmoka.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 730,84 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-07-23 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas viso patyrė 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 72,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 5,90 Lt išlaidos už GRT ir NTR išrašus. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 9 p. bei 93 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistina 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė patyrė 6,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, 6,72 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 285-286 str. teisėja

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 730,84 Lt ( septynis šimtus trisdešimt litų 84 ct) draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 730,84 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-07-23 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis 77,90 (septyniasdešimt septynis litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė