Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 1 dalį 140 MGL (17500 lt) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atėmimu teisės dirbti teisėsaugos sistemoje valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą dvejus metus ir šešis mėnesius. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 140 MGL (17500 Lt) dydžio bauda ir atėmimas teisės dirbti teisėsaugos sistemoje valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą dvejus metus ir šešis mėnesius.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria nuteistojo T. R. D. apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje tai pat nuteisti L. J., N. M., G. Č. ir G. B., tačiau teismų sprendimai dėl jų kasacine tvarka neskundžiami.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio skundą patenkinti, ir prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su N. M., organizuojant L. J. ir padedant G. Č. bei G. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neteisėtai gabeno žmones per valstybės sieną: būdamas valstybės tarnautoju – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto pasieniečiu, turėdamas valdžios atstovo teisinį statusą bei pareiginį laipsnį, iš anksto žinodamas, kad du nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintys užsieniečiai Moldovos Respublikos piliečiai M. S. ir A. C. su suklastotais asmens dokumentais – Lietuvos Respublikos piliečio pasu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu A. P. vardu su įklijuota M. S. nuotrauka, ir pasu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu R. R. vardu su įklijuota A. C. nuotrauka, turi tikslą neteisėtai išvykti į Dubliną (Airija) ir šiuos pasus jam pateiks patikrinimui įsitikinti prieš skrydį ar VSATIS duomenų bazėje jie nėra paskelbti negaliojančiais, pasinaudodamas jam priskirta VSAT informacinės sistemos vartotojo identifikacine kortele, iš darbo stoties Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto keleivių atvykimo terminale šiaurinėje pusėje 2005 m. gegužės 5 d. 12.25 val. patikrino Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. R. vardu, 12.38 val. iš tos pačios darbo stoties patikrino Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. P. vardu, taip pat 2005 m. gegužės 6 d. pagal budėjimo grafiką vykdydamas atvykstančių iš Talino reisu BT332 keleivių dokumentų patikrinimą, pasinaudodamas jam priskirta VSAT informacinės sistemos vartotojo identifikacine kortele, iš darbo stoties Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto keleivių atvykimo terminale pietinėje pusėje 10.13 val. patikrino Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. P. vardu, 10.16 val. iš tos pačios darbo stoties patikrino Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. R. vardu; o gegužės 7 d. 22.45 val. Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte dokumentų patikrinimo darbo vietoje (duomenys neskelbtini) pagal budėjimo grafiką vykdydamas išvykstančių į Dubliną (Airija) reisu BT667 keleivių dokumentų patikrinimą, tyčia įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais nenustatydamas pateiktų pasų tikrumo bei jų nesulaikydamas, pažeisdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės vado 2002 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 32 patvirtintos Vilniaus oro uosto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos darbo vietos Nr. 6 šeštos dalies 2, 3 ir 4 punktus; 2002 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 270 patvirtintos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto pasieniečio pareigybės aprašymo IV skyriaus 10 ir 14 punktus; Vilniaus rinktinės vado pavaduotojo 2005 m. balandžio 27 d. rašto – faksogramos Nr. 32-1994 nurodymus, praleido šiuos užsieniečius per postą – Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir įregistravo šių keleivių duomenis į VSATIS duomenų bazę kaip išvykusių iš Lietuvos Respublikos, taip diskreditavo valstybės sienos apsaugos sistemą ir VSAT pareigūno vardą, dėl to valstybė patyrė didelę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. R. D. prašo dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Skunde kasatorius nurodo, jog byloje jokių objektyvių, neginčijamų ir nekeliančių abejonių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę iš anksto žinojus, kad M. S. ir A. C. pateiks jam suklastotus pasus, kad jis tyčia nenustatė pateiktų pasų tikrumo, praleido per postą – valstybės sieną šiuos užsieniečius, užregistravo jų duomenis į VSATIS kaip išvykusių iš Lietuvos Respublikos ir įstatymų nustatyta tvarka bei pagrindais jų nesulaikė, o teismų išvados dėl jo padarytų veikų grindžiamos prielaidomis. Kasatorius teigia, kad nepažinojo kitų nuteistųjų šioje byloje L. J., N. M., G. Č. ir G. B., nepažinojo Moldovos Respublikos piliečių M. S. ir A. C. bei nežinojo, kad jie rengėsi neteisėtai išvykti su suklastotais pasais, kuriuos pateiks kasatoriui tikrinti. Jokie asmenys jo neprašė piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi padėti M. S. ir A. C. išvykti iš Lietuvos. Nuteistieji L. J., N. M., G. Č. ir G. B. patvirtino, kad kasatoriaus nepažinojo, su juo nebendravo ir neperdavė jam išankstiniam patikrinimui suklastotų pasų, be to, G. B. nurodė, kad tarėsi ir pasus perdavė patikrinimui Vilniaus oro uosto kontrolės punkto pasieniečiui D. N. Kadangi D. N. neigė G. B. parodymus, teismas padarė išvadą, kad tai yra tik pagrindas manyti, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti saitų, tiesiogiai siejančių šioje byloje nustatytus kaltininkus su kaltinamuoju T. R. D., tačiau nenuneigia įrodymų, kurie patvirtina šio kaltinamojo kaltumą bendrininkaujant jam inkriminuotos veikos padaryme.

Kasatorius tvirtina, kad jam nebuvo perduoti suklastoti pasai ir 2005 m. gegužės 5 bei 6 dienomis jis netikrino, ar jie nepaskelbti negaliojančiais VSATIS duomenų bazėje. Šios informacinės sistemos jam priskirta identifikacine kortele pasinaudojo kitas asmuo ar asmenys, nes tomis dienomis ji buvo palikta kompiuteryje. Be to, vienas pasas tikrintas du kartus, o pasas Nr. (duomenys neskelbtini) tris kartus, iš jų 2005 m. gegužės 3 d. pasinaudojant R. M. vardu išduota identifikacine kortele. Netgi padarius prielaidą, kad kasatorius 2005 m. gegužės 5 ir 6 dienomis tikrino pasus, išduotus R. R. ir A. P. vardu, nėra pakankamo pagrindo išvadai apie jo tyčią neteisėtai gabenti užsieniečius per valstybės sieną.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Kasatorius pripažįsta, kad jo kaltė yra ta, kad jis 2005 m. gegužės 7 d. nepakankamai įdėmiai tikrino dėl visiško atsitiktinumo būtent jam M. S. ir A. C. pateiktus pasus, kadangi tikrinti keleivius į Dubliną buvo pavesta jam vienam. Dėl didelės darbo apimties įtakos jis nepastebėjo, kad pasai suklastoti perklijavus nuotraukas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 3 dalies taikymo ir veikos kvalifikavimo

Kasatorius neigia savo kaltę pažymėdamas, kad byloje dėl jos nėra įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad pagal Valstybės apsaugos tarnybos Imuniteto skyriaus duomenis per VSATIS duomenų bazę Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. R. vardu, ir pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. P. vardu, gegužės 5 d. 12.25 val. ir 12.38 val. buvo patikrinti iš darbo stoties Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje darbo vietoje 2005 m. gegužės 5 d. 12.25 val. reisu LH3252 iš Frankfurto atvykusių keleivių dokumentus tikrino pasienietis T. R. D. Kaltinamojo versiją, kad neva kas nors kitas iš pasienio kontrolės darbuotojų, tikrinant minėtų pasų galiojimą per duomenų bazę, galėjo pasinaudoti jo VSATIS vartotojo kortele, atsitiktinai palikta darbo vietoje, teismas atmetė, kadangi Lietuvos Respublikos piliečio pasai Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. R. vardu, ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. P. vardu, 2005 m. gegužės 6 d. 10.13 val. ir 10.16 val., buvo patikrinti iš darbo stoties Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje T. R. D. tikrino atvykusių 2005 m. gegužės 6 d. 10.10 val., reisu BT332 iš Talino keleivių dokumentus, įvesdamas pirmojo šiuo reisu atvykusio keleivio duomenis į VSATIS duomenų bazę 10.13 val., t.y. tą pačią minutę, kaip ir atliekant paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. P. vardu, patikrinimą. Šių duomenų pagrindu padaryta išvada, kad T. R. D., tikrinant 2005 m. gegužės 6 d. 10.13 val. paso, išduoto A. P. vardu, galiojimą, buvo savo darbo vietoje darbo stotyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tik jis, o ne kas kitas, patikrino šio paso galiojimą.

Pagal 2005 m. gegužės 5 d. Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto sargybų paskirstymo dienotvarkę T. R. D. tą dieną dirbo atvykstančių keleivių dokumentų patikrinimo sargyboje nuo 8 val. iki 12 val. su pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val. Pasienio tikrinimo posto tarnybos žiniaraščio Nr. 067736 duomenimis T. R. D. 2005 m. gegužės 6 d. visą dieną buvo sargyboje (duomenys neskelbtini), todėl turėjo realią galimybę, pasinaudodamas savo asmenine VSATIS vartotojo kortele, tomis dienomis patekti į duomenų bazę ir patikrinti pasų galiojimą.

Teismas konstatavo, kad nustatyta aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. R. vardu, 2005 m. gegužės 3 d. 18.37 val. buvo tikrintas tai neigiančio Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto pasieniečio R. M. vardu, iš dalies lyg ir patvirtinanti T. R. D. versiją apie galimą kito asmens pasinaudojimą jo kortele, nenuneigia įrodymų, patvirtinančių T. R. D. kaltumą, nes jo vartotojo kortele, tikrinant A. P. ir R. R. pasus, buvo naudotasi ne vieną kartą. Teismas konstatavo, kad teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus pasą, išduotą A. P. vardu, matyti akivaizdus suklastojimas. M. S. ir A. C. pateiktų pasų suklastojimą patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos dokumentų tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 9-322 nustatyti duomenys. T. R. D. yra pareigūnas, turintis specialių žinių atskirti tikrą dokumentą nuo netikro ir galimybes įtartinus pasus patikrinti modernia įranga. Kasatoriaus veiksmus dėl neteisėto užsieniečių praleidimo su suklastotais pasais per Valstybės sieną teismas pripažino tyčiniais. Tai grindžiama šių asmenų išvaizdos įvertinimu, taip pat jų parodymais, jog kasatorius nesiekė nustatyti jų asmens tapatumo, nekalbino, nors vienas iš jų pasisveikino su juo rusiškai, jų pateiktų pasų tikrinimui skyrė tik kelias sekundes, nors turėjo itin kruopščiai tikrinti išvykstančių iš Lietuvos į Airiją keleivių dokumentus. Įvertinti ir kaltinamųjų N. M., G. Č., G. B., liudytojų M. S. ir A. C. parodymai, kad jie iki pasienio kontrolės jau buvo informuoti apie tai, kad su pareigūnais viskas sutarta, viskas bus gerai ir buvo vedami pasienio kontrolei būtent pas kasatorių.

Kasatoriaus ginčijamos aplinkybės dėl susitarimo su G. B. patikrinti pasus ir neteisėtai gabenti žmones nuosprendyje iš kaltinimo yra pašalintos, nesant įrodymų dėl šių dviejų asmenų tiesioginio bendrininkavimo ir nenustačius grandies, per kurią buvo susisiekta.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo T. R. D. apeliacinį skundą išnagrinėjo pakankamai išsamiai, patikrindamas bylą faktų ir teisės taikymo aspektais. Ypatingą dėmesį jis skyrė nuteistojo veikos subjektyviajam požymiui – kaltei bei jos formai ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė veikų, už kurias nuteistas T. R. D., faktines aplinkybes. Apeliacinėje nutartyje nurodyta, jog šios veikos kvalifikuotos tinkamai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Kasaciniame skunde pateikiami argumentai neduoda pagrindo išvadai, kad būtų pažeistos įrodinėjimo nuostatos, įtvirtintos BPK 20 straipsnio 3 dalyje. Pagal tas bylos aplinkybes, kurias savo sprendimuose konstatavo abiejų instancijų teismai, T. R. D. padarytų veikų kvalifikacija teisinga, įstatymo taikymo klaidos nėra.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. R. D. kasacinį skundą atmesti.